Aktualus modelis

Šalmai ir balaklavos, kaip tą reikalą bevadinsi, nė nesiruošia palikti žieminių aksesuarų spintų net suaugusiųjų garderobuose, vaikiškų šis modelis niekada ir nebuvo palikęs, per daug jau jis funkcionalus ir patogus. Vieną balaklavos modelį MZ savo arsenale jau turi, bet tai yra tipiškai praktinis daiktas, meztas tik su prakirpimu veidui – patys reguliuojame, kiek veido paliksim neuždengto. Gimė ta balaklava mano dukros prašymu – jai reikėjo minkšto ir šilto daikto po slidinėjimo šalmu.

Šiandieninis naujas modelis – Ado šalmukas – turi visai kitas, daug saldesnes, kad ir praktiškas šaknis. Visai MZ kaimynystėje užgimė praeitą pavasarį toks berniukas saldainiukas ir aš jau nepraleidau progos nerti į gerokai primirštą vaikiškų mezginių pasaulį, kur viskas spalvinga (jei leidžia tėvai, vaikas kol kas dar nešneka 😉 ), švelnu ir mažų dydžių. Numezgusi n-tąją nykštuko kepuraitę, rudenį staiga pastebėjau, kad septynerių mėnesių kukuliui jinai jau per… kūdikiška. Kiti modeliai dar neištirti, teko skubiai kažką galvoti, o kai reikiama galva yra netoliese ir galima išsikviesti primatavimui, ta proga gimė ir naujas (pirmas vaikiškas!) modelis.

Šalmukas megztas iš mano mylimos merino vilnos – Kambgarn, kuri yra ir švelni, ir pakankamai gerai laiko formą. Ji dabar tinka Ado galvytei, tai prie jos nurodytas dydis – 6-12 mėnesių, bet visi suprantame, koks tai yra reliatyvus skirstymas, galvos yra nevienodos, teks rinktis arba bandymų kelią arba užsukti į MZ prisimatuoti 😉 .

Šalmukas pradedamas megzti nuo dvigubo kraštelio aplink veidą, paskui trumpomis eilėmis suformuojamas kaktos snapelis ir mezgamas viršugalvis. Surinkus jo šonuose akis mezgama pagrindinė dalis ir po jos kaklas su pratęsimu. Pratęsimas į nugarą ir krūtinę buvo pageidautas trumpas, kad nekliūtų rengiant, bet jūs jo ilgį galite reguliuotis patys ir priekis visai neturi būti vienodo ilgio su nugara.

Norint gauti vienodą plotį derinant vertikalų mezgimą su horizontaliu, reikia nepamiršti, kad akies plotis yra didesnis už aukštį, todėl iš 4 horizontalių eilučių pakeitę kryptį mes surenkame 3 akis. Šalmuke ši matematika apžaidžiama atvirkščiai – horizontalių ir vertikalių akių skaičiai sutampa tuo būdu gražiau prisitaikydami prie galvos formos.

Numezgus tokio tarpinio dydžio kepurę, aišku, susimąstai žmogus apie variacijas, ir šiuo atveju aš nuėjau lengviausiu keliu – palikau tuos pačius skaičius ir skirtingiems dydžiams keičiau tik siūlus su virbalais.

Bet ne teoriškai – visus variantus išbandžiau pati – matote ir eilutę, ir krūvelę 🙂 .

Šalmukas, kuris tiko vienam 7 mėnesių berniukui yra toje dydžių eilėje per patį vidurį, Pati mažiausia yra violetinė kepuraitė, megzta iš Rosarios4 Merino Land, spėju, kad ji tiktų jau ir nuo pirmų dienų.

Antra pagal dydį kepuraitė megzta iš šalavijo spalvos Drops Baby Merino kamuoliuko, ji yra tarpinis variantas tarp violetinės ir raudonos. O melsvas šalmukas, megztas iš Drops Merino Extra fine, tiktų jau paaugusiam vaikučiui.

Kaip ir spėjau, tie patys skaičiai su mano mylima merino vilna iš Portugalijos – Rosarios4 Terra – tiko suaugusio žmogaus galvai ir labai man pasisekė rasti gražią galvą naujam modeliui demonstruoti – ačiū, Urte ❤!

Suaugusiam žmogui skirtas šalmukas šiek tiek skiriasi nuo savo vaikiškų prototipų. Jo stulpelis apie veidą yra viengubas, nes siūlas ir taip storas. Viršugalvio dalyje praleistas trumpų eilių snapelis, dengiantis kaktą, nes, patys suprantate, užteks šioje vietojo savų plaukų ; ). Ir pabaiga nepasibaigia integruotu šiltuku – patys suprantate, kad suaugusio žmogaus garderobas turi kitas funkcijas ir mes apsirengiame patys, todėl nėra jokio tikslo sujungti kuo daugiau aprangos dalių į vientisą rūbą.

Visus pakeitimus ir variacijas su virbalų dydžiais ir naudotais siūlais bei jų kiekiais rasite modelio aprašyme. O išbandę (tuos pačius ar dar kitus), pasirodykite, salės pagalba čia labai svarbi, nes ne visų dydžių galvų gali rasti pašonėje, o ir tos tokios skirtingos!

Pastaba Kalėdoms artėjant. Įtariu, tokiu šalmuku apsidžiaugs ne viena jauna mamytė, bet pritrūkę laiko net ir tokiam nedideliam daiktui, mezgančiam žmogui visada galite padovanoti „būsimą šalmuką”, tai yra, siūlų kamuoliuką su atspausdinta modelio instrukcija. Gali būti, jog ne tik kam nors apšiltinsite ausis, bet ir atversite dureles į naują ar primirštą veiklą 😉 .

Tamsiai raudonas šalmukas megztas iš Istex Kambarn 0958, violetinis – iš Rosarios4 Merino Land 16, žalsvas – iš Drops Baby Merino 50, melsvas – iš Drops Merino Extra fine 15, pilkas – iš Rosarios4 Terra 01. Modelis – „Ado šalmukas„.

Ado šalmukas

Šilta ir stilinga kepurytė šalmas kilo iš poreikio apšiltinti visai netoli MZ gyvenančio ir pirmos tikros žiemos sulauksiančio berniuko ausytes, todėl pirmas variantas pritaikytas jo dydžiui – 6-12 mėnesių. Po pagrindinių instrukcijų rasite variacijas visų dydžių galvoms 🙂 .

Šalmas pradedamas megzti nuo dvigubo kraštelio apie veidą, tada nuo jo mezgama centrinė viršugalvio dalis. Surinkus numegzto viršugalvio šonines akis pirmyn – atgal mezgama pagrindinė kepurės dalis, paskutinę eilės akį primezgant prie ant virbalų esančių kraštelio akių, tol, kol lieka centre lieka 7 nesumegztos akys. Paskutinėse eilėse šalmukas platinamas. Pabaigus pagrindinę dalį mezgam ratu stulpelį, į kurį įeina 7 nesumegztos dvigubo pradžios kraštelio akys. Pamezgus stulpeliu kakliuką, apačia dalijama į dvi (priekio ir nugaros) dalis ir jos mezgamos atskirai pirmyn-atgal.

Reikės: 100 g Istex Kambgarn siūlų (pavyzdys megztas iš spalvos 0958), 2.5 mm 40 cm ilgio ir 2.75 mm 60 ar 80 cm ilgio valinių virbalų. Galite pagal savo mezgimą koreguotis dydžius, svarbu, kad gautumėte reikiamą mezginio tankumą ir džiugintų rezultatas.

Mezgimo tankumas (matuojamas truputį patemptas tekstūrinis raštas): 10 cm * 10 cm = 25 akys * 38 eilės.

Sutrumpinimai:

a – akis;
g gera akis;
i – išvirkščia akis;
(…)*x – kartojame nurodytą skliausteliuose dalį x kartų;
k – kartas;
pkg – pridėti akį, pakeliant persuktą siūlą tarp praeitos eilės akių ir išmezgant ją gerai, kad pakeltas siūlas svirtų į kairę;
pdg – pridėti akį, pakeliant persuktą siūlą tarp praeitos eilės akių ir išmezgant ją gerai, kad pakeltas siūlas svirtų į dešinę;
2kgd – 2 akys sumezgamos kartu gerai į dešinę;
Sutrumpinimas GSR reiškia trumpų eilių be skylių mezgimo būdą. Angliškai šis trumpų eilių mezgimo būdas vadinamas „German short rows” ir geriausiai, mano galva, paaiškintas čia. Jei mėgstate filmukus, pasirinkit Youtube. Radę šį sutrumpinimą rašte eilės pradžioje apsisukę nurodytą akį turėsite nukelti persuktą nuorodose parodytu būdu. Mezgant atgal ši persukta dvi kojeles turinti akis pagal raštą bus išmezgama kaip bet kuri kita.

Pagrindinis raštas (abi pusės gali būti geros):
1 eilė. Visos akys g.
2 eilė. (1g, 1i)* iki galo.

Krašto stulpelis. 2.5 mm virbalais uždedame 90 a. ir sujungę akis mezgame ratu stulpeliu (1g, 1i) 26 eiles. Numezgę jas perlenkiame stulpelį pusiau į vidų ir 2.75 mm virbalu išmezgame 1 eilę geromis akimis kiekvieną uždėjimo kraštelio akį (ji neatvira, kabiname už kraštelio siūlo) sumegzdami kartu su ant virbalo esančia akimi. Toliau iki kaklo stulpelio kepurė bus mezgama 2.75 mm virbalais.

Viršugalvio dalis. Pradžioje trumpomis eilėmis suformuojamas nedidelis snapelis, dengiantis kaktą. Pratęsdami mezgimą ratu išmezgame 4 akis gerai ir apsisukame.

1 eilė. Pirma akis GSR, (1i, 1g)* 3 k, apsisukame.
2 eilė. Pirma akis GSR, g iki persuktos akies, ją išmezgame g ir po jos dar 2 g, apsisukame.
3 eilė. Pirma akis GSR, (1i, 1g)* iki 2 akių po persuktos (GSR), apsisukame.

Kartojame 2-3 eiles k., kol ant turime 27 darbines akis ant virbalų (ant to paties valo yra kraštelio akys, jų kol kas nenaudojame). Mezgame pirmyn-atgal pagrindiniu raštu 24 eilutes, išmegzdami pirmas ir paskutines eilės akis gerai.

Apsisukam, išmezgam dar kartą 2 eilę, tada surenkame kairiu virbalu ką tik numegzto stačiakampio 25 kairio šono akis (1 eilė = 1 akis) ir išmezgame jas gerai. Apsisukame. Pirmą akį nukeliam (1g, 1i)* 25 k, 1g. Kairiu virbalu surenkame kito stačiakampio šono 25 akis ir mezgame jas toliau pagal raštą (1i, 1g)* iki paskutinės akies, 1 i. Turime 77 darbines akis.

Pagrindinė kepurės dalis mezgama pirmyn atgal, paskutinę eilės akį sumezgant kartu su kraštelio akimi, esančia ant valo.

1 eilė. 1 a nukelta, visos akys g iki paskutinės, paskutinė akis sumezgama gerai kartu su kraštelio akimi.
2 eilė. 1 a nukelta, (1g, 1i)* iki 2 paskutinių akių, 1 g, paskutinė akis sumezgama išvirkščiai kartu su kraštelio akimi.

Tuo būdu auginame kepuraitę, jos akių skaičius visada yra 77 akys, o kraštelis po truputį nyksta, „suvalgomas” kas eilę po vieną akį.

Kartojame 1-2 eiles tol, kol lieka 19 nesumegztų kraštelio akių.

1 eilė. 1 a nukelta, pkg, visos akys geros iki 1 paskutinės, pdg, paskutinė akis sumezgama gerai kartu su kraštelio akimi.
2 eilė. 1 a nukelta, (1i, 1g)* iki 2 paskutinių akių, 1 i, paskutinė akis sumezgama išvirkščiai kartu su kraštelio akimi.
3 eilė. 1 a nukelta, pkg, visos akys geros iki 1 paskutinės, pdg, paskutinė akis sumezgama gerai kartu su kraštelio akimi.
4 eilė. 1 a nukelta, (1g, 1i)* iki 2 paskutinių akių, 1 g, paskutinė akis sumezgama išvirkščiai kartu su kraštelio akimi.

Kartojame šias 4 eilutes viso 3 kartus. Per vidurį lieka 7 nesumegztos kraštelio akys. Po paskutinės ketvirtos eilės apsisukę toliau mezgame ratu.

Kaklo dalis

1 a nukelta, visos akys g iki paskutinės, paskutinė akis sumezgama gerai kartu su kraštelio akimi, (1i, 1g)*2, 1i, 2kgd. Čia dabar bus nauja eilės pradžia, ją galime pasižymėti žymekliu. Ant virbalų turime akis. Keičiame virbalus į 2.5 mm 40 cm ilgio valinius ir mezgame stulpeliu (1i, 1 g) ratu 18 eilių.

Kad kaklo dalis patogiai gultų ir nesiraukšlėtų, po stulpelio ji yra išskiriama į dvi – priekio ir nugaros – dalis.

(1i, 1g)* 9 k, tada iš 1 išvirkščios išmezgame 2, vieną akį kabindami už užpakalinės akies sienelės, kitą – už priekinės, (1g, 1i)* 24 k, 1g, vėl iš 1 išvirkščios išmezgame 2, vieną akį kabindami už užpakalinės akies sienelės, (1g, 1i)*23 k, pakeliui išimdami eilės pradžios markerį. Apsisukame. Keičiame virbalus į 2.75 mm dydžio ir megsime pirmyn-atgal priekinę kakliuko dalį (47 a). Nugarinė dalis lieka ant stulpelio virbalų. Krūtinės dalis mezgama tuo pačiu raštu, kaip pagrindinė kepurės dalis, tik rodoma jos kita (išvirkščioji) pusė.

1 eilė. 1 a nukelta, visos akys (46) geros iki galo.
2 eilė. 1 a nukelta, (1g, 1i)* iki galo.

Kartojame 1-2 eiles tiek, kokio ilgio krūtinėlės norisi. Pavyzdyje – viso 9 kartai + 1 eilė. Užbaigiame geroje pusėje išvirkščiai ar kitu jums patinkančiu būdu.

Nugarinė dalis bus 2 akimis platesnė (49 a). Ją pradedame iš išvirkščiosios pusės ir mezgame tiek pat kartų (arba ne) ir tuo pačiu raštu, kaip krūtinės. Užbaigiame taip pat.

Apie dydžius

Vaikai, visi žinome, auga kosminiu greičiu (o svetimi tai ir šviesos 😉 ), todėl vienas kepurės dydis gali labai greitai tapti nebe tavo 😉 . Tai prašom jums variacijas, tik turėkite galvoje, kad visi dydžiai yra labai sąlyginiai – niekas turbūt taip nesiskiria kaip vaikų ir suaugusių galvos, todėl kas tik vienam metinukui, kitas vaikas priaugs tik po kelerių metų.

Ado šalmukas, kaip matote, yra įsikomponavęs tarp kitų keturių dydžių ir šį kartą pasirinktas pats lengviausias kelias – keičiami ne skaičiai, o tik siūlai ir virbalai.

Pagrindinė, raudona, kepuraitė buvo megzta kaitaliojant virbalų dydžius – stulpelis mezgamas mažesniu didesniam tamprumui. Kituose dydžiuose paliktas vienas virbalas, pasinaudojant daugeliui mūsų būdingu „trūkumu” – mes ratu mezgame tampriau nei pirmyn-atgal. Jei atidžiai pasižiūrėsite (ar paseksite megzdami), būtent stulpelines šalmuko dalis mes mezgame ratu, o visa kita – pirmyn-atgal. Todėl su virbalų keitimu galite ir nesukti sau galvos, nebent norėsite dramatiškesnio skirtumo.

Mažiausia kepuraitė (dydis – 0-3 mėnesiai) megzta iš violetinės spalvos Rosarios4 Merino Land 16 (reikės vieno 50 g kamuoliuko) 2 mm virbalais, mezginio tankumas (matuojamas truputį patemptas tekstūrinis raštas) – 10 cm * 10 cm = 32 akys * 54 eilės.

Žalsva kepuraitė (dydis – 3-6 mėnesiai) megzta iš Drops Baby Merino 50 (reikės vieno 50 g kamuoliuko) 2,25 mm virbalais, mezginio tankumas (matuojamas truputį patemptas tekstūrinis raštas) – 10 cm * 10 cm = 30 akių * 48 eilės.

Melsva kepuraitė (3-4 metai) megzta iš Drops Merino Extra fine 15 (reikės dviejų 50 g kamuoliukų) 3 mm virbalais, mezginio tankumas (matuojamas truputį patemptas tekstūrinis raštas) – 10 cm * 10 cm = 24 akys * 38 eilės.

Suaugusio galvai skirtas šalmukas megztas iš Rosarios4 Terra (reikės vieno 100 g kamuoliuko) 3,5 mm virbalais, mezginio tankumas (matuojamas truputį patemptas tekstūrinis raštas) – 10 cm * 10 cm = 20 akių * 32 eilės.

Be storesnio siūlo suaugusio galvai skirtas modelis turi kelis skirtumus (greičiau, supaprastinimus 😉 ):

1. Veido kraštelis mezgamas viengubas (12 eilių).
2. Po jo numezgama viena akis, kad viršugalvio dalis prasidėtų išvirkščia, o ne gera akimi ir iškart mezgama pirmyn-atgal 27 akys. Suaugusio galvai kaktos snapelis kaip ir nebereikalingas.
3. Kaklas taip pat nepereina į krūtinės ir nugaros dalis, o baigiasi ilgu stulpeliu (manasis baigėsi 27 eilėmis kartu su siūlu 🙂 ).

Skalbiame, švelniai blokuojame ir… einame šiltomis ausimis į lauką pasižiūrėti žiemos 😉 .

Svajonių krepšelis

Šio Eglės neriamo krepšelio nuotraukų instagrame laukdavau kaip vaikystėje filmukų valandėlės – toks saldus man tas melanžinis margumas, o dar taip gražiai Eglės pateiktas ♥.

Tokio stiliaus puodkėles nerdavome iš babutytės (taip meiliai mano vaikystės kaime vadindavo mamos draugės, pas kurią vasarodavau, mamą) paruoštų siūlų likučių – ji iš kažkur gautą maišą siūlų atliekų taip sutvarkydavo, kad išmetimui skirtas daiktas tapdavo ne tik naudingu, bet ir pačiu gražiausiu man iki šiol. Maiše siūlai būdavo be jokios tvarkos sumesti trumpomis atkarpomis (ten buvo tikra ta žodžio prasme atliekos), amžinatilsį babutytė traukdavo po vieną ir rišdavo. Tada sukdavo tokį pačios pagamintą siūlą į kamuolį, bet jis plonas, kad galėtum ką megzti ar nerti, reikia daug tokių sudėti. Įsivaizduojate, tokia spalvų mišrainė susidarydavo! Mes nerdavome iš tokio sudėto siūlo puodkėles – tais laikais fotografija nebuvo taip lengvai prieinama ir niekam tikrai į galvą nebūtų atėję fotografuoti puodkėles iš siūlų atliekų, bet mano galvoje saugojamame prisiminimų albume jos yra vieni pačių gražiausių kadrų 🙂 .

Eglės maišelis, palyginus su babutytės likučių kamuoliukais, yra prašmatna ir prabanga – aš, augusi visiško siūlų bado metais, net dabar įkvepiu ir pamirštu kuriam laikui kvėpuoti, pamačiusi „likučių” rinkiniui priskirtą moherį su šilku. Bet galbūt tas moheris ir suvaidino tokį lemiamą vaidmenį derinyje (o gal ir koks kitas, slaptas 😉 , Eglės ingredientas), kad nunertas krepšelis puikiai laiko formą, nesitampo, nesideformuoja – jis net neturi pamušalo! – ir tikrai iš namuose prie ūkio naudojimo daikto (ko galėtum tikėtis iš tokio projekto) yra pakilęs į solidų ir prestižinį rankinių luomą.

Prie to, aišku, prisidėjo ir odinės rankenos – ir prie tvirtumo, ir prie užbaigtumo, ir prie stiliaus. Jos lyg rėmelis, suteikiantis paveikslui visai kitą statusą.

Pagrindiniai krepšelio ingredientai yra įvairiausių siūlų likučiai, kuriuos Eglė planavo visus sėkmingai sunaudoti. Kaip jai šitai sekėsi, galite atspėti iš pirmo karto 😉 . Jei kas nesusidūrė su likučiais ir nelabai supranta, apie kokį mastą čia kalba, tai sufleruoju – šita užduotis nepasisekė 😉 . Ir tai yra didelis gėris, atveriantis naujų gražių projektų galimybes – Eglė Ravelry šiam projektui jau suteikė numerį 😉 .

Esu mezgėja iki vidaus gelmių ir niekada nemaniau, kad imsiuosi nėrimo. Bet… atėjo toks emociškai sunkus metas, kai rankos nekilo megzti, bet protas sakė – daryk ką nors, išjudėk! Beskrolindama internete užmačiau krepšį, nertą iš likučių. Tokių visiškai visiškai likučių, kai siūlo ilgis pusmetris ar metras. Ir tai buvo impulsas “atsikratyti” tais visais galais galeliais. Sunkus buvo tik pirmasis “blynas” – 5 ar 7 cm apskritimukas. Toliau pagavo kūrybinė jėga, noras dėlioti siūlų derinius, juos fotografuoti. Krepšys didėjo ir nuotaika gerėjo! Ir štai turiu nuostabaus gerumo, didumo ir patogumo krepšį! Labai juo džiaugiuosi. Bekeldama šį įrašą prie pavadinimo parašiau #1, nes mano įsivaizdavimas, kad sunersiu visus likučius – buvo klaidingas. Sunėriau tik trečdalį.

Visuose Eglės projektuose prie siūlų spalvų ir derinių lygiomis teisėmis dalyvauja dar vienas dalyvis – jos nuostabios proceso ir jau gatavo daikto nuotraukos. Tegu jos ir yra nematomos, žiūrint realius, nešiojamus daiktus. Pilkųjų kardinolų reikšmė istorijoje akivaizdi visiems 😉 . Tokiame kontekste ir pats materialus megztas (nertas) daiktas turi visai kitą aurą.

Eglės Lašinskienės nertas krepšelis, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Rowan Felted Tweed, Drops Alpaca, Schachenmayr Rheuma Thermal Wolle, Drops Puna, Karisma, Cotton Merino, Baby Merino, turėtas moheris su šilku (Drops, Rowan, Isager) ir t.t. Spalvų kodai ir numeriai šiame projekte neturi jokios reikšmės, kaip ir nepilnas visų siūlų naudotų siūlų sąrašas, idėja akivaizdi 🙂 . Modelis – „Scrap Yarn Basket„.

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Item added to cart.
0 items - 0,00