Kepurė nuo saulės

Pamačiusi naują Židronės kepuraitę, išsižiojau – ir ne aš viena, visas ketvirtadienio klubas. Pati beveik jokio galvos apdangalo nenešiojanti vasarą, negaliu nepripažinti, kad tai vienas iš pačių kiečiausių mano matytų!

Židronė išgavo labai subtilų atspalvį, suderinusi apvalią medvilnę su merinu su slidžiu ir blizgiu Trio 2 siūlu. Sumezgė tvirtai ir tampriai – kepuraitė ne tik labai gražiai atrodo – ji puikiai laiko formą.

Ir tik pasižiūrėkite, kaip gražiai yra išmodeliuota apimtis, o Židronės atlikime ji sublizga visu savo idealių formų grožiu. Labai praktiškas raištelis nugaroje užtikrina, kad šita tobula konstrukcija tiks kiekvienai galvai. Junkit saulę!

Židronės Stankevičienės megzta kepuraitė iš Drops Cotton Merino 20 ir Isager Trio 2 Sage, modelis – “Sunny Side Cap“.

Pats švelnumas

Kepurės ir skarelės su šalikais yra nuostabus būdas susipažinti su kašmyru neneriant stačia galva į pačius giliausius vandenis. Mažam daiktelyje pajusime siūlo charakterį, jo elgesį mezgimo procese ir dėvint, o tuo pačiu turėsime pačius švelniausius šiltus aksesuarus jautriausioms kūno vietoms, kur tikrai ne visų žmonių oda džiaugiasi tvirta ir šiurkščia vilna, kokio šiltumo ji bebūtų. Juolab kad kašmyro šiluma yra tokia delikati, kad tokia skarelė ir vėsesnę vasaros dieną pravers.

Jolantos šalikėlį matėte idealiai priderintą prie jos laikraštinio megztuko, nors abiejų skiriasi ne tik siūlas, bet ir gamintojas – stebuklų būna 😉 . O šiandien matom prie tos pačios skarytės (tiksliau, prie nešiotojos 😉 ) priderintą kepurę, kurioje ji taip pat išmoningai paflirtavo su kašmyro gležnumu savo naudai.

Kad kepurė gerai laikytųsi ant galvos, jos apimtis turi būti mažesnė už galvos apimtį (angliškai tai vadinama negative ease ir jis galioja ne tik kepurėms – pirštinėms, kojinėms taip pat). Megzdamas neelastingu siūlu ratu turi labai atidžiai apgalvoti akių skaičių, kad kepurė nesmukinėtų ir vėjo į ausis nepraleistų. Padarysi per daug aptemptą, atrodysi kaip su kojine ant galvos ir net jei atrodys gražiai, reta moteris (o ir nedaug vyrų) pasirašys tokiam barbarizmui prie savo šukuoseną. Tai Jolanta pergudravo šią jautrią gėlelę – gryną kašmyrą – ir kepurę mezgė vertikaliai ripsu. Toks mezginys iš principo geriau laikys formą net ir neaptempęs, o ripsas suteiks papildomos apimties, kompensuodamas paslėptus plaukus. Dvigubas platus atvartas apsaugos ausis, o jo pabaigos I-cord kraštelis patikimai laikys viską vietoje neleisdamas ripsui išsitampyti.

Kepurę Jolanta mezgė pakankamai plačią, kad ir dosniam atvartui užtektų. ir viršuje vietos liktų. O kad šis dailiai atrodytų, trumpomis eilėmis iš septynių skiltelių suformuotas kepurės viršugalvis. Atrodo, kepurė – mažas ir paprastas daiktas, bet tokios konstrukcijos su apgalvotomis menkiausiomis detalėmis ir sukuria tą gražią, patogią, unikalią ir kasdieną džiuginančią spintą.

Jolantos Gulbinovič megzta kepurė su skarele. Skarelės modelis – “Sophie Scarf“, siūlai – Cardiff Cashmere 6/28 677.

Melt the ICE

Šios savaitės dienoraštį norėčiau užbaigti labai specialiu mezginiu, sujungiančiu Vilniaus MZ su tolimąja Minesotos valstija ir daug daug žmonių bei įvykių. Tai, kad Angela šiam projektui atėjo nusipirkti siūlų į MZ, tik geras pretekstas įrašui, kurio pagrindinė idėja yra apie tai, kaip visi mes esame šiais laikais susiję. Tiek džiaugsmuose, tiek (ypač!) nelaimėse. Nėra svetimų skausmų ir svetimų problemų, net jei ir to nenorim, niekas nesam apsaugoti nuo jokių įvykių kad ir tolimiausiame žemės kampelyje, visi jie labai greitai yra pasiekiami. Kartu ir didelis džiaugsmas, kad žmogus, gyvendamas toli nuo dramatiškų įvykių, gali padėti bėdoje, o interneto pagalba tai dar ir iš namų neišeidamas.

Nors mezgimas dažnai naudojamas ir politinėms žinutėms reikšti, didžioji dalis mezgančių žmonių turbūt nėra visuomeniniai aktyvistai, į savo užsiėmimą žiūrintys labiau kaip į saviraiškos formą. Bet kai gyvenimas paorganizuoja neteisybės ir skriaudų, į teisingus reikalus ima jungtis visi žmonės ir prisideda kiekvienas jam priimtinu būdu.

Kai Minesotos valstijoje ėmė aktyviai reikštis ICE (Immigration and Customs Enforcement) agentai, prieš juos sukilo vietinė bendruomenė, aktyviai protestuodami (žmonės nepaisė nei tuo metu vyravusių stiprių šalčių, nei garbus amžius nebuvo kliūtis dalyvauti protesto akcijose), ypač po dviejų savo narių žūties nuo agentų rankų. Įsijungė visi.

Siūlų parduotuvė Needle & Skein Mineapolyje (visai kaip MZ 😉 ) organizuoja kassavaitinius pasisėdėjimus klientams, kurių metu paprastai vengiama kalbėti politinėmis temomis, kad būtų išvengta konfrontacijų ir pykčių. Bet niekas negalėjo būti abejingas tam, kas tuo metu dėjosi miesto gatvėse. Ir parduotuvės savininkė Gilah Mashaal kartu su kolega Paul Neary nusprendė organizuoti pasipriešinimą vykdomai politikai jiems prieinamu būdu. Paul Neary sukūrė kepurės modelį, kurio aprašymas kainuoja 5$. Socialinių medijų ir interneto dėka ši akcija buvo plačiai nušviesta ir sausio gale parduotuvė jau buvo surinkusi beveik pusę milijono, kuris visas nukeliavo imigrantams padedančioms organizacijoms. Kepurės modelio pavadinimas “Melt the ICE” (Ištirpdyti ledą) yra žodžių žaismas – ICE yra ne tik organizacijos trumpinys, pats žodis reiškia ledą.

Raudona kepurė nebuvo sugalvota šiaip iš dangaus. Šiandieninio modelio prototipas – norvegiška kepurė, kuri antro pasaulinio karo metu buvo plačiai paplitusi Norvegijoje kaip beginklis ir taikus pasipriešinimas nacių okupacijai. Kepuraitė turbūt daugeliui primins skandinavų nises – nykštukus, gyvenančius kiekviename ūkyje ir padedančius (ar kenkiančius) ūkininkams pagal jų nuopelnus. Karo metais vienas dailininkas išleido atvirutes su nisių laikoma Norvegijos vėliava ir užrašu: “Laimingų norvegiškų Kalėdų!’. Aišku, nacių valdžios atvirukai tuojau pat buvo uždrausti. Bet žmonių laikysena rado išeitį – jie ėmė nešioti raudonas megztas nisių kepuraites kaip protesto prieš nacių okupaciją ženklą. 1942 metų vasario 26 dieną raudonos kepuraitės buvo uždraustos visoje Norvegijoje ir jos nešiotojai buvo baudžiami (už vaikus buvo baudžiami tėvai). Tad nenustebkite Norvegijos pasipriešinimo muziejuje išvydę raudonas megztas kepures šalia pačių įvairiausių to laiko ginklų – jos buvo taikus ginklas, būdas parodyti savo priešiškumą okupantams.

Šiandien amerikiečiai perėmė norvegų patyrimą ir raudonos kepuraitės vėl atgijo. Nors jos sumanytojai pripažįsta, kad šių dienų įvykiai nėra tokio masto įvykiai, kokie buvo karo metu, bet idėja yra ta pati – tu protestuoji prieš oficialius valdžios sprendimus ir veiksmus. Antrojo pasaulinio karo metų data buvo parinkta šių metų pasaulinei akcijai – 2026 metų vasario 26 dieną visi buvo kviečiami dėvėti raudonas kepures kaip protesto ženklą prieš nežmonišką ICE elgesį.

Kai Angela atėjo į parduotuvę ir ėmė ieškoti raudonų DK storio siūlų, aš buvau tikra, kokiam reikalui – “Pasipriešinimo kepurei?”. Angela pritardama palinksėjo, apsidžiaugusi, kad ši žinia yra pasiekusi ir Lietuvą. Ji nusipirko modelį ir nusimezgė kepurę būdama čia, Vilniuje, prisidėdama prie to, kad jos šalyje greičiau ištirptų ledas.

Kas norėsite sužinoti daugiau apie šios kepurės istorija, prašom Angelos atsiųstas nuorodas: straipsnis apie kepures, norvegiškos pasipriešinimo kepurės istorija ir straipsnis apie pasipriešinimą amatų pagalba.

Angela M Dadak megzta kepurė iš Rosarios4 Amalia 37, modelis – “Melt the ICE Hat“.

Kepurė proseneliui

Jurgita numezgė tautinių spalvų kepurę ne tik savo anūkytei, bet ir tėčiui, kurį mažosios gimimas apdovanojo pavydėtinu prosenelio titulu. Ir net siūlai iš to paties krepšio – tautinių spalvų užteko visiems 🙂 . Vakar dienos šventę abu galėjo paminėti specialiai pasipuošę 🙂 .

Pasirinktą modelį Jurgita kiek pagal save pakoregavo sutrumpinusi kepurę, kad ji gražiai gulėtų ant galvos be jokių padribimų – kiekvienai kartai savi modeliai 😉 . Neradusi tinkamos etiketės užbaigimui ji pati ją pagamino, išsiuvinėjusi pirmą tėčio vardo raidę. Manau, nesunkiai atspėsite, kas už jos slypi. Nieko bendra su mezginiu, bet neišturiu nepacitavus perpasakoto Jurgitos tėčio komentaro ta tema: “Kaip šuniukas, taip Sargiukas, kaip berniukas, taip Vytukas” 🙂 . Jaučiat patriotines gaidas? – Vytauto Didžiojo jubiliejus nepraėjo nepastebėtas 😉 .

Graži kepurė pati savaime, bet turbūt dar nuostabesnis yra tas ryšys, sujungiantis savo tėvynę mylinčias kartas – nuo senelio iki pačio mažiausio šeimos nario. Tik labai svarbu, kad šeimoje atsirastų žmogus, kuris tą ryšį tikra ta žodžio prasme mezga 🙂 .

 Jurgitos Juškienės megzta kepurė iš Rosarios4 Jardim 55, Drops Soft Tweed 09  Isager Merilin 31, 43, 59; modelis – “Hipster Hat“.

Item added to cart.
0 items - 0,00