Berniukui sausainiukui

Rodausi dar nedemonstruotą komplektėlį tuomet dar tik į pasaulį atkeliavusiam mažajam Ilyanui ir jei jums kartais atrodo, kad kažkur jau jį matėte, tai taip ir yra, jums nesivaidena 😉 . Bet anas komplektėlis rodytas senokai, todėl pagalvojau, kad visai nieko būtų priminti savo firminį rinkinuką megztų naujagimiškų dovanų, gal kam pravers – aš pati ilgai iki jo ėjau ir ne taip jau iš pirmo karto man pavyko atrasti modelius, su kuriais būtų daugiausia šansų pataikyti neaiškaus dydžio nešiotojams (vaikai ne tik gimsta labai skirtingų dydžių, bet jie ir labai greitai pasimiršta, o po ranka paprastai nėra ką pamatuoti 😉 ).

Pats geriausias ir labiausiai pasiteisinęs dalykas šiame komplekte yra liemenė, kurios modelį nusižiūrėjau nuo Aušros. Liemenė ir taip yra gana negriežtų ribų drabužis, galva ir rankos pralenda – visa kita daugiau ar mažiau prisidengs 😉 . Bet šio konkretaus modelio gerumas yra tame, kad pagrindinį raštą sudaro vienas elastingiausių stulpelių (2*2) ir liemenė į plotį turi laaaabai platų tikimo diapazoną. Jei nepagailėsit ilgio (nieko, jei kokį mėnesiuką pabus kaip tunika, naujagimiai auga greičiau už mielinę tešlą), tai tokia liemenė tarnaus ilgai, šiltai ir laimingai.

Šis modelis turi pakankamai didelę skylę galvai, bet jei ir jos nepakaktų ar nenorėtumėte erzinti vaiko (daugelis nelabai mėgsta per galvą maunamus dalykus), trys viršutiniai pynutės vingiai paversti dailiomis kilputėmis – galit jas prasegti ir pagerinti mažajam gyvenimą. Tuo pačiu ir panaudoti pačias gražiausias savo kolekcijos sagutes 🙂 . Mano firminis pasirinkimas – skirtingų spalvų rankomis darytos Kristinos.

Kad neatsitiktų jokių nelaimių „netyčia” patekus į skalbimo mašiną su visais nešvariais skalbiniais, nors pati megztų daiktų ja neskalbiu (tam yra Eucalan), bet dovanoms renkuosi mašina skalbiamą merino vilną (ir švelnu nešioti, ir jokių siurprizų su netinkama priežiūra, kas super užimtų ir pervargusių tėvų dienotvarkėje, deja, ne toks jau ir retas dalykas).

Kepurytės modelis, jei pataikysit dydį (čia jau pats sunkiausias dalykas, nes vaikų galvos dydžiai turbūt labiausiai skiriasi net ir to paties amžiaus bei ūgio grupėse), taip pat yra ne vienos kartos patikrintas ir pamėgtas – turi raištukus (tai yra, kepurė turi šansų išlikti ten, kur ir numatyta, tai yra ant galvos, o ne po vežimėlio ratais), zigzago formos patogiai apgaubia galvą, uždengdamos kaktytę ir ausis.

Su baktusiuku viskas aišku – jei iš principo bus naudojamas, tai dydis tikrai nėra kritinis dalykas.

Ir kojinytės – kaip ir su kepuryte, yra šansų pataikyti ir ne (jei numegsite per dideles, gali nebūti nešiojamos vienu komplektu kaip numatyta, tačiau nors turi šansą), bet kojinytės kūdikiams yra pati populiariausia megzta dovana ir pati pirmiausiai ateinanti į galvą asociacija tarp žodžių „virbalai” ir „kūdikis”, todėl kaip be jų. Aš bandau laimę su apie 10 – 11 cm ilgio pėda ir iki šiol nežinau, ar pataikau, nes visi apdovanoti tėvai yra per mandagūs, kad pasakytų teisybę 😉 . Kad padidinčiau savo šansus, naudoju kojininius siūlus (sintetika nevaikštančiam kūdikiui nėra reikalinga, bet kojininiai siūlai būna labai gražūs ir visai nebijo skalbimo mašinos, iš kurios išeis tokie pat, kaip ir įėjo net su pagrindiniu nespecializuotų skalbinių srautu). Aulą stengiuosi daryti kuo ilgesnį ir kuo elastingesnį, kad prailginčiau kojinių buvimo ant kojų laiką, nes kiek atsimenu mažus vaikus, jų vienas pagrindinių dienos darbų yra malti kojomis siekiant patekti į Gineso rekordų knygą kaip greičiausiai kojinių atsikratęs kūdikis.

Komplektėlį kūdikiui sudaro liemenė (modelis – „Sigge„, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 7571, 7370, 1101M sagos – „Smagu visiems„), kepurytė (modelis – „Norwegian Sweet Baby Cap / Djevellue, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 1101M), skarytė (modelis – „Sophie Shawl„, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 7571), kojinytės megztos iš kojininių siūlų galiuko ir be jokio konkretaus modelio – stulpelis elastingumui ir pynutė gražumui 🙂 .

Saulėtas pirmas bandymas

Didesnis ir rimtesnis pavyzdėlis iš naujojo Romaria siūlo tuoj pasirodys MZ ir užtai esu be galo dėkinga Daumantei, kad nereikėjo laukti, kol siunta atvyks į MZ, o dar prieš gavau progą masinantį siūlą pamegzti, suprasti ir… apsispręsti.

Šiandien rodau pirmą kregždę, pirštinių ir kepurės komplektą, kuris ir mezgamas, ir baigtas nuteikė taip pat gerai, kaip ir jo skaisti saulėta spalva pilkomis šalto sezono dienomis.

Kelioninis mezginys iš vieno kamuoliuko turėjo nušauti net ne du zuikius, visą pulką 😉 .

Visų pirma, kelioninis mezginys jau pats savaime yra tikslas 😉 . Ta proga, kad kelionė nėra tik apie mezgimą, tai modelius išsirinkau super paprastus ir nereikalaujančius nei matavimo, nei galvojimo, nei (beveik) skačiavimo – bepirštes pirštinytes ir „Vilniaus kepurę” (platinta iki 144 akių).

Pagal pirminį planą, vaikas turėjo padirbėti modeliu, bet Kiolne mūsų laukė toks šaltas oras, kad Kristina visas dienas tuo modeliu ir pravaikščiojo. Nemėgstanti kepurių ir jų nenešiojanti, ji pabandžiusi suprato, kad tokia šiluma ant galvos vis dėlto yra gėris, todėl kepurė negrįžo su manimi į Vilnių, o išvažiavo kartu su modeliu, kurio laukė kelionė į šaltą Norvegiją 🙂 . Pirštinytės grįžo ir MZ galima savomis akimis (ir rankomis) įsitikinti, kad siūlas, būdamas tvirtas, yra negraužlus ir nuostabiai gerai laiko formą (stulpelis yra puikus to indikatorius) .

Šis komplektas yra ne tik idealus galvos ir vietos neužimantis kelioninis mezginys, jis yra ir labai universali kalėdinė dovana (sau pačiam taip pat 😉 ), todėl labai siūlau savo idėją mezgantiems draugams. Kelionių sezonas prasideda, šilti daiktai ateinančiam sezonui ar rankų darbo dovanos pačios nenusimegs, o kartu tai ir puiki proga išbandyti naujus siūlus – parodykit man tokį mezgėją, kuriam nerūpėtų naujienos? 😉

Kepurė su bepirštėmis pirštinaitėmis megzti iš Rosarios4 Romaria 09, kepurės modelis – „Vilniaus kepurė„, pirštinaičių – „knitpurl mitts„.

Herkaus ir Dominyko šalmukai

Jei šalmukai suaugusiems yra stiliaus ir mados dalykas, tai vaikiškoje spintoje jie pats patogiausias būdas užtikrinti šiltas mažojo ausis ir apsaugoti kaklą. Iš tokio realaus poreikio gimė šį rudenį naujas MZ modelis – „Ado šalmukas” ir man labai smagu, kad jis žiemą įgijo naujų vardų 🙂 .

Eglė, atėjusi rinktis siūlų šalmukui savo krikštasūniui, norėjo apžiūrėti visus variantus. Aš paslaugiai parodžiau tokio pat storio, kaip orginalo, siūlus, kurių nespėjau išbandyti 😉 . Eglė pasijuokė iš mano pastangų svetimom rankom darbus dirbti ir išsirinko du sport storio minkšutėlės merino vilnos variantus. Vieną, žalią Life Style – vienspalvį, kitą, Edition 3.0 – margą.

Nauji “Mezgimo zonos” modeliai man visada būna įkvėpimo šaltinis juos išbandyti. Tobula, kai yra ir galimas gavėjas. Šį kartą mezgiau savo pusantrų metukų krikšto sūnui. Didysis rebusas – apsispręsti dėl dydžio. Visaip vaizduotėje matavau, svarsčiau ir pasirinkau 2.5 mm virbalus. Šalmukas gavosi nuostabiai gražus. Megzti buvo smagu, nes modelis turi daug mielų detalių. Tik gavosi labai lygiai kaip tik. Pasirodo, vaikai auga greičiau, nei atrodo. Ir tai visai ne bėda, nes tikiu, kad ateis ta diena, kai vaikiukas sulauks brolio ar sesės, ir šalmuko perėmėjo(-s), o dabar čiupau 3.00 mm virbalus ir naujas, didesnis šalmukas jau pakeliui.

Pirkdama dviejų spalvų siūlus, turbūt netyčia užprogramavau ir antro šalmuko mezgimą, nes pirmasis gavosi lygiai kaip tik, o maži vaikai auga valandom, o ne dienom. Antrajam ne tik padidinau virbalų storį, bet ir skraistelės daliai pridėjau 6 pirmyn-atgal eiles, kad būtų užtikrintai geras!

Bedovanojant antrąjį šalmuką paaiškėjo, kad vasarą megztos kojinytės jau per mažos, taigi projektas veja projektą – kojinytės pakeliui!

Aušros šalmukas turi Dominyko vardą ir gimė jis taip pat iš rūpesčio, mat ji yra pagrindinė megzto anūkėlio garderobo kūrėja. Kaip ji sugebėjo suderinti skirtingo storio siūlus veido krašteliu ir pagrindinei šalmuko daliai, man yra paslaptis, bet čia ne vienintelė mezgėjiška Aušros paslaptis 😉 .

„Ado šalmukas” nebuvo pirma tokio pobūdžio kepurytė Aušros repertuare – prieš tai jos mažiukas jau buvo aprūpintas kitu šalmuku iš tos pačios merino vilnos 🙂 . Atkreipkite dėmesį ir į „Sophie Scarf” ant kakliuko: jei kam ir tinka visokie, tai jos Dominykui tik pati švelniausia – Cashmere Queen – versija 🙂 .

Pirmi du šalmukai megzti ir fotografuoti Eglės Lašinskienės su jos rašytomis pastabomis. Pirmasis megztas iš Schoppel-wolle Life Style 6080 (Žolė), antrasis – iš Edition 3.0 2266 (Kelrodis). Kiti du megzti ir fotografuoti Aušros Svarauskienės. Pirmojo šalmuko siūlai – WYS Bluefaced Leicester DK 864 (Miško karvelis) ir Istex Einband 1202, antrojo – Istex Kambgarn 968. Trijų pirmų kepurių modelis – „Ado šalmukas„, paskutinės – „Everyday Balaclava„.

Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės JurgelėnaitėsIsager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos MartinavičiūtėsDrops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Item added to cart.
0 items - 0,00