Dailios variacijos populiaria tema

Mažos skarytės ne veltui spėjo pasipuošti laurų vainikais – visi spėjom įsitikinti, kokio jos yra gerumo, patogumo, kaip galima greitai jų pagalba įsitaisyti efektingą ansamblio akcentą ir kartu pasirūpinti kaklo (o tuo pačiu ir viso kūno) šiluma, kaip idealiai jos tinka tiek po šiltu rūbu aukštu kaklu, tiek prie prasegtų marškinėlių. Šitam paradui kol kas be konkurencijos vadovauja „Sophie Scarf„, bet mezgantys žmonės yra smalsūs, kūrybingi ir nuolat ieškantys naujų kelių, todėl jei skarelės yra gerai ir populiariausia jų jau išbandyta įvairiais siūlais ir spalvomis, kodėl nepaieškojus įdomių variacijų ta tema?

Jolanta myli aksesuarus ir moka su jais labai gražiai žaisti, tai dažnai ji pirmoji ir užneša į klubą naujų vėjų 🙂 . Margasis šalikėlis, išplatėjančiais krašteliais, primenančiais raukinukus, atlieka tokią pačią šildančią mažos skarelės funkciją, kartu leisdamas įvairiausiais būdais keisti savo išvaizdą, taip, kaip įvairiai ir išmoningai galima jį daugeliu būdu nešioti. Labai geras pasirinkto margo kamuoliuko koloritas paverčia šalikėlį daugelio taip siekiamu „prie visko tinkančiu” daiktu.

Dar vienas Jolantos „šalikelis” skarelių kelyje – „Vaflinė skarelė” iš vienspalvio švelnučio merino. Ji bene pirmoji išbandė naują modelį ištirpdydama mano laimingą širdį kartu su sniegu iš nuotraukų 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megztas šalikėlis iš Zauberball Crazy 2427 (Alpių kriminalas), modelis – „The Helix Scarf„. Antra skarelė megzta iš Schoppel-wolle Lie Style 7370 , modelis – „Vaflinė skarelė„.

Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės JurgelėnaitėsIsager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos MartinavičiūtėsDrops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Siūlas ir megztukas prie jo

Schoppel-wolle Life Stile (100% merino vilna, 50 g ~ 155 m) yra labai universali skalsaus storio merino vilna. Jos paletę sudaro tiek žakardo imitacija margintos spalvos, tiek vienspalviai kamuoliukui, ir tiek vienų, tiek kitų yra toks didelis pasirinkimas, kad derinių bei variacijų galimybėms galo nėra. Pridėkite dar tai, kad didžioji dauguma žakardu margintų kamuoliukų turi atitikmenis kojininių siūlų lentynose ir galima derinti taip pat dažytą merino vilnos mezginį su identiškomis kojinėmis ar pirštinėmis… 😉

Pritrūkome vienspalvių, pastaruoju metu labai aktualių ryškių spalvų – žalios ir mėlynos. Žiemą ryškiai ir švelniai spalvinti 🙂 .

Labiausiai į šią lentyną žiūri žmonės, mezgantys mažiesiems – nes siūlas švelnus, gražių spalvų ir lengvai prižiūrimas. Bet tinka ir suaugusiškiems megztiniams, nes švelnumo norisi turbūt visiems nepriklausomai nuo jų amžiaus 😉 . Naujas megztukas ypač nustebina, jei vaikystėje teko rengtis vilna iš močiutės (ją aš myliu ir labai nenoriu užgauti, bet kai ką ji visai atbaidė nuo megztų daiktų, tai faktas ;( ). Merinas malonus prie kūno, o apvaliame lygiame siūle sudėtingas tekstūrinis gėlių raštas atsiskleidžia super ryškiai.

Svetlanos Fiodorec megztas megztukas dukrai pagal bendravardės dizainerės pamoką čia. Siūlai – Life Style 5171M.

Krikšto anūkas

Mano jauniausio vaiko krikšto tėvai turi ne vieną krikštytą vaiką, tai Karolis su Sofija save vadindavo krikšto broliu ir sese. Ta pačia logika remdamasi aš nusprendžiau, kad jei mano krikšto sūnus susilaukė sūnelio, anūku jo vadinti niekaip negaliu, bet krikšto anūku – kodėl ne?

Lingvistinius žaidimus palikus šone, esu be galo laiminga užderėjusiais naujais kūdikėliais pašonėje (šis, tiesa, ne tokioje artimoje pašonėje, bet mezgimui tai netrukdo 😉 ). Mažas kraitelis nereikalauja nei daug laiko, nei daug siūlų, o džiaugsmo tie smulkūs daikčiukai suteikia begalinį. Tik patirtis mano kūdikių mezginiuose yra tokia menka, kad aš dar kol kas su kiekvienu nauju tą pačią dainą, nusižiūrėtą nuo labiau patyrusių šioje srityje mezgėjų, dainuoju – tas pats kepurytės modelis (keiti akių skaičių ir keičiasi dydis 😉 ), tas pats liemenės (ypač, kai vienam nešiotojui ji labai tiko 🙂 ), ir būtinai Kristinos sagutės – tam pačiam gražumui 🙂 .

Su kojinytėmis patyrusi ne vieną fiasko (kas žino, kokio dydžio tos kūdikių kojos???) aš šį kartą nusprendžiau numegzti dvi poras – vieną didesnę, kitą mažesnė, gal kuri nors tiks? Atkeliavusioje nuotraukoje mažasis Jokūbėlis buvo apautas mažesnėmis kojinytėmis, tai yra šansų (ar vilčių? 😉 ), kad abi poros bus panaudotos 🙂 .

Kepurytė megzta iš Regia Premium Cashmere 00052, raištukai – iš Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), modelis – „Norwegian Sweet Baby Cap„. Liemenė megzta iš Schoppel-wolle Life Style 9250M, sagutės – „Smagu visiems„, modelis – „Sigge„. Kojinytėms panaudotas lašiukas Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), o kita dalis – viešnia iš ateities, todėl kurį laiką tebūna paslaptis 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00