Močiutė močiutei

Joana turi šešis anūkus ir su dideliu džiaugsmu mezga kiekvienam ateinančiam individualų kraitelį. Tegu praktiškai žiūrintys dalinasi, Joana mano, kad kiekvienas vaikas nusipelno individualaus dėmesio (ir tai liečia ne tik jos pačios vaikaičius 😉 ), net ir rūbų ar antklodėlės pavidalu. Ir nuotraukose žemiau matote vieno iš anūkų pledą, medvilninį, megztą nukeltų akių raštais Joanos labai mėgstamos konstrukcijos – kvadratinis iš vidurio. Tokiam nereikia iš anksto akių skaičiuotis ir matuoti, mezgi ir matai, o sustoji, kada nusprendi, kad jau pasiektas reikiamas dydis. Bet čia yra tik pirma priešistorė.

Antra priešistorė susijusi su skiautiniais, kuriais Joana ilgą laiką užsiiminėjo, o ir dabar nosies nuo siuvimo nesuka. Kai Joanos draugė susilaukė dukters, Joana pasiuvo jai pagalvytę su meškiukais, kurią mažoji labai mylėjo. Dabar jau ta maža mergaitė užaugo ir pati laukiasi dukrytės. Ta proga Joanos draugė jau galvodama apie anūkę ištraukė išsaugotus savo dukters vaikystės daiktus – toje lobių skrynioje buvo ir Joanos siūtas pagalvytės užvalkaliukas. Dukra labai apsidžiaugė pamačiusi, kad mama išsaugojo jos mylimą daiktą, sujaudino draugė ir Joaną, atsiuntusi jai nuotrauką.

Joana vienodai žiūri į visus ateinančius vaikus ir pamačiusi ištrauktą savo kažkada mažai mergaitei siūtą pagalvytę, paklausė, gal reikėtų ko ir ateinančiai į pasaulį jos dukrytei, gal numegzti kojinytes? Na ir paaiškėjo, kad būsimai mergytei trūksta ne kojinyčių, o… pleduko 😉 . Istorijos tęsinį matote nuotraukose.

Joana pasirinko spalvas, kurios iš esmės tiktų abiems lytims, nors jokių abejonių dėl būsimos pleduko šeimininkės jau nebuvo. Mažoji mergytė bus apklota saulės šviesa, pieno balta ir pirma žaluma. Ta pati konstrukcija iš vidurio, geometriniai smulkūs nukeltų akių rašteliai ir tvirtas bei dailus užbaigiantis I-cord kraštelis. Joana tik kvadratą pavertė stačiakampiu primezgusi ilgoms kraštinėms po juostą su tvarkingais besikalančiais žaliais sodinukais 🙂 .

Siūlai parinkti švelnučiai (merino vilna) ir nebijantys skalbimo mašinos, kad kai mažoji užaugs ir lauks savo vaikų, mama galės ištraukti iš slaptų podėliukų jos numylėtą vaikystės daiktą kaip naują.

Joanos Bartkevičienės megzti pledai ir pirmojo nuotraukos. Pirmasis pledas megztas iš Rosario4 For Nature 02, 12, 13. Antrasis – Iš Drops Merino Extra fine 01, 24 ir 47.

Harry Styles megztuko interpretacija

Šiandieninis įrašas atsišakoja nuo vakarykščio kita kryptimi – originalaus įkvėpėjo. Kaip jau vakar rašiau, Harry Styles megztinis tapo tokiu populiariu, kad originalą nupirko V&A muziejus ir iš jo aš į MZ atvežiau atviruką su megztinio nuotrauka. Ir taip skelbimo lentos puošmena, ir patogiau visada turėti po ranka, kai dar viena mezgėja ateina jam siūlų – nebereikia ieškoti telefone, jis visam gražume kabo mūsų skelbimų lentoje 🙂 . Smagioji šio reikalo dalis, kad megztukui įgijus beprotišką populiarumą, buvo parašytas nemokamas jo mezgimo receptas (jį galite rasti čia), tuo būdu tą populiarumą tik auginantis 😉 .

Siūlus šiam megztukui pirko tikrai labai daug kartų, bet tik dabar pasisekė pamatyti vieną labai dailų rezultatą :). Parodė jį Asta, „tarpinė grandis” tarp mezgėjos ir nešiotojos 🙂 .

Megztuką numezgė mano mama savo anūkei (mano dukrai). Aš buvau tik „projekto vadovė”, vertėja, šį bei tą susiuvau ir nespėdavau važiuoti pirkti siūlų papildymo 🙂 .

Panaudojome labai daug Drops Eskimo siūlų (kas ir buvo tikėtina su tokiu storu neskalsiu siūlu 😉redakcijos pastaba) ir šiek tiek plonesnių raudonų (apykaklei, rankogaliams ir apačiai).

Tris kartas apjungiantis projektas ne tik puoš ir šildys jaunąją nešiotoją, nedaug drabužių gali pasigirti muziejine kilme 😉 .

Henrikos Jarūnienės megztas megztinis, dukros Astos nuotraukos, siūlai – Drops Snow 106, 12, 02, 25, 83, 104, Drops Nepal 3608, sagos – Union Knopf. modelis – „JW Anderson Colour Block Patchwork Cardigan„.

Metų projektas

Šios dienos herojus – didelis, rimtas, šiltas ir storas megztukas – nėra pirmas Eglės kuruojamas projektas su augančia mezgėjų karta. Šiame dienoraštyje turėjote progos pasigrožėti per karantiną pradėtais keturių sesių su mama mezgimo būrelio su Egle priešakyje vaisiais – savo gražiose nuotraukose ji įamžino pėdutes, riešines, kojines ir baktusus.

Šį kartą Eglė tapo vienos iš sesių metinio projekto Valdorfo mokykloje vadove. Rugilė savo metų darbui pasirinko megzti megztinį ir pats natūraliausias dalykas, rodos, kad paprašė vadove būti Eglės, lydėjusios mergaites pakankamai kalvotame mezgimo kelyje 😉 .

Rugilės pirminė idėja buvo tokio stiliaus megztukas (jo nuotrauką aš parvežiau iš V&A muziejaus MZ skelbimų lentai, toks populiarus jis buvo pastaruoju metu 😉 ), tik ji norėjo švelnių ir nekontrastingų spalvų. Jos abi su Egle atvažiavo į parduotuvę ir Rugilė ilgai rinkosi pačias gražiausias jai spalvas, derino, dėliojo, planavo, Eglė nuotraukose užfiksavo tą pirmą smagų planavimo etapą.

Patyrusią vadovę turėti yra neįkainojamas gėris – tą megztuką galima megzti pačiais įvairiausiais būdais: kiekvieną kvadratuką atskirai, paskui juos susiūti, intarsija, moduliniu būdu. Eglė pasiūlė pačią optimaliausią išeitį – „Stripe Tease” kojinių principu. Numezgamas apačios kraštelis, o paskui mezgamos juostos, keičiant spalvas, kad juostą sudarytų kvadratėliai. Antra juosta primezgama prie pirmos ir t.t. Reikalo paprastinimui rankoves Eglė pasiūlė megzti juostomis – rankovės siauros, o kūno kvadratėliai pakankamai dideli, kad viskas su kuo mažiau vargo susieitų į harmoningą visumą.

Kad viskas eitųsi taip sklandžiai, kaip rodosi iš nuotraukų ir pasakojimo, Eglė su Rugile iš anksto suplanavo darbus – suskaičiavo kvadratėlius ir išdalino juos projektui skirtam laikui. Jei nieko nepainioju, savaitei buvo skirti 8 kvadratėliai.

Reto gerumo projektas – kai vienu ypu gali „prisimatuoti” du gyvenimo scenarijus – buvimo mokytoja ir buvimo daugiavaikės šeimos mama. Nuo spalio, kiekvieną trečiadienį mezgėm dviese su Rugile, o nuo Naujųjų metų prie mūsų stalo įsikūrė ir dvi siuvėjos – Saulė, siuvanti džemperį (kaip lietuviškai??) ir jos siuvimo mokytoja, mano dukterėčia Miglė. Mano sūnus ir Miglės korgis buvo palaikymo komanda.”

Nuotraukose matote baigtą megztinį pristatyme ir ant laimingos nešiotojos bei truputį proceso detalių. Pabaigusi Rugilė galėjo didžiuotis, kad įveikė pagundą kažkuriuo metu megztinį paversti liemene ir dabar abi su mokytoja galėjo džiaugtis rezultatais. Ir neaišku, kas čia svarbiausia (tubūt abu 😉 ), ar naujas, šiltas, stilingas megztinis savo rankomis ar jausmas, kad tu gali svajonę paversti tikslu ir planingai ją įgyvendinti.

Eglės Lašinskienės fotografuotas, aprašytas ir kuruotas projektas, megztinį mezgė Rugilė Drops Snow (spalvų numeriai trečioje nuotraukoje).

Polka dot cardi

Testiniai mezginiai yra nevienareikšmiškas dalykas. Kai jau pasirašai avantiūrai, turi tiksliai sekti dizainerio instrukcijomis ir įvairūs nukrypimai nėra visuomet sveikintini. Kas ir suprantama – dizainerio tikslas yra patikrinti aprašymą, o rūpestis, kad daiktas tiktų tavo individualiai figūrai yra… tavo asmeninis rūpestis 😉 .

Iš kitos pusės, megzdamas iš savo galvos tu mezgi taip, kaip žinai, ir jei nebandai naujovių, tai žinojimas lieka tas pats. Megzdama pagal kito parašytas instrukcijas, turi galimybę išmokti ir naujų technikų, ir išbandyti neįprastas konstrukcijas, atitaikyti siūlą ir virbalus („mano mėgstamiausias dydis yra 4 mm” čia, kaip suprantate, neveikia 😉 ) , trumpai tariant, peržengti savo komforto zoną.

Pastarasis punktas yra vertingas pats savaime, nes tik toje vietoje tavęs laukia nauji atradimai, bet aš jau esu tokioje mezgimo stadijoje, kad noriu megzti tik nešiojamus drabužius, todėl pasirašydama naujam testui stengiuosi atsižvelgti ir į šitą momentą. Dėl tos pačios priežasties ir laiko trūkumo testuoju nedaug ir pastaruoju metu visi mano testai yra apsiriboję Hirose Midori dizainais. Aš pati niekada nesirinkčiau megzti nei didžios dalies mezgamų modelių, nei tokio storio virbalų ir siūlų (vasarinės palaidinės, megztos 6 mm dydžio virbalais, man iki šiol yra neįminta paslaptis), bet paradoksaliu būdu, visi jos modeliai labai sėkmingai įsilieja į mano kasdieninį garderobą ir yra vieni mylimiausių 🙂 .

Šis megztukas tik patvirtina taisyklę 🙂 – 8 mm virbalai yra ne mano arbatos puodelis ir Drops Snow siūlai MZ lentynose yra tai, ką renkasi pradedančios mezgėjos ar efektingo stambaus mezgimo gerbėjai (aka, ne aš). Storo šilto siūlo derinys su stambiomis (dvigubas užmetimas) skylėmis iš pradžių taip pat atrodė nonsensas praktiškumo prasme. Toks platus ir didelis daiktas, mano įsivaizdavimu, turėjo netilpti po jokia striuke, o vasarą toks šiltas daiktas nereikalingas.

Išbandymo vasara naujas megztukas dar nepatyrė, nes visai neseniai pabaigtas, bet pavasario kaprizams jis dabar yra vienas pirmiausia paimamų iš spintos. Pasirodė, kad jis visai sėkmingai lenda po plačia pūkine striuke, o atšilus orams geras vietoj jos, pro dideles skyles persišviečia apatinis sluoksnis ir jį mainant, galima pažaisti kuriant skirtingas nuotaikas bei derinant aksesuarus. Šios dienos derinys – su raudonais akcentais.

Drops Snow siūlas pasirodė neįtikėtinai šiltas, ko šiaip iš tokio storio vilnos ir reikėjo tikėtis, bet ieškodamos šilumos mano akys iki šiol krypdavo į islandišką vilną ar moherį (o dar geriau abu kartu 😉 ). Visada galvojau, kad megztiniui šio neskalsaus (1 g ~ 1 m) siūlo reikia mažiausiai kilogramo, bet tokiam plačiam reikalui man tereikėjo 14 kamuoliukų.

Prie visų smagių atradimų apturėjau dar papildomą džiaugsmą rinkdama sagas – visi žino, koks tai ir įdomus, ir nelengvas uždavinys. Man norėjosi išsiskiriančių sagų, nebūtinai vienodų, tai Kristinos taškuotos sagutės, kurių turėjau po dvi, susidraugavo su raudonu obuoliuku iš Jim Knopf.

Megztinis megztas iš Drops Snow 15, modelis – testuojamas dizainerės Hirose Midori, sagos – „Smagu visiems” ir Jim Knopf (raudonas obuoliukas).

Item added to cart.
0 items - 0,00