Kūdikėliui

Šito dailaus Jurgitos komplektėlio pirmajam anūkui aš mačiau mezgamą tik vieną dalį – pleduką. Su didele atida, kruopščiai ir pagalvojant net apie tai, kad visi sujungimai būtų tik krašte, vidurys yra dailus ir vientisas. Ir atsiliepimus apie jį girdėjau, kad labai pasiteisinęs mezginys, nuolat naudojamas, net mama maitindama užsikloja 🙂

Jurgita pasirinko labai universalų siūlą – merino vilnos ir medvilnės derinį, gero storio, puikaus nešiojimo ir tinkamo visiems metų laikams. Šio siūlo apvalumas ir lygumas labai raiškiai atskleidžia bet kokį raštą, ką labai dailiai išnaudojo Jurgita, pažaidusi skirtingo dydžio gerų ir išvirkščių akių langeliais. Langelių kompozicija švari, aiški ir ant austos medžiagos padėtas pledukas taip gražiai susišaukia su geometriniais liaudies raštais.

Sudėtingą kompoziciją “įrėmina” kitos spalvos I-cord juostelė – minimalistiškai švaru ir dailu.

O megztukui spalvos sukeistos vietomis – pilkas ripsinis pagrindas su šviesiai rusvais akcentais. Ripsas suteikia megztukui tekstūros ir papildomos apimties – toks jau visai švarkiukas, ypač turint galvoje jo susegamą konstrukciją. Skirtingos spalvos I-cord juostelė suteikia užbaigtumo, spalvinio įdomumo ir labai jau dailiai susiderina su atklodyte. Ir nors atsiliepimus girdėjau tik apie pleduką, iš nuotraukos akivaizdu, kad ir megztukas tinka puikiai 🙂 .

Jurgitos Sadauskienės megztas pledukas ir megztukas kūdikiui bei nuotraukos. Siūlai – Drops Cotton Merino 20 ir 03. Megztuko idėja iš čia.

Gimtadienio Čiurlionis

Paskutinį kartą mezgiau Karoliui megztinį daugiau nei prieš 10 metų. Kad ir didokas, jis jam visai tiko. Ir kažkokiu stebuklingu būdu augo su vaiku, kuris virto suaugusiu vyru, bet su tuo megztiniu vis pasirodydavo iki šiol, kai kasdienį bliuzoną norėdavo pakeisti kuo puošnesniu. Nuo to laiko nieko rimtesnio be kojinių ir žieminių kepurių su šalikais jam nemezgiau – megztinį jis jau turėjo 😉 .

Kristinai užsiprašius megztinio su Čiurlioniu, galvojau numegzti tokį ir Karoliui – laikas atsinaujinti 🙂 . Bet Kalėdoms spėjau tik vieną, todėl Karolio Čiulionis nusikėlė į birželį – jo gimtadieniui.

Specialiai rinkau tą patį siūlą – medvilnės ir merino vilnos derinį. Antrą dešimtmetį idealiai atrodantis, o svarbiausia – tinka visiems sezonams ir visai nekanda. Nors tas vaikas, kuriam viskas kutino ir niežino, išaugo į rimtą vyrą, jautrumo vilnai vaikystėje nepaliko 😉 . O ir smagu man buvo palaikyti tą testinumą, panaudojau tarp baltų, pilkų ir juodų kamuoliukų ir tą pačią žalią spalvą.

Gintarė sukūrė dvi Čiurlionio schemas, stambesnę ir smulkesnę, aš abiems megztiniams rinkausi smulkesnę, nes ir siūlą bei virbalus naudojau smulkesnius. Kristei teko Čiurlionio galvą baigti tik pasiekus varlytę, o Karolio ūgis leido išmegzti visą schemą.

Iš Gintarės modelio paėmiau tik žymiąją galvą, o patį megztinį mezgiau pagal jau ne kartą naudotą schemą. Pažaidžiau spalvomis, bet stengiausi nepersistengti – Karolis nėra ekstravagantiškų apdarų gerbėjas.

Ir nuotraukos abiejų gimtadienininių megztukų iš tos pačios vietos – mūsų kaimo, kur kiekvieną birželį švenčiame dar vienus nugyventus Karolio metus nuo pačio pirmojo gimtadienio 🙂 .

Megztinis megztas pagal “Melange Sweater” modelį, Čiurlionio schema – Gintarės Murauskienės. Siūlai – Drops Cotton Merino 01, 02, 11, 22, 20.

Kepurė nuo saulės

Pamačiusi naują Židronės kepuraitę, išsižiojau – ir ne aš viena, visas ketvirtadienio klubas. Pati beveik jokio galvos apdangalo nenešiojanti vasarą, negaliu nepripažinti, kad tai vienas iš pačių kiečiausių mano matytų!

Židronė išgavo labai subtilų atspalvį, suderinusi apvalią medvilnę su merinu su slidžiu ir blizgiu Trio 2 siūlu. Sumezgė tvirtai ir tampriai – kepuraitė ne tik labai gražiai atrodo – ji puikiai laiko formą.

Ir tik pasižiūrėkite, kaip gražiai yra išmodeliuota apimtis, o Židronės atlikime ji sublizga visu savo idealių formų grožiu. Labai praktiškas raištelis nugaroje užtikrina, kad šita tobula konstrukcija tiks kiekvienai galvai. Junkit saulę!

Židronės Stankevičienės megzta kepuraitė iš Drops Cotton Merino 20 ir Isager Trio 2 Sage, modelis – “Sunny Side Cap“.

Išmanus sprendimas

Rūta yra didelė kojininių siūlų fanė (visų kitų gerų mezgimo siūlų taip pat 😉 ) ir kojines mezga nuolat – didelė jas nešiojanti šeimyna ir artimieji neperleidžia atsargų kandims, patys su dideliu džiaugsmu šildosi Rūtos darbo vaisiais. O kai daug mezgi, kokio dydžio tos kojinės bebūtų, nesumezgi visko iki pat siūlo galo, visi mezgantys kojines žinom, kokia turtinga kojininių siūlų likučių kolekcija iš tokio reikalo užauga 😉 . Ir Rūta ėmėsi išties donkichotiškos užduoties pakovoti su vėjo malūnais visus savo kojininių siūlų likučius paversti šiltomis ir unikaliomis kojinėmis.

Aš pati, būdama didelė likučių fanė, žinau bent kelis užtikrintus būdus kaip juos pabaigti iki pat galo. Vienas jų – Stripe Tease modelis nurauto garderobo mėgėjams (nes kai mezgi iš likučių ir iki pergalės, tai dviejų vienodų kojinių nereikėtų tikėtis 😉 ), kitas yra “Broken Seed Stitch“, kuriame žaisdamas dviem skirtingų spalvų siūlais gali išgauti labai įdomių efektų. Tai šituo pastaruoju būdu ir apsiginklavo Rūta savo sumanymui įgyvendinti.

Prasidėjo viskas nuo Kalėdų, kai ji artimiesiems numezgė po porą šiltų kojinių (pirma nuotrauka). Iš tvarkingų kamuoliukų, su pora išimčių panaudodama Aušros išpopuliarintą elastingą gražios tekstūros raštą. Neišklausiau visų smulkmenų, bet turiu tokį įtarimą, kad pradėjus judinti kojininių siūlų podėlius, Rūta buvo paveikta savo įspūdingos kolekcijos ir nusprendė, kad laikas ją paversti ne mažiau įspūdinga kojinių kolekcija.

Pasirinkusi vieną, labai gerai pačius įvairiausius spalvynus apjungiantį, mano jau minėtą broken seed stitch raštą, ji ėmėsi vykdyti savo projektą.

Kai kurios poros yra gana nuosaikios – prie margo siūlo dedamas priderintas (kontrastingas ar, atvirkščiai, giminingas) vienspalvis (ar pusiau vienspalvis) ir jie paeiliui dryžuojami iš gerų ir išvirkščių akių sukuriant 3D efektą. Antroje nuotraukoje kaip tik matote palyginimui bordo kojines, kurių viena pora numegzta tiesiai iš kamuoliuko, kita – iš to paties siūlo likučio su priderintu vienspalviu.

Tokie efektai yra truputį numanomi ir net galima numegzti gana “kultūringas” poras, beveik vienodas, jokios ekstravangancijos. Ko nepasakysi apie kitą žingsnį, kai derini margus su margais ir dar turėdamas tikslą juos pabaigti, o ne padauginti 😉 . Iš tokių ryškiai skirtingų ir dramatiškai margintų kamuoliukų aš esu mezgusi tik vieną porą ir ją padovanojau draugei tapytojai – tokie megzti “menai” prie jos paveikslų 😉 .

Rūta, kaip matote iš nuotraukų, likučius, net pačius mažiausius, susidėliojo spalvinėmis grupėmis ir jau leidosi stačia galva į šiltų paveikslų kūrimą. Gaila tik, kad fotografavo poras grupelėmis ir jos keliaudavo pas būsimus nešiotojus, įsivaizduojate tokio įspūdingumo abstraktaus meno parodą būtų galima surengti iš visų porų!

Šis raštas turi vieną niuansą. Jei mezgi ratu porinį akių skaičių, perėjimo vieta yra matoma, rašto tvoros tinkliukas joje išsiplėtęs. Galima keisti akių skaičių (imti neporinį, nekreipiant dėmesio, kad raštas dalijasi iš 2), bet Rūta atrado savo variantą, siūlų keitimosi vietoje išmegzdama vertikalias juosteles, kurios ne tik paslepia nedailų sudūrimą, bet ir suteikia papildomą dekoratyvų efektą.

Paprastai surašau visus mezginiuose naudojamus siūlus, bet šį kartą sąmoningai praleidžiu šį žingsnį. Nors daugelį kamuoliukų atpažįstu, nemažai jų yra iš senų, jau nebegaminamų kolekcijų, o ir nei skaičiai, nei tikslūs pavadinimai čia didelės reikšmės neturi – pati svarbiausia dalis yra sumanymas ir labai kryptingas bei įspūdingas jo įgyvendinimas.

Rūtos Juzėnienės megztos kojinės ir pačių įvairiausių 4 gijų kojininių siūlų ir nuotraukos.

Item added to cart.
0 items - 0,00