Nerta skara

Dėdama įrašui žymas vos neparašiau „vasaros mezginiai”, nes man galvoje yra susidariusi kažkokia keista jungtis tarp vąšelio ir vasaros ir kai matau kitų nėrinius, atrodo, kad ir kitiems nėrimas yra toks pats vasariškas užsiėmimas, kaip maudymasis ežere ar sodai su daržais 😉 .

Iš tiesų šią labai dailią skarą Jolanta mezgė visiems metų laikams ir nors nuotraukose tik pozuoja su vasarine suknute (per patį daugiau nei trisdešimties laipsnių gerumą ;)), ji taip ir yra numačiusi, kad ir vasarą ant pečių užsimes, ir žiemą apie kaklą apsisuks. Spalvą pasirinko subtilią ir švelniai moterišką, tokia tiks prie visokiausių aprangų, o ir siūlas pasirodė iš pačios gerosios pusės – šiltas, purus, idealaus storio ir visai nekandus.

Liūdniausia, kad mano vasarinis potraukis visai nesusijęs su jokiomis kompetencijomis šioje srityje (moku nerti bazinius raštus ir dalykus, tik tiek), tai labai negudriai Jolantai paskaičiavau siūlus (žinau taip pat, kad vąšelis valgo daugiau), iš kurių ji sunaudojo tik pusę (tai yra, pusantro kamuoliuko iš mano įsivaizduotų trijų). Gerai, kad siūlas ją pradžiugino, tai ant virbalų jau kita skarytė ir dar kai kas planuose iš šitos spalvos, o paskui jau ir iš kitos…

Išbandžiusi šį siūlą tik virbalais, vąšelinė versija ir man buvo labai gražus atradimas – skara puri, minkšta ir labai daili.

Jolantos Žilinskienės nerta skara iš Rosarios4 Romaria 17, modelis – „Free People Vintage Lovers Shawl„.

Didelės naujienos iš mažų skaryčių pasaulio

Mažos skarytės neina vasaros miego (jei eina, tai tik kuklaus poguliuko), o kaip kelioninis (~vasarinis) projektas yra vienas populiariausių pasirinkimų, todėl šiandien sauja naujienų (ir spalvų, ir modelių) iš mūsų parapijos įkvėpimui 🙂 .

Pamenate, Jolanta, nusimezgusi savo mėtinį megztuką, nebuvo patenkinta skaryčių pasirinkimu savo spintoje (aš tai nesutinku, nes man labai patiko ir tiko ta, su kuria ji pozavo megztuko premjeroje, bet čia jau ne aš bosas 😉 ) ir nusimezgė naują prie megztuko – švelnią, subtiliai spalvingą ir delikačiai pūkuotą.

Kotryna pozuoja su nėrinių skarele, siūlus išsirinko tuos pačius, iš kurių aš mezgiau savąją, tik jei dabar nieko nepainioju, truputuką kito atspalvio, pajutusi, kad jai reikia raudonos spalvos. Jos išsirinkta raudona labai toli nuo stereotipinio spektro gabaliuko įsivaizdavimo, bet užtat Isager kompanijoje, mylinčioje subtilybes, neįprastus derinius ir niuansus, ji būtų tikrai tarp savų – jų Merilin paletėje ši yra pati raudoniausia 🙂 .

Prie raudonos spalvos tos dienos garderobe prisiderino ir mažo skulptūrinio portreto pavidalo sagutė, atkeliavusi šį pavasarį iš Kiolno mugės. Atkeliavo iš jos sagų tik saujelė, bet Kotrynos taikli akis susekė tuos žvėriukus jau išsibarsčiusius tarp didelės senesnės kolekcijos 🙂 .

Rūta susigundė naujuoju Romaria siūlu naujai skarelei, kurią mezgė tuo pačiu konstravimo principu, kaip mes kažkada mezgėm „Draugystės skaras„, tik pritaikė mėgstamas skylutes ir tekstūrinius dryžiukus, kurie suteikė skarai siauresnę formą.

Numezgė tokią ir susižavėjusiai draugei, iš to paties siūlo, tik spalvą priderino prie… jos mašinos :)) . Dažniausiai derinam prie veido, paskui galvojam apie nešiojamus drabužius, bet kaip smagu būti susiderinus su nuolat tave supančia aplinka – nebūčiau pati sugalvojus, bet labai sužavėjo idėja!

Aš pati esu didžiulė mažų skaryčių fanė, myliu jas tiek megzti, tiek pati nešioti, tiek dovanoti ir populiariojo „Sophie Scarf” variantų mano mezgimo istorijoje jau nebesuskaičiuoju, todėl, aišku, pradėjau ieškoti kažko to paties, bet kito 😉 . Ir radau dvi mane labai sužavėjusias dizainerės Guri Pedersen skareles. Abi megztos tuo pačiu principu, prasideda nuo vidurio, tik skiriasi raštai.

Sorgenfri scarf” turi ir horizontalias juostas, ir vertikalius brūkšnelius ir tokiam labiau tekstūriniam variantui man norėjosi apvalaus gražaus siūlo. Jei jau visai atvirai, labai norėjosi naujos skarelės iš šį pavasarį atvykusios naujos Balada žalios spalvos, sukausi apie ją nuo pat atvykimo dienos galvodama idėjas, o čia pasitaikė idealus variantas – ir mažas, ir naudingas, ir pamėgta spalva prie veido 😉 .

Kitą jos skarelę – „Vibes Scarf” – mezgiau iš Drops Alpaca ir jei nerandate spalvos paletėje, tai ne dėl to, kad neatidžiai išsinagrinėjote gamintojo pasiūlą. Prieš kelis metus Daiva užsiėmė dažymo eksperimentais ir natūralią baltą spalvą dažė saulėje mėlynaisiais kopūstais. Gauta spalva jai labai patiko, bet spalvą lydėjo… kvapas, kuris jai padarė tokį nekokį įspūdį, kad net gražus baltų debesėlių melsvame danguje efektas nenusvėrė. Siūlai atkeliavo pas mane, kvepiantys maloniausiais skalbikliais, kopūstų kvapas, deja, nenorėjo palikti Daivos nosies 😉 . O pas mane jie virto dangišku šalikėliu 🙂 .

Dizainerė savo pavyzdį mezgė mažą, o aš truputį padidinau, nes raštas lengvai leido (abiejų skarelių dydžiai yra labai lengvai modifikuojami), tai skarelė jau visai rimtai saugos kaklą ir šaltu sezonu.

Pirma skarelė megzta Jolantos Žilinskienės Schoppel-wolle Edition 6.0 2471 kartu su Isager Silk Mohair 66, modelis – „Sophie Scarf„. Raudono atspalvio skarelė megzta Kotrynos Navickaitės, modelis – „Nėrinių skarelė„, siūlai – Isager Merilin 31S sagutė – Jim Knopf. Kitos dvi skarelės megztos Rūtos JuzėnienėsRosarios4 Romaria 27, 08, konstrukcijos pagrindas – „Arabian Nights„. Žalia skarelė megzta iš Rosarios4 Balada 33, modelis – „Sorgenfri Tørkle„. Rankomis dažyta skarelė megzta iš Drops Alpaca (buvusi 100), modelis – „Vibes scarf„.

Rožiniai reikalai

Schoppel-wolle visi siūlai yra daugiau mažiau susijungę į vieną istoriją – tai sudėtis panaši, tai gamybos būdas ką jungia, tai spalvos tos pačios, todėl šios dienos naujiena – Zauberball 100 (100% pavelta merino vilna, 100 g ~ 400 m) – natūraliai pratęsia praeitą įrašą.

Šie kamuoliukai taip pat yra lengvai pavelti vietoj verpimo, jų sudėtyje yra gryna merino vilna ir spalvos pereina ilgais švelniais segmentais. Tik šios dienos naujienos yra plonesnės, todėl jie yra mėgstami lengvesniems žaismingiems megztukams, o labiausiai – skaroms ir šalikams 🙂 .

Šios dienos herojus – Rožiniai reikalai.

Spalvota trobelė

Man visada būna smalsu, kai pamatau kokį nepaprastai gražų mezginį (žr. nuotraukas žemiau 😉 ) ir pažiūri modelį, įkvėpusį mezgėją (niekada net dėmesio neatkreipčiau, akis nesustoja nei ties viena nuotrauka), kokia čia įvyksta chemija, kad kažkas ne tik įžvelgia kažkur potencialą, bet ir tau parodo (liūdnai linksmoji dalis, kad neretai ir užkrečia), kad galima pamatyti ir TAIP!

Aušra laukia antro anūko ir, aišku, ruošiamas naujas kraitelis su pačiu didžiausiu daiktu – pleduku – priešakyje. Kai ji rinkosi margas besikeičiančių spalvų melanžines Schoppel-wolle rites (dviejų skirtingų spalvynų), aš įsivaizdavau, kad Aušra megs kažką panašaus į „Ten Stitch blanket„, bet ji atrado savo variantą ir tokį gražų, kad akių negaliu atitraukti. Čia spalviniai segmentai auga ne vis platėjančiu ratu, išlaikant to paties pločio juostą, bet jungiasi vienas prie kito laimės šulinio (ar rastinės trobelės) principu. Vis ilgėjančios juostos mezgamos išilgai, todėl iš pradžių akių skaičius yra nedidelis ir spalviniai perėjimai nežymūs, bet palaipsniui jos vis platėja ir perėjimams atsiskleisti reikia vis mažiau eilučių. Jie pilnai išsitenka vienoje juostoje, prie jos jungiasi kita su savu perėjimu, dar kita, ir visas tas mirguliuojantis žaidimas pasitelkiant skirtingus spalvynus sukuria magišką į šalis besisklaidančių vandens ratilų efektą – gali žiūrėti be galo be krašto.

Aušros Svarauskienės megztas pledukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 1701 (Papūga) ir 2306 (Geltonas filtras); modelis – „Log Cabin Blankie„.

Item added to cart.
0 items - 0,00