Grybai

Sunku rasti žmogų, abejingą grybams. Kas po miškus vaikščioti traukia, ką tinkimo azartas pagauna, kas rudens skonių lėkštėje pasiilgęs, o visus estetus užburia grybų formos ir jų įvairovė. Grybai yra toli gražu ne tik renkami ir valgomi, jie piešiami, veliami, siuvami, lipdomi ir, aišku, mezgami.

Šios dienos laimikis – Eglės Bazaraitės, architektūros dėstytojos (VILNIUS TECH ir VDA) ir tyrėjos, kurios akiračio centre – kapinės. “Parašiau knygą „Kapinės už miesto, miške“ (2023 m., leidykla LAPAS) ir šiuo metu Vilniaus miesto muziejuje (Vokiečių g. 6) veikia mano kartu su Vida Girininkiene ir Rasa Antavičiūte kuruota paroda “Gyvos Rasos” apie Vilniaus Rasų kapines. 

Be mezgimo, taip pat verpiu ir siuvinėju, bet moku ir daugiau, nes daug ko mane išmokė darbų mokytoja dirbusi mama ir kaime gyvenusi, siuvimo kursus išėjusi žemaitė baba iš Adomavo kaimo.”

“Pirminės instrukcijos buvo šios:

https://www.ravelry.com/patterns/library/earl-grey-mushroom
https://www.ravelry.com/patterns/library/amanita-muscaria-mushroom

O kitus jau išradinėjau šių pagrindu. Mezgiau iš Lettlopi, Plotuloppi, ir namuose randamų siūlų likučių.

Šie grybai buvo praeitų metų Kalėdų projektas, tačiau pasirodė, kad jie dera ne tik prie eglutės. Visgi šiemet netrukus ir vėl planuoju imtis „grybavimo“, nes tai pasirodė itin puiki dovana.”

Visi, įsikvėpę, į mišką! Juolab, kad MZ nėra jokia išimtis – grybus mes taip mylim, kad juos rasite ne tik parduotuvės vitrinoje, bet ir modelių skyrelyje 🙂 . Gražaus derliaus!

Ilgi perėjimai

Po šventės grįžtame į kasdienybę – labai malonią, nes siūlų papildymai keliauja be perstojo 🙂 .

Schoppel-wolle Zauberball 100 (100% pavelta merino vilna, 100 g ~ 400 m) yra dažyta tais pačiais išskirtiniais gamintojo siūlų deriniais, tik perėjimai juose yra labai ilgi. Jei megsite mažą daiktą, tai gausite ne dryžius, o laipsnišką vienos spalvos pasikeitimą kita. Skarelės ar kepurės, kurioms užtenka nedidelio skaičiaus akių, iš jo atrodys labai labai 🙂 .

Papildymas šis toks į melsvą pusę su lengva išimtimi pirmoje nuotraukoje (2624) – kuri kartojasi kiekvienoje siuntoje ir turbūt dar kartosis, nes yra tokio begalinio gražumo, jog iš visų kamuoliukų nuo pat pagaminimo dienos (o ji yra iš naujausio kolekcijos papildymo) labiausiai patraukia mezgančių dėmesį 😉 .

Gimtadienio saulutės

Pirmą kartą turbūt aš taip iš anksto sugalvojau naują modelį MZ gimtadieniui – nesunkiai tą galite suprasti iš praeitą žiemą darytų nuotraukų 😉 .

Kojinės visada buvo mano mezgimo krepšyje, tik retai tokios mažos – megzti savo kojai yra daug lengviau, nes aišku, niekas nesikeičia ir visada po ranka, jei prireiktų pamatuoti. Bet taip jau nutiko, kad pastaruoju metu aplinkui atsirado daug naujų žmonių, kuriuos labai norėjosi pasveikinti šioje žemėje tuo, ką moku geriausiai – šiltais ir švelniais mezginiais. Kojinytės naujagimiui yra viena populiariausių (ir man labiausiai kalbančių) dovanų, tik bėda yra su dydžiais – kokio dydžio yra tos mažos kojytės, labai greitai užmiršti vaikams augant, po ranka nieko neturi pamatuoti, o ir tie patys kūdikiai keičiasi kažkokiais protu nesuvokiamais tempais. Norisi ir pataikyti, ir kad neišaugtų iki tol, kol padovanosi… 😉 .

Sugalvojau šias kojinytes su tam tikrais gudrumėliais. Dekoratyvus aulo raštas yra labai elastingas, todėl neišsigąskite, kai perskaitysite instrukcijoje, kiek reikia uždėti akių 😉 . Greitai viskas stos į savo vietas, raštas susitrauks ir aulas atrodys proporcingai. Tokias kojinytes bus lengva užmauti (visi žinom, kaip vaikai mėgsta persirenginėti 😉 ), jos apglus kojytę neapspaudamos – išbandyta ne ant vieno mažylio. Ir taip, ilgis iki kelių taip pat sąmoningai parinktas – kojų malimas yra vienas mylimiausių visų kūdikių užsiėmimas ir kojinių ilgis leidžia užsilaikyti ant kojų sekundę ilgiau 😉 .

Sudėtingesnė dalis yra kojinės ilgis, bet kūdikių kojyčių išmatavimus nesunkiai rasite ir internete, ir mamos kartais galima pasiklausti. Aš taikiau ~ 3 -6 mėnesiams, kada paprastai eini lankyti ir nori, kad tavo dovanotas daiktelis dar kiek patarnautų. Ilgį nesunkiai galite pasikoreguoti patys, pridėję ar nuėmę 4 eilučių rašto motyvą.

Savo kojinytes mezgiau iš fingering kategorijos siūlo, švelnaus kojininio su kašmyru ir iš gryno merino – kūdikiai nevaikšto, todėl sintetikos priedas jiems nebūtinas (porą iš tikro kojininio siūlo numezgiau kelionėje, nes tik tokį teturėjau nuo suaugusiškos poros 😉 ). Akių skaičius instrukcijose duodamas vienas, bet dydį nesunkiai pasikoreguosite pakeitę siūlo storį – pačias mažiausias aš mezgiau iš plonesnio Merino Land, iš jo numezgę Ado šalmuką, turėsite vieną geriausių dovanų šviežiam žmogui nesušalti 🙂 .

Prieš pat parduotuvės gimtadienį nusprendžiau, kad reiktų vis dėlto tą modelį dar kartą patestuoti, prisiminti, patikrinti, kad ir kaip saldžiai man ant taip anksti nusipinto laurų vainiko miegojosi 😉 (laurai už tokį nepaskutinės minutės reikalą 😉 ). Įsimečiau siūlus į kelionę šalia normalių, suaugusiško dydžio, kad prie mažų prisėsčiau, kai dideles baigsiu. Kojinės apskritai turbūt yra vienas tų mezginių, kurie duoda daugiausiai (šilumos, gerumo, gražumo, patogumo) mažiausiom sąnaudom (siūlų, laiko, darbo), net ir didelei kojai mezgamos. O tokios mikroskopinės… Trys nuotraukos apačioje yra paeiliui iš vieno oro uosto, paskui – kito ir paskutinė nufotografuota Vilniuje, autobusu vežant keleivius iš lėktuvo. Skrydžiai buvo trumpi, maždaug po valandą, laukimo laikas tarp jų toks pat. Jokių vėlavimų, tarpuose dar arbatos gėrimas, susirašinėjimas su namiškiais, maklinėjimas po parduotuves, užkandžiavimas ir mezgimas tik šalia. Trumpai tetrukęs, o džiaugsmo gauti, dovanoti ir rengti bus gerokai ilgiau ir daugiau 🙂 .

Didžioji dalis modelių, prasidėjusių nuo mezginių konkretiems žmonėms, turi jų vardus. Pirmoji šių kojinyčių pora buvo numegzta pirmajai mano jauniausio sūnaus krikštaduktei Saulutei, todėl modelis ir pavadintas jos vardu. Šiltos žiemos visiems 🌞.

Kojinytės megztos iš Grundl Hot Socks Pearl 01, Drops Baby Merino 02, 03, Rosarios4 Merino Land 02, 15, Opal uni (4 ply) 1262; modelis – “Saulutės kojinytės“. Iš to paties Rosarios4 Merino Land 02 megztas iš Ado šalmukas.

Nepamirškite kepurės

Neišduodu vasaros su plonais topais (jų dar bus 😉 ), bet realybei į akis reiktų žiūrėti ne pro praskėstus pirštus – šalia šildomų patalpų tuoj turėsime ir labai šaltą lauką ir niekas – niekas! – labiau nesušildys mūsų kaip kepurė ant galvos. Daiktas mažas, bet super didelės svarbos!

Kiekvienais metais pasikartoja tas pat scenarijus – oras staiga atšąla ir parduotuvė prisipildo sustirusių mezgėjų, ieškančių storų siūlų, kad kuo greičiau (nes reikia rytoj!) galėtų nusimegzti kepurę (ar kitas šąlančias ausis išgelbėti). Į trasą eina tuomet Drops Snow siūlas ir pats paprasčiausias modelis – laiko nei bandyti, nei ieškoti nerasta. Tad jei neidentifikuojate savęs su kelininkais,. pasirūpinkite šilta kepure iš anksto. Paieškokite modelių, apžiūrėkite savo šalto meto garderobą, patyrinėkite siūlus – kepurė yra puikus būdas ką nors naudingo padaryti iš 100 g kamuoliuko. Turėsite ir naudingą daiktą, ir patenkinsite mezgančio žmogaus smalsumą be didelių investicijų ištyrę dominantį siūlą – sužinosite, kaip jis mezgasi, nešiojasi, atlaiko negandas ir ar nekanda.

Kepurė yra aksesuaras ir kaip toks gali nusižengti tradiciniam šalto meto juodos ir pilkos spalvos pasirinkimui – galite įsitaisyti net kelias skirtingų spalvų skirtingiems orams, paltams ir nuotaikoms 🙂 . Vilmos kepurė iš vieno margo kamuoliuko tebūna jums nepaprastai gražiu įkvėpimu naujam daiktui (o gal naujai kolekcijai?) pradėti.

Vilma nebijo spalvų, atvirkščiai, myli jas, labai jaučia ir jautriai derina. Schoppel-wolle siūlai yra giminingos sielos kūriniai, nes šio gamintojo spalvynai turi kažkokią magišką galią, būdami labai spalvingais, neatrodyti nei rėksmingai, nei vaikiškai, nei juo labiau banaliai.Šiai kepurei jai tereikėjo išsirinkti gražiausią kamuoliuką, pagalvoti modelį ir raštą (kalba ne apie sudėtingumą, o apie tikslų pataikymą ir atidumą detalėms – tik pažiūrėkite, kaip gražiai suformuotas viršugalvis!), šalia praktiškumo nepamirštant dizainerės Annos Zilboorg priesaiko, kad graži kepurė yra mūsų pilietinė pareiga, nes ji džiugina visų praeivių akis.

“Man per šį laiką pavyko sumegzti papūginį Zauberwolle su trispalvės spalvomis, pereinančiomis į turkį ir paskui į samaninę, į ilgą minkštą kepurę geromis-išvirkščiomis. Esu nustebusi, koks praktiškas daiktas — kadangi sumezgiau minkštai ir siūlas minkštas, tai galvos nespaudžia, bet nevaikšto, ir išeina trys viename — plona kepurė drėgnam ar žvarbesniam orui, arba norint kažko ant galvos, vidutinio šiltumo orams jau atšalus, bet netikėtai spustelėjus šaltukui galima atlenkti dukart ir išeis nedidelė, bet ausims itin šilta kepurė. O pamatiniam dėsniui, kad turi džiuginti kitus, joks dydis nenusižengs :].“

Vilmos Bukaitės megzta kepurė ir nuotraukos bei tekstas. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 1701.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €