Naujokė liemenių stovykloje

Liemenių mano spintoje nerasite. Iki šios dienos :). Labai gražus teoriškai rūbas man rodėsi nepraktiškas: kai šilta, nereikia nieko, o kai šalta, tai šalta ir rankoms. Bet jų sugrįžimą į pastarųjų dienų madą stebėjau su džiaugsmu – ir stilingumo visai aprangai suteikia, ir derinimo galimybes praplečia, o ir šiaip gražus daiktas. Ilgai buvusi pati puošniausia klasikinio vyriško kostiumo dalis, liemenė yra tas rūbas, kur galima ir su raštais pažaisti, ir ryškesnių spalvų nesibaiminti.

Taip turbūt mada mases ir paveikia – žiūri, žiūri aplinkui, kažkas, pradžioje neįprastas ir gal net negražus, ima plėstis, akis pripranta, prisijaukina, o netrukus ir neįsivaizduoji savo spintos be kokio neseniai dar egzotika buvusio rūbo. Man liemenės, kaip jau minėjau, gražios buvo visada… pažiūrėti. Tai žiūrėjau, žiūrėjau, o į kai į spintą atkeliavo gana šilta suknelė, kuriai papildomas pašiltinimas, ypač šaltu metu, tikrai nepakenktų, ledai buvo pralaužti :). Megztinis iš suknelės paliktų tik sijono gabaliuką, o liemenė man pasirodė pats tas neuždengiantis visko, bet šildantis daiktas.

Suknelė tai viena, o planuose liemenių visas tuntas. Pradėjau nuo santūriausios idėjos – beveik tokios pačios tamsiai mėlynos spalvos pynių. Klasikinį žvejų megztinį patrumpinau ir kiek paplatinau, sustūmus stačiakampę formą beveik į kvadratą, bei nuėmiau rankoves. Jaunystėje tokį daiktą būčiau mezgus iš detalių, tą dariau dabar tik atskyrus priekį su nugara rankovėms ir turėjau progą palyginti. Ir pasidžiaugti pažanga mezgimo (ar greičiau, virbalų gamybos ;)) pasaulyje, nes matant raštą prieš akis jis gerokai smagiau einasi ;).

Dar vienas mezginys į besibaigiančių siūlų skrynelę ir mano pirmas rimtas iš WYS Mėlynasnukių lesterių vilnos. Purus, šiltas, lengvai blizgus ir labai gražus siūlas pateisino visus mano lūkesčius – po skalbimo nepakeitė formos ir raštas neprapuolė net tokioje tamsioje spalvoje. Truputį (tik truputį, nes turime dar visai nemenkų atsargų ir spalvų ;)) pavėluotai, bet labai užskaitau.

Liemenė megzta iš WYS Bluefaced Leicester DK 150, modelis – megztinis S iš Yoko Hatta knygos “Aran and Gansey“.

Isager Aran Tweed

Šalia jau pažįstamo ir pamilto Isager Tweed parduotuvėje panašios rūšies naujiena – storesnė ir vilnonesnė: Isager Aran Tweed (100% vilna, 100g ~ 160m).

Tas pats skanus spalvotų pabarstukų efektas ir netolygiai suverptas pats siūlas – viskas autentiškam tvido efektui išgauti.

Tokiu metu keistai gali pasirodyti stora ir žiemiškai nuteikianti naujiena, bet dėl siūlo lengvumo jis tinkamas ir vėsiems vasaros vakarams, o vasaros vakarai, jei ką, yra pats geriausias laikas neskubant su virbalais pagalvoti apie ateinantį sezoną…;)

Visa storojo tvido kolekcija yra kuklesnė už plonąją versiją – ją sudaro dvylika spalvų, bet viena už kitą gražesnių ir puikiai derančių tarpusavyje. O norint ją praplėsti, plonasis Alpaca 1 ar moheris pasiruošę nesuskaičiuojamai daugybei variantų:).

Apatinėje nuotraukoje visos spalvos, išskyrus žalią, kuri prieš fotosesiją jau išsivijo į kamuoliuką ir…

viens du, abrakadabra, tuoj bus naujas megztinis :),

Siūlas pakankamai storas, gamintojas rekomenduoja 3,5 – 4,5 mm virbalus. Aš paprastai visada linkstu į mažesnę pusę, šį kartą netolygus siūlas manęs paprašė didžiausio virbalo ;), kad medžiaga lengva ir minkšta būtų. Pasileidimo nebijau, tokio tipo siūlai linkę pūstis ir pūkuotis, o ne tįsti, smalsaujantiems pažadu pademonstruoti, kai tik mezginys bus baigtas ir išskalbtas.

Gėlės pas bites

Kaip matote iš šios gražios sesių nuotraukos, kur bitės – ten ir žiedai:).

Dovilė vyresniajai dukrai parinko kitų spalvų apyrankes, priderino tos pačios rūšies vienspalvę merino vilną ir šį kartą ne tik pakartojo tą patį šokį su kardais meistrystės stebuklą apžaidžiant raštus ir spalvas, bet ir suderino abu megztukus į labai gražią sesišką kolekciją.

Truputis užkulisio vaizdų – labai smagių:). Su fotografe ir ištikimu visų darbų pagalbininku:).

Dovilės Žydelienės megztas megztukas (-ai) ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauber Perlen 2422 (Tulpių manija) ir 2418 (Arabeska) kartu su Drops Baby Merino 01, 21.

Gražiausi nemigos žiedai

Galiu ir prikurti, bet man atrodo, kad Živilė tikrai pasakojo, kaip negalėjo ramiai naktį miegoti , išvydusi šį Virginijos megztuką. Ne ji viena, pirštais nerodysim ;). Taip mane savo entiuziazmu užkrėtė, kad laukiau naujo megztinio ne mažiau nei jo šeimininkė.

Palaukti teko, nes Živilė pažiūrėjo į šį reikalą labai rimtai – net užsisakė popierinį Making žurnalo variantą (elektroninė versija neegzistuoja), kantriai jo laukė ir reikia pasakyti, tikrai ne veltui, nes jei aš dizainerės schemą painterpretavau pagal savo laisvą mezgimą (pagrindinė žolių juosta pas mane atsiduria po pažastimis), tai tampriam Živilės stiliui originalas tiko daug geriau. Ir jį teko dar sau pasikoreguoti, permegzti dalį kitą, nuo savęs Živilė pridėjo pailgintą nugarą, kad viskas gultų taip, kaip turi, tinka ir norisi, o kas susidūrę su japonų dizainerių kūriniais (ypač vieno dydžio), supras, kokia tai ne pati lengviausia užduotis ;).

Bet visa ta virtuvė jau lieka istorijoje, kaip ir nemigo naktys, kurioms susiorganizuoti namie Živilė turi padėjėją ir kurių užteko, kaip matote, ne tik svajoms, bet ir labai konkrečiam ir labai gražiam jų įgyvendinimui.

Grožis yra matančiojo akyse (internetas skelbia, kad tai graikų patarlė, nesu tikra, bet esmė pati mintis), šiuo atveju matančiojo akyse yra sezonas. Savąjį megztuką aš mezgiau žiemos pradžiai, Virginijos Gruodžio uogos laukia žieminių paukščių, o labai panašaus kolorito, bet išvystas pavasarį, Živilės megztinis man yra visiškas pavasario pradžios paveikslas. Su atskrendančiais paukščiais, melsvėjančiu dangumi, sniego kruopomis ir senų žolių gražumu šalia besiskleidžiančios pirmos augmenijos.

Živilės Mažeikienės megztas megztinis iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos, modelis – “Michel

Item added to cart.
0 items - 0,00