Žydinčios obelys

Daiva mezga kosmosą. Nežinomą niekam planetą, kurią ir pati tyrinėja, vis naujus gražumus atrasdama. Ir tame kosmose žydi obelys. Krauna pumpurus ir skleidžiasi virpančiais begalinio trapumo ir grožio rausvais žiedais.

Net neklausiu jos, kaip apskaičiavo kaklo platinimą – ar obelys skaičiuoja savo žiedus, ar braižo jų konfigūracijas žydėjimo planuose? Išsipumpuravo viskas, išsprogo ir išbyrėjo žemyn rausvu žiedlapių lietumi.

Bet jei Daivos mezgimo takai sunkiai susekami ir dar sunkiau pakartojami, bandau pagauti tai, kas apčiuopiama – siūlus. Šitam subtiliam ir švelniam, lengvu pūkelio šydu apgaubiančiame megztuke plonytė pereinamų spalvų estiškos vilnos sruoga, atsakinga už pavasarinį spalvyną draugauja su vienais pirmųjų Nemuno alpakų siūlais. Su didele meile ir atida gamintais, šiluma ir gerumu apglėbiančiais.

Daivos G. megztas megztinis iš kartu sudėtų Nemuno alpakų vilnos ir estiškos Aade Long 8/1 artistic.

Dvi meškutės

Ryškios beveik neoninių spalvų “meškutės” pasiruošusios šildyti ir puošti dviejų paaugusių mergaičių galvas. Nes kai amžius toks, kad esi ryškus, drąsus ir imi savarankiškai tyrinėti pasaulį, tai ir įvaizdis turi būti atitinkamas! Maksimaliai storas siūlas, super išraiškingos akys ir pačios ryškiausios spalvos!

“Akys” beje, atrodančios kaip ką tik nuo virbalų, yra ką tik nuo vąšelio 😉 . Preciziškai dailiai ir idealiai lygiai sunėrusi kepures Laurencija, turėjo rūpesčių su susiuvimu (daug kartų tampomas adata per tvirtai sunertą medžiagą neverptas siūlas taip ir taikėsi nutrūkti), bet nėra tokių rankdarbinių problemų, kurių neišspręstų žmogus su galva ir rankomis 🙂 .

P.S. “Beje, į tas ausis dabar yra segami auskarai… Žiogeliai ir t.t. Meškos gali tapti nuo “lėlyčių” iki “pankių” beigi metalisčių… Naudojama viskas – nuo plaukų segtukų, bantukų iki grandinėlių, kniedžių ir bambų auskarų…”

Laurencijos Navagrudskaitės nertos kepurės iš Drops Snow 24 ir 105 ir nuotraukos. Kepurių pamoka – šiame video.

Karolio gobtuvas

Tęsiam šalmukų temą 🙂 . Šio modelio vaizdelį man parodė Karolis. Neprašydamas, nes jam, jautruoliui, nelabai ko megzto ir reikia (o ko, man atrodo, kad jam reikia, tą primygtinai pati įperšu 😉 ), tik sakydamas, kad gal visai tokio ir norėtų. Prieš Kalėdas! Man antrą kartą kartoti nereikėjo :)) .

Nuotraukoje toks gobtuvą su ilgu kaklu imituojantis modelis buvo nertas vąšeliu ir galvoju dabar, kad tame yra racijos. Formą geriau laiko vąšelis, ypač jei siūlas minkštesnis, bet aš pasirinkau tai, ką naudoju kasdien – virbalus. Siūlo man norėjosi storo ir formą laikančio, Karoliui rūpėjo tik švelnumas ir spalva, tai mūsų abiejų interesai susiėjo viename taške – prie populiariausio “kepurinio” siūlo Terra.

Kaklinė (ilga!) dalis megztas tampriu 2*2 stulpeliu, o pats gobtuvas – ripsu su I-cord krašteliu bei trumpomis eilėmis geresniam gulimui.

Kalėdoms kepurę gavo ir Karolio žmona – nemandagiai ją antrą demonstruoju, nes jei gobtuvas – naujiena tiek mano, tiek Karolio repertuare, tai “Vilniaus kepurė” yra patikrintas ir užtikrintas modelis. Ir laaabai daug kartų matytas 🙂 . Švelnumas taip pat yra Urtės prioritetas, visa laimė, kad juoda spalva – ne 😉 . Jai paėmiau plonesnį ir dailiai dažytą kitą portugališką siūlą – Romaria.

Kadangi nei vienas jų nemezga, kolegas dominančios modelio išklotinės nerasite, vietoj to – labai gražią fotosesiją pajūryje.

Karolio gobtuvas megztas iš Rosarios4 Terra 20, Urtės kepurė megzta iš Rosarios4 Romaria 17, modelis – “Vilniaus kepurė” . Nuotraukos – Urtės Šedvilaitės-Eidikės.

Amalia papildymas

Amalia (100% vilna, 50 g ~ 130 m) yra antrasis 100% portugališkas siūlas, gaminamas iš tos pačios žaliavos, kaip ir praeito įrašo herojus, tik yra storesnis. Iš tiesų tai Amalia yra pirmasis Rosarios4 pradėtas gaminti portugališkas siūlas, kuriam vardą davė žymiausia šalies fado dainininkė.

Jis ne tik storiu skiriasi nuo plonesnio Romaria siūlo, labai skiriasi ir jo spalvynas. Pirminį branduolį sudariusius rusvus ir baltai juodus atspalvius labai atsargiai ėmė pildyti spalvos – iš pradžių prisijungė vyno bordo, prislopintos mėlyna ir žalia, paskui įsijungė įvairūs rausvai rusvi atspalviai su labai gražia raudona ir ryškia geltona, o vyšnaite ant torto tapo prieš atsiradę neoniniai atspalviai. Aš seniai ieškojau tokių tarp vilnų, portugalai (jie yra dažytojai) man aiškino, kad vilnos tokiomis spalvomis nudažyti negalima. O prieš porą metų neoninėmis spalvomis išpuoštame stende jie mane pasitiko juokdamiesi: “Nudažėm specialiai tau!”.

Pritrūkom šį kartą ne neonų, o neutralios rusvos ir visų laikų favorito – baltos 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00