Aya Kimura Lietuvoje yra žinoma kaip lietuvių literatūros vertėja į japonų kalbą (poezijos taip pat!), bet turbūt nedaugelis žino, kad ji labai subtili rankdarbistė, nustebinanti savo mezginiais ir nėriniais.
Kol aš savo sode rinkau obuolius, Aya obuoliavo Nidoje 🙂 . Ir dar skritingų spalvų obuoliukų derlių iš atostogų parsivežė – skanaus!
Aya Kimura nerti obuoliai iš šitos knygos, siūlai – Rosarios4 For Nature 34 ir 40.
Prisipažinkit, nedaug ką įkvepia tokio pobūdžio likučiai, nebent tik tokioje gražioje nuotraukoje. Realybėje toks įvairiaplaukis skirtingų spalvų, storių ir sudėčių rinkinukas greičiau erzina, nes tokie galiukai dauginasi kaip piktžolės birželyje, užima vietą, gresia kandimis ir išvis – ką su jais, tokiais nevienodais, daryti???
Eglė jiems turi stebuklingą receptą, jau ne kartą išbandytą. Tokį, į kurį gali būti sunertas net pats menkiausias likutis ir nesvarbu nei jo storis, nei sudėtis, nei spalva, nes melanžai turi savo gyvenimą, ką į tą stebuklų katilą beįmesi, tas gražiausiu pavidalu pasirodys.
“Pernai, įkvėpta internete užmatytų krepšių, sugalvojau vieną nunerti. Dar turėjau slaptą mintį sunaudoti visokius siūlų likučius. Krepšį nunėriau, likučių sunaudojau gal trečdalį. Krepšys gavo daug komplimentų ir net pageidavimų būti padovanotu. Nors niekam nieko nežadėjau, bet žiemą net nepajutau, kaip susikroviau visus likučius ir pradėjau nerti antrą krepšį. Pabaigti užėmė daugiau nei pusmetį, nes visgi save laikau mezgėja ir turėjau daug mezginių į tarpus. Krepšys dvynys baigtas, padovanotas bendrapavardei vyro brolio žmonai, tikiuos džiugins.
Prieš padovanojant, krepšys buvo išbandytas – atlaikė fotosesiją Kačėniškės piliakalnyje, buvo prikrautas visokių reikalingų ir nereikalingų rakandų – nesiskundė. Vienoje nuotraukoje sudėjau visus WIP mezginius, pasirodo šiuo metu “ant” virbalų tik keturi.
Teisybės dėlei, turiu parašyti, kad vėl sunaudojau tik trečdalį likučių. Turiu įtarimą, kad likučiai gyvena slaptą dauginimosi gyvenimą.
P. S. Ant šakelės sukabinau visas etiketes nuo tų siūlų kamuoliukų, kurių likučius sunaudojau krepšiui nerti. Etiketės atrodo kaip kapeliai. Buvusių kamuoliukų kapai.
Siūlas nertas keturgubas – trys vilnos, vienas medvilnės ar lino.“
O kadangi tie likučiai neprižiūrimi greitai dauginasi ir Eglės ypatingi mezginiai visada labai laukiami, nunertas ir padovanotas jau trečias krepšys 🙂 – aš labai atsiprašau autorės, kad sumaišiau abiejų projektų nuotraukas, bet esmė abiejų ta pati. Jie visi nerti pagal tą patį receptą, visi iš galiukų ir visi – kiekvienas savaip 🙂 – unikalūs!
Gal tik trečiam krepšiui nuskilo fotosesija su nauju šeimininku ir labai neįprastas gyvas krovinys vietoj knygų su mezginiais 😉 .
“Smagu švęsti gyvenimą, bet dar smagiau švęsti su rankų darbo nertu spalvotu krepšiu, į kurį telpa knygos, katinukai, spalvoti lapai, saulė, vandenynas, įspūdžiai ir gera nuotaika.
Kadangi tai jau 3-as siūlų likučių krepšys, tai nebeturiu tos iliuzijos, kad sunaudosiu VISUS likučius. Ši fantazija buvo gyva neriant pirmą krepšį, ir jau kiek apmažėjus, neriant antrą.”
Eglės Lašinskienės nerti krepšiai bei nuotraukos ir tekstas. Siūlų visų turbūt nė pati Eglė nesusektų, nors sąžiningai bandė juos suregistruoti projekto puslapyje, bet pabaigoje ir ji nuleido rankas: “Dar kokios 36 siūlų rūšys nepaminėtos, bet jas lengva sužinoti atsidarius Mezgimo Zonos puslapį, ten kur yra vardinami visi turimi siūlai.” Abiejų krepšių modelis – “Scrap Yarn Basket“.
Isager Japansk Bomuld (100% medvilnė, 50 g ~ 315 m) yra truputį apgaulingas siūlas – gryna medvilnė, pagaminta plokščios juostelės pavidalu, išvaizda primenanti rafiją. Kurį laiką šio siūlo gamyba buvo truputį sutrikusi, nes ją gaminęs fabrikas Japonijoje užsidarė ir užtruko laiko rasti naują. Dabar jau viskas vyksta įprastu ritmu ir pas mus atkeliavo pirmas papildymas 🙂 .
Dėl savo panašumo su rafija, šis siūlas labai sėkmingai yra naudojamas įvairiems vasariniams aksesuarams – krepšiams, kepurėms, bet jis labai įdomiai atrodo ir megztuose rūbuose. Plona plokščia juostelė duoda labai nebanalią medžiagą ir įdomią tekstūrą. Tinka tiek virbalams, tiek vąšeliui, dėl savo plonumo siūlas bus ne tik skalsus, bet tiks ir lengviems vasariniams topams ar stilingiems megztukams.
Jau kurį laiką stebėdama kaip mezgėjai eina prie kasos su panašiu į pirmoje Eglės nuotraukoje glėbeliu Drops Snow siūlų, galiu 99% atspėti, ką jie megs. Taip, viruso greičiu išpopuliarėjusias veltas šleputes 🙂 .
Šis siūlas nėra apdorotas prieš vėlimą, todėl skalbimo mašinoje megztas daiktas virsta tokiu storu žavingu veltinuku. Metamorfozė įspūdinga – beveik visų mezgusių nuotraukose užfiksuotas etapai prieš vėlimą ir po. Eglė labai žaismingai pamatavo milžino kojos dydžio mezginio virtimą žmogiškomis šlepetėmis: “3 meškučių ir 1 eglutės dydis po vėlimo susitraukė iki 1 meškučio ir 1 eglutės!“
Šis projektas atneša ir daugiau iššūkių, ne tik vėlimo. Daugelis mūsų jau atpratę mezginius siūti… Cituoju tą pačią Eglę:
“Rezultatas labai džiuginantis. Palų siuvimas labai erzinantis.“
Bet tai, kad šis mezginys taip plačiai pasklido, akivaidu, kad pirmas punktas ryškiai persveria antrą 😉 .
Vėlimas mašinoje yra toks ir prognozuojamas, ir truputį siurprizų pažeriantis dalykas 😉 . Annos nuotraukose žemiau matote dvi poras ne dėl to, kad rikiavosi eilė (nesu tikra, kad nesirikiuoja dabar;) ) , priežastis gerokai proziškesnė – mėlynos šleputės, megztos 43 dydžio kojos savininkui, gavosi… 38 dydžio ;(.
Jokios tame bėdos, aišku, tik gėris – šiltai apdovanoti buvo du žmonės 🙂 .
Vietoj skalbimo 40 laipsnių programoje (1 valanda ir 15 minučių) su rankšluostuku antra pora buvo veliama taip pat su rankšluostuku, bet 30 laipsnių temperatūroje sumažinus laiką (~ 40 minučių). Kolegės patarta Anna dar drėgnas šleputes patempė, paformavo ir… antras kartas nemelavo 🙂 .
O pas Katryną tai iš tiesų rikiavosi eilė – kažkas pamato ant kito kojų, užsimano sau…
Ji dydį atitaikė per du skalbimus. Pirmoje apatinėje nuotraukoje matote šleputę prieš skalbimą (man tai pats įspūdingiausias reginys, sunku patikėti, kad iš tokio monstro virs tokio jaukumo daiktas), antroje – po pirmo skalbimo, trečioje – po antro.
Ir šiltas nukrypimas – Gitanos pora, megzta ne iš Drops Snow, o iš islandiškos Lettlopi vilnos, kuri taip pat puikiai veliasi. Kaip matote iš nuotraukų – ir rezultatas puikus ir labai šiltas 🙂 .
Pirma pora megzta Eglės Lašinskienės, siūlai – Drops Snow 107, 119, 7. Kitos dvi poros megztos Annos Dambrauskienės, siūlai – Drops Snow 106, 66, 22 ir87, 57, 3, 23. Dar kitos dvi poros megztos Kotrynos Boroškaitės iš to paties siūlo – Drops Snow 54, 37, 46 ir 29, 14, 97. Paskutinė pora megzta Gitanos Gricienės iš Istex Lettlopi 9421, 9427, 9434, 867. Modelis – “Sailors Slippers“. Nuotraukos autorių.