Negaliu pasakyti, kad apie megztas šluostes išgirdau pirmą kartą, bet pirmą kartą iš tikrųjų išgirdau. Ir net gundausi, nors Sigitos laiškelyje paminėti ploni siūlai nėra mano didieji favoritai ;).
Sigita atsinešė mažą lino kamuoliuką, kad pradėtų savąjį projektą kažkurį ketvirtadienio vakarą. Tada ir rimtai įsiklausiau, koks tai yra praktiškas ir naudingas daiktas (primenu, kad liną sėkmingai galima skalbti aukštoje temperatūroje, kas taip pat yra bonusas higienos prasme). Netrukus gavau laiškelį su nuotraukomis:
„Numezgiau kelias šluostes, nuorodą pridedu ir išbandžiau Labai gerai sugeria, gražios, smagu tokį mažą darbelį megzt, kas mėgsta plonais siūlais. Čia lininiai siūlai. Paskaičiau komentaruose toj nuorodoj, kad Norvegijoj jau seniai labai populiaru pačioms megzt šluostes, anksčiau iš neturėjimo moterys net panaudodavo siūlus, kuriais būdavo susiūti bulvių maišai.„
Įkvėpimą Sigita rado čia. Ten pat ir aš dar kartą įsikvėpiau, o kai tam pačiam reikalui pirkti siūlų į MZ atėjo kita mezgėja ir parodė naujus modelius, tekstūrinių raštų galimybes ir gražumą, pajutau ore naują virusą. Draugišką gamtai, rankų darbui, tvarumui ir buities grožiui – jokių kliūčių jo plitimo kelyje 😉 .
Dalios savaitę užbaigia jai mažiau būdingas mezginys – krepšelis Urtei. Sekantys jos mezgimą turbūt pastebėjo, kad Dalios arkliukas – dideli projektai: suknelės, megztiniai. Aksesuarų ji mezga gerokai mažiau, labiau gailėdama šąlančių artimųjų kojų ar kaklų su rankom, bet šiam Petitknit krepšeliui nuo pat jo paskelbimo mažai liko abejingų.
Dalia pasirinko jam originalų siūlą (labas, Danija!) – ploną popieriaus juostelę primenančią japonišką Isager medvilnę. Krepšelis mezgamas iš trigubo siūlo, tai įvertinus raštą ir medvilnės neelastingumą, spėju, nebuvo projektas poilsiui 😉 . Bet esmė buvo rezultatas!
Dalia, pasitarusi su dukra, atsisakė pamušalo – krepšelis turėjo tarnauti kaip paplūdimio aksesuaras knygai, vandeniui ir paklotui įsimesti. Bet Suomija – ne Tenerifė, tas paplūdimio sezonas tokio trumpumo, o krepšelis tokio gerumo, kad tinka ir bokso pirštinėms ;)) .
Dalios Liepuonienės megztas krepšys iš trigubo Isager Japansk Bomuld 59, modelis – „French Market Bag„, nuotraukos – Tilo Eckardt.
Per ilgą MZ kursų vedimo laiką mes matėme šiuose puslapiuose pačių įvairiausių pamokų rezultatų, bet tokio masto reikalus, pažadu, išvysite pirmą kartą! Entrelac technika galima megzti pačius įvairiausius daiktus, tiek mažus, tiek didelius, bet atsiskaitymui pledai, sutikite, yra kažkas TOKIO!
Živilė su Aida pradėjo kartu, šalia atsisėdo ir net juokdamosis išsirinko abi vienodą dviejų siaurų eilučių versiją, ir ripsą abi pakaitomis kas juosta su lygiuoju mezgimu derino, kad jei ką, po kursų galėtų susisiekti ir pasiaiškinti, abi iškart supras, apie ką kalba. Pasitardamos kartu tą kursų šeštadienį savo pledus pradėjo, o baigė… 🙂 . Entrelac nėra sudėtinga, bet pakankamai lėta technika, ypač jei neįvaldėte pirmyn atgal mezgimo nesukiojant mezginio. Todėl tokie rezultatai yra tiesiog pribloškiantys! Ne tik masteliu – šia technika megzti pledai ar skaros iš pereinamų spalvų siūlų yra nepaprastai akį traukiantis dalykas. Ir nors darbo nenumenkinu, viskas gerokai paprasčiau padaroma nei atrodo 😉 . Ypač efektingas yra netaisyklingų stačiakampių derinys, primenantis audimą.
Savo pledui Živilė išsirinko dviejų gijų estišką vilną, iš kurios yra nemažai mezgusi, tai ir atsargų sukaupusi turėjo nemenkų – naujas mezginys jas gerokai pamažino 😉 .
„Pledą mezgiau iš estiškos vilnos. Kas mane labai nudžiugino – sumezgiau be galo daug siūlų galiukų, likusių nuo kitų projektų. Esu jau anksčiau mezgusi pledą iš estiškų siūlų, tik šiek tik storesnių (trigijų), tai žinau, kad tai labiausiai pasiteisinęs ir paklausiausias mezginys. Jis nuolat migruoja po kambarius ir būna pirmoji pagalba sušalus. Tik bėda – pirmasis pledas yra apvalios formos ir aukštaūgių šeimos narių kojos likdavo neužklotos… Šis projektas skirtas būtent jiems 🙂 . Pledo plotis – 150 cm, o ilgis – 220 cm. Jis jau išbandytas – puikiai dengia kojas, ne toks šiltas kaip pirmasis, bet šilumos tikrai pakanka jaukiai susisukti prie televizoriaus. Taip pat manau, jis puikiai tiks kelionėse, nes užima mažai vietos. Entrelac mezgimo technika leido išgauti neįtikėtiną spalvinį efektą – pledas gavosi labai efektinga interjero detalė.”
Aida išsirinko švelnesnę merino vilną dailių ilgų Zauberball100 perėjimų. Ir dar jei Živilės pledą daugmaž (labai daugmaž) galėjau mintyse įsivaizduoti, mačiusi meslvai juosvą pradžią, tai Aidos nuotraukos mane nokautavo – kad iš tokių skirtingų spalvinių versijų išeitų toks vieningas, toks gražus ir toks vientisas daiktas, nebūčiau patikėjus į jokį kamuoliuką žiūrėdama. Zauberball100 spalvynus aš pažįstu mintinai, bet vienas kito kompanijoje jie atsiskleidė visai naujomis pusėmis. Jei kas susižavėję tomis spalvomis prisipirko atsitiktinių kamuoliukų ir nelabai žino, ką su jais tokio įspūdingo numegzti, tai turit tobulą idėją prieš akis!
Aidos siūlas plonas, todėl visi stačiakampiukai megzti ripsu – tekstūra suteikia apimties ir vienodai atrodo abiejose pusėse.
Krašto juosta nėra privalomas daiktas entrelac mezginiui, dėl skirtingų mezgimo krypčių jis nesiriečia, bet mezgėjos abu pledus apkraštavo ripsine juosta, suteikiančia papildomo tvirtumo ir užbaigtumo.
Burtų nykštuką šį kartą išleidžiame atostogų – nėra ką čia rinkti! Dalis tame ir mano kaltės – pražioplinau užbaigimo datą ir tik Živilės nuotraukos ją priminė. Bet mano atsitiktinė (?) klaida (2 savaičių atidėjimas) leido pabaigti savo epochinį mezginį Aidai (ir mums parodyti!), todėl netradicinei situacijai – netradicinis sprendimas. Abi merginos gauna dovanų po dailų mano mamos siūtą krepšelį mezginiui – jis taip sukonstruotas, kad gali užsidėjus ant rankos megzti. Estų mezgėjos, kurių įkvėpti šie siuviniai, tokius naudodavo kasdieną, nesiskirdamos su mezginiu net eidamos, Pledų į juos neįsidėsite, bet mažą mezginuką pertraukoms – tikrai taip 🙂 . O gal kils noras pabandyti tą daryti vaikštant – po tokio įveikto iššūkio ir šis reikalas nebaisus 🙂 .
Aidos MZ laukia krepšelis su gėlėmis, o Živilės – su Muminukų pasaulio herojais, kurio centre – mama ir jos garsusis rankinukas, talpinantis visą gyvenimą 🙂 .
Melsvai juosvas pledas megztas ir fotografuotas bei aprašytas Živilės Mažeikienės iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos. Margas pledas megztas ir fotografuotas Aidos Šešelgienės iš Schoppel-wolle Zauberball100 2170 (Vasaros švytėjimas), 1699 (Alyvų kvapas), 2165 (Šokolado puodelis), 2264 (Šviesa tunelio gale), 2228 (Rožinės svajos), 1505 (Popuri), 2359 (Avinžirniai), 2403 (Vitaminas C), 2168 (Visžalis), 2436 (Kvapnusis lipikas), 2331 (Komforto zona).
Nertas servetėles, taip populiarias kadaise, išstūmė kiti stalo serviravimo sprendimai – lengviau prižiūrimi, paprasčiau pagaminami ar greitai nuperkami, todėl ypač smagu matyti jų renesansą. Kaip ir visko unikalaus ir individualaus, išskirtiniu kiekvieno kuriančio žmogaus palytėjimu įkrautą.
Šitų servetėlių rinkinuką Dalia sukomplektavo su juodai balta Marimekko staltiese – auksinis šventiškas akcentas. Ir nors mes abi be proto mylim Marimekko dizainą, tą, ką gamina pramonė, galima įsigyti kiekvienam ir net vienodai naudoti, nors turiu prisipažinti, kad staltiese medžiagą pavertė taip pat Dalios šeimos auksarankė, bet būtent ryškus rankomis nertas priedas pavers stalą išskirtiniu!
Nertas staltiesėles galima naudoti ir ne komplekte su staltiese, atskirai vienas – ir tos saulutės garantuotai nušvies bet kokį stalą. Bet man labai patiko ir jos praktinė idėja – naudojama baltai juoda staltiesė netruks įsitaisyti dėmių, tai mažos auksinės servetėlės, padėtos strategiškoje vietoje, sėkmingai tai pridengs 🙂 . Bet labiausiai paperka – toks sušildytas, individualizuotas Marimekko by Dalia :).
Dalios Liepuonienės nertos servetėlės iš Rosarios4 Crochet No.12 513, modelis – „Granny Circle Placemats„.
