Nertas debesis

Daiva nemyli kandančių siūlų, bet Plotulopi nuginkluoja daugelį savo priešų – tikrumu, lengvumu, gražiomis spalvomis ir nenusakoma šiluma. Jis turi ir dar vieną slaptą ginklą – dėl savo lengvumo ir purumo puikiai tinka nerti vąšeliu. Visi žinome, kad vąšelis (palyginus su virbalais) neretai prideda daiktui kietumo ir svorio, o šiai neverptai islandiškai vilnai tokios taisyklės negalioja, greičiau atvirkščiai – nedaug mačiau siūlų (vienas jų – Rowan Felted Tweed), kurie taip tiktų nėrimui.

Neatsilaikė jam ir Daiva ir iš iš tradicinių močiutės kvadratėlių nusinėrė šilčiausią turbūt turėtą pledą. Jaukiausią ir gražiausią, tai tikrai 🙂 . Kartotiną?

Ai dar. Jei megzčiau dar vieną pledą, tai vėl iš Plotulopi siūlų ir tikriausiai virbalais ripsu. Būtų kaip mano skara: plonas, lengvas, pūkuotas ir karštas :)“

Daivos Jakštienės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1423, 1420, 1052, 1053, 1009, 9028.

Paskui vėl bus pavasaris…

Dalia kojinių sezonus uždarinėja savu būdu – iš kojininių siūlų megzdama ir nerdama vaikams pledus – šis jau antrasis. Urtei skirtas megztas virbalais, antrajam Dalia pasirinko vąšelį. Ir tradicinį močiutės kvadratėlių raštą, tik ne kvadratėliais, o zigzagu per visą antklodės plotį einantį.

Siūlai kaip ir iš to paties lizdo, bet kitas įrankis ir kitas raštas visiškai pakeičia mezginio nuotaiką ir charakterį. Trumpi perėjimai sukuria tokį graudžiai efemerišką bangavimą, skylutės – lyg langai, tarpeliai mūrų sienose, trūkstantys spalviniai potėpiai – lyg pokalbių nuotrupos, prisiminimų fragmentai, sapno šleifas. Fotografuoju pledą ir šąla rankos, o galvoje kaip užkalbėjimas sukasi ir sukasi Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio eilutės…

Paskui bus vėl pavasaris.
       Ir sniegas vėl sutirps
       kaip klavesino garsas,
ir purvinas kiemų galerijas
       pripildys rūkas –
       mėlynas ir salsvas,
ir nudažys padžiautas paklodes…
       Tas vienas vakaras.
       Tas vienas kartas.
Paskui nubluks kaip rašalo dėmė
       ant paliktų stalų,
       kaip renesansas…
Ir vėl kitaip pasikartos
       šiaurietiškos,
       lengvu ledu aptrauktos arkos.
Ir bus itališkas pajuodęs kiemas
       panašus į mažą tuščią salę.
Ir prievartėj girdėsi tuos,
       kurių seniai nėra –
       tuos kiemsargius ir arklius…
Kažkur arbatą gers…
       Arkados prieblandoj nubrėš
       simetriją ir saulę…

Judita Vaičiūnaitė. Kiemas su arkadomis. Iš rinkinio „Gatvės laivas“.

Dalios Liepuonienės nertas pledas. Siūlai – Opal „Mažasis princas“ 7765, 7761; Best of Opal 5042, 4001; Opal Illusion 9314; Opal Schafpate XI 9755, 9752; Opal Schafpate X 9605; Opal Hundertwasser 1436, 2106, 2100, 3206, 2103; Opal Relief2 9661.

Šventinis stalas

Po ryškiausių kalendorinių žiemos švenčių grįžtame į darbus, pasikrovę ta pakylėta bendrystės ir stebuklo dvasia. Sugrįžtame ne tik į darbus, pradedame naujus metus, kurie bus taip pat kupini ir progų susieiti kartu, kartu švęsti kiekvieną gyvenimo akimirką. Dalį švenčių padiktuos naujas kalendorius, bet prie jo visada galime prisidėti ir mes, ne tik šventines progas daugindami, bet ir jas gražindami, pabrėždami ir pakylėdami.

Stalas – visų švenčių centrinė ašis ir mūsų rankdarbiai gali sukurti magišką šilumos ir meilės atmosferą.

Nuotraukos ir paserviruotas stalas kaip ir skirtas žiemos šventėms, ir nesvarbu, kad tos, pagrindinės, ką tik praėjo. Naujais metais jos vėl pasikartos. O kartu su jomis ir visa eilė džiaugsmingų švęstinų akimirkų :).

„Gal trūksta idėjų, kaip pasipuošti švenčių stalą. Traukit mezgnius, jie tinka visomis progomis – puošia, šildo, ramina, įkvepia ..
Pasipuoškit šv. Kalėdų ar Naujųjų Metų stalą savo megzta ar nerta staltiese, servetėlėmis ir jos papasakos už jo sėdintiems jūsų paslaptis, perduos linkėjimus, jūsų rankų ir širdies šilumą – be žodžių, tyliai.
Juk mezgi ir galvoji, galvoji ir mezgi, ir viskas ten sugula, tik reikia išmokti perskaityti ir pajusti. O šventiniai mezginiai – tai ir šventiniai palinkėjimai – gerumo, sotumo, šilumos ir jaukumo – būnant visiems drauge, remiantis į vienas kito petį.“

Aldonos Puteikienės nerta staltiesė iš Rosarios4 Crochet 6 (balta) ir nuotraukos bei tekstas.

Skraidantis kilimas

Kol kas šis pledukas tik plaikstosi vėjyje – į lėktuvą skristi kartu su naująja šeimininke netilpo, teks keliauti atskirai… Bet tokia skraidantį kilimą primenanti antklodytė tikrai neprapuls – ir kelią į naujus namus ras, ir senų, vaikystės, aurą atneš. Kartu su mamos meile ir šiluma, su šeimos apsauga ir kitais ne visuomet plika akimi įžvelgiamais burtais – kad šildytų, guostų ir spalvintų kiekvieną dieną…

Sakyčiau, puikus projektas mėgstantiems kojininius siūlus, bet ne pačias kojines, tik netinka jis Dalios atveju, nes kojines megzti ji taip pat mėgsta, kaip ir gražius joms skirtus siūlus ;). Tiesiog pleduko norėjosi ne per storo, lengvai prižiūrimo (kojininius siūlus čia mažai kas pralenkia) ir labai gražaus – Opal su savo meniškais dažymais bei puikia kokybe praėjo atranką… be konkurentų ;).

Smagus modulinis mezgimas leido ne tik nepasiklysti milžiniško ilgio ir pločio eilėse – vienu metu mezgi vieną kvadratėlį, paskui surenki akis kitam – ir vėl nuo pradžios. Toks įvairiakryptis ripsas puikiai laikys formą, ypač kai jo tiek daug. Kaip apie tokį projektą sako ekspertas Stephen West (ūgis ~ 2 m), jei antklodė nesiekia nuo pirštų galų iki viršugalvio, tai ką su ja veikti? Tai taip jau nutinka, kad jei nemezgei antklodytės lėliukui ir sulaukei, kol jis praaugo tave, turi galimybę išbandyti daaaauuug kojininių siūlų spalvynų. Dalia ir ne prieš ;).

Spalvota I-cord juostelė aprėmina visą pledą, sutvirtindama kraštą ir dar papildomai valiūkiškai jį pamargindama.

Dalios Liepuonienės megztas pledas iš daugiau nei 30 skirtingų Opal kojininių siūlų kamuoliukų.

Item added to cart.
0 items - 0,00