Beveik 3 kilogramai ir daugiau nei 7 kilometrai

Šiandieninio įrašo herojus (kaip matote iš nuotraukų, greičiau reikėtų vartoti daugiskaitą) – labai ypatingas projektas, pareikalavęs daugybės resursų tiek medžiagų (beveik 3 kg marginto Zauberwolle merino!), tiek laiko prasme (ir mezgimo, ir net pirkimo, išsidėliojusio per kelis užsakymus), bet finišo gale laukė tikrai viso to vertas prizas – fantastinio dydžio, švelnumo ir gražumo pledas! Spėju, ne ką mažiau įspūdingesnis buvo ir procesas – megzti vidutinio storio švelnų siūlą pasikartojančiu raštu gėrintis beveik nepasikartojančiais (ir nelabai nuprognozuojamais) spalviniais perėjimais. Ne viena mezgėja tokį „darbą“ išmainys į atostogas, baliuką sode ir turistinę kelionę kartu sudėjus 😉 . Jau nebesuseku, kokiu laiku jis buvo mezgamas, bet taip įsivaizduoju žiemą ant kelių…

Aišku, daiktas traukiantis akį – toks pat grandiozinis antras melsvas jau buvo mezgamas dovanų, nuotraukoje jo dar tik pradžia.

Neabejoju, modelis daugeliui pažįstamas (pati mezgiau jo apvalią versiją) ir variantų nueiti ilgą kelią po 10 akių yra pačių įvairiausių – nuo visiškų likučių panaudojimo iki savito spalvinių gabalėlių derinimo, bet Deimantė pasirinko malonų ir užtikrintą kelią (jei mezgimo maršrutus reikėtų kažkaip apibūdinti, tai šis man primintų takelį išpuoselėtame sode tarp kvepiančių rožių) – pačius gražiausius siūlų gamintojo sudarytus spalvynus, belieka tik mėgautis vis naujai atsiskleidžiančiomis spalvomis ir jų deriniais su kaimyninėmis juostomis. Geras bei patikimas siūlas turi ir kitų privalumų – kai numezgi tokią nedidelio miestelio dydžio pievą, labai norisi, kad ji ilgai ir laimingai gyventų, kad nuolat džiugintų akį ir būtų labai maloni liestis.

Šiandieninio įrašo herojus, koks bebūtų ryškus, turi priešistorę, stipriai man padariusią įspūdį savo užmoju beveik pačioje MZ gyvavimo padžioje, ir dar stipresnį dabar, pagaliau po tiek metų išvydus rezultatą.

Noro Kureyon siūlai MZ atsirado su jos pradžia ir buvo vienas iš mano išsvajotos parduotuvės atraminių stulpų – taip juos mylėjau. Įspūdį jie darė ne man vienai, bet buvo tokie brangūs, kad dažniausiai mezgėjos rinkdavosi juos kaip prieskonius – ką paspalvinti ar paraštuoti. Arba kokiam nedideliam aksesuarui. Megztinis iš tokių siūlų būdavo labai išskirtinė šventė. O Deimantė ėmė juos pirkti… pledui! Aš dar tada nebuvau tokia pledų mezgimo ir naudojimo fanė (dabar tai suprantu, kad jei kur reikia investuoti, tai į antklodes, kurios pergyvens ne vieną mados bangą ir visą plejadą megztinių, jau nekalbant apie nuolat sėjamas pirštines), bet tuomet tai man buvo panašu į kelionę į kosmosą. Pirkti siūlus, kurie išties kainavo karvę, pledui! Tuo metu tai atrodė tokia prabangos viršūnė kaip kai kam jachtos, pilys ar privatūs sporto klubai.

Deimantė išsidėliojo ir tą procesą laike – vis užsukdavo prisipirkti kamuoliuką kitą, spalvų numeriai čia kertinio vaidmens nevaidino, nes visos spalvos harmoningai derėjo tarpusavyje, o ir ta pilis, perkama po kambarį, turbūt ne taip drastiškai atrodė, ir suko ratą po rato tas 10 akių pačių gražiausių ir išskirtiniausių spalvų pasaulyje, kol sudėliojo tuos ir taip gražius kamuoliukus į žadą gniaužiantį, brangakmenių spalvomis žėrintį mezginį. Šiltas ir lengvas (Noro siūlai išsiskyrė iš kitų ne tik unikaliomis spalvomis, bet ir beveik perpus mažesniu svoriu), šis pledas gyvena toje grožio pasaulio dalyje, kur tekstilė ribojasi su juvelyrika. Ir leidžia naujus stebuklingus daigelius, kurie nepastebimai – akytė po akytės, juosta po juostos, tėvus priauga. Net tokius milžiniškus, daugiau nei dviejų metrų kraštinės kvadratus…

Deimantės Garuolytės megztos antklodės ir nuotraukos. Pirmasis megztas iš Zauberwolle 1701 (Papūga), kitas – 1535 (Pakrantės akmenys). Trečiasis megztas iš įvairių atspalvių Noro Kureyon. Visų modelis – „Ten Stitches Blanket„.

Nerti pledukai

Du nerti pledukai, pasirodę horizonte, turi tiek daug bendrų bruožų, kad jau imu įžvelgti tendenciją – spalvoti spurgeliai (iš kurių gali pats sudėlioti norimą raštą) neutraliame fone.

Spalvotos uogytės pilkame fone vienu šūviu nusitaiko į du zuikius. Ir minimalistinis šiuolaikiškas interjeras nekenčia nuo akį rėžiančių flomasterinių spalvų, ir į stilingą vaiko garderobą toks aksesuaras įsipaišo, kaip čia buvęs – ačiū pilkam pagrindui! Tuo tarpu linksmi pataškavimai linkteli drąsiems grafiškiems raštams bei išsklaido pilkos spalvos monotoniją. Tiek fonas, tiek raštas vienas kitą dar labiau paryškina ir atskleidžia.

Linksmas uogytes šachmatine tvarka išdėliojo Roma savo trečiajam sūneliui pasitikti, o iš po pleduko kyšantis megztukas – Joanos užsispyrimo ir principų demonstracija. Nesvarbu, kelintas anūkas pakeliui ir koks kalnas brolių ar pusseserių su pusbroliu sukauptas – bent pirmus drabužėlius kiekvienas turi turėti tik jam specialiai numegztus :).

Pledukas nunertas iš minkštučio merino ir tikrai bus mielas liesti tiek mamai, tiek vaikučiui. O spurgiukus bus tuoj taip smagu pačiupinėti ar į burnytę įsikišti ;).

Sandrinos nertas pledukas įsitaisė kito vaiko kambaryje – jaunos panelytės. Tie patys spurgeliai jai sudėlioti į simetrišką baltai žydinčią pievą su spalvotas intarpėliais. Kito gamintojo šviesiai pilkas merinas idealiai pritaikytas prie naujos lovos, o smagūs rašteliai papuoš kambarį ir džiugins jauną šeimininkę 🙂 .

Pirmasis pledukas sūneliui nertas ir fotografuotas Romos Bartkevičės, siūlai – Schoppel-wolle 9250M, spalvoti spurgeliai išnerti iš Drops Baby Merino 45, 01, 41, 13. Megztukas megztas Joanos Bartkevičienės Drops BabyAlpaca Silk ir Edition 3.0 2296 (Angliškas sodas). Modelis – „Baby Surprise Jacket„. Antrasis nertas SandrinosRosarios4 Merino Land 28 ir Jardim 41, 43, 7 ir 47.

40 stitches blanket

Penktadienio darbai jau kvepia savaitgalio poilsiu, o toks vėsus oras dar ir žada galimybę daugelio laukiamus lauko darbus iškeisti į jaukų laiką namie su artimaisiais, knyga, geru filmu ar mezginiu, įsisupus į šiltą pleduką savaime suprantama. Pastarieji du punktai sėkmingai gali būti pritaikyti „du viename“ formatui, jei dar neapsirūpinote megzta antklode ir nesate patyrę, koks tai didelis gėris – tiek megzti, tiek paskui ilgai juo džiaugtis 🙂 .

Modelių yra įvairių, o ir be jų visai nebaisu eksperimentuoti, nes pledukas – ne megztinis, tikrai tiks 😉 . Norintiems turėti palaikančią ranką iš visos širdies galiu rekomenduoti „Ten stitches Blanket„, kurį pati mezgiau ne kartą (tiesa, apvalią versiją), o jau grožėjausi kitų mezginiais kokį melejoną kartų, vieną šio modelio įgyvendinimą matėte ir MZ dienoraštyje. Matote ir šiandien – niekur nematytą labai originalią versiją.

Renata atsisakė ripso ir mano, kad lygus mezgimas kiek pakoregavo pleduko formą -„gal būtent todėl skylėti kraštai ištįso į graužtuką„. Na, autorė kaip daugelis mūsų labai savikritiška, bet nuotraukose jokių nukrypimų nuo stačiakampio formos nesimato, vienareikšmiškai niekas įsisupęs su kampainiu jokios antklodėlės nematuoja, o ir visai atvirai kalbant, tikrai nėra vienareikšmiškai akivaizdu, ar 100% sutapimas su originalu yra pliusas ar minusas ;).

Lygus mezgimas labai gražiai ir švelniai leidžia skleistis spalviniams perėjimams, o pasirinktas juostų plotis (40 akių vietoj 10) visiškai pakeičia spalvų išsidėstymą – vietoj dryžiukų turim didelius tapybiškus spalvinius plėmus. Ir šitas PLIUSAS toks garsus, kad užgožia visus menamus netobulumus.

Originalo autorė neturi jokio vargo su krašteliais – visur nesiraitantis ripsas. Lygus mezgimas taip ir taikosi susivynioti išvirkščiosios pusės link – Renata užkirto tam kelią vienspalve (iš to paties pereinamos sruogos kolorito) smulkių kvadratėliu juosta užbaigdama savo pleduką.

Estiška vilna tokiems mezginiams yra tinkama kaip reta kuri kita – yra lengva, šilta, labai vilnonė. Bijote vilnos šiurkštumo? Paklausykite šį kelią sėkmingai įveikusio žmogaus, kurio šiandieninis pledukas „jau smagiai pasitrynęs, nes baisiausiai mėgstamas dėl savo šilumos, lengvumo ir švelnaus šiurkštumo 🙂 . Taip nuo latviškos vilnos (Ogre) per šią estišką iki pat islandiškos ir nukeliauja žmogus, kuris tiesiog negali (dar nedrįsčiau teigti, kad negalėjo) nepastirti vilną vien matydamas 🙂 „.

Šilto savaitgalio ir pavasario visiems!

Renatos Ustilaitės megztas pledas ir nuotraukos, Modelio prototipas – „Ten stitches blanket„, siūlai – Aade Long 8/2 artistic (Lamb).

Nertas debesis

Daiva nemyli kandančių siūlų, bet Plotulopi nuginkluoja daugelį savo priešų – tikrumu, lengvumu, gražiomis spalvomis ir nenusakoma šiluma. Jis turi ir dar vieną slaptą ginklą – dėl savo lengvumo ir purumo puikiai tinka nerti vąšeliu. Visi žinome, kad vąšelis (palyginus su virbalais) neretai prideda daiktui kietumo ir svorio, o šiai neverptai islandiškai vilnai tokios taisyklės negalioja, greičiau atvirkščiai – nedaug mačiau siūlų (vienas jų – Rowan Felted Tweed), kurie taip tiktų nėrimui.

Neatsilaikė jam ir Daiva ir iš iš tradicinių močiutės kvadratėlių nusinėrė šilčiausią turbūt turėtą pledą. Jaukiausią ir gražiausią, tai tikrai 🙂 . Kartotiną?

Ai dar. Jei megzčiau dar vieną pledą, tai vėl iš Plotulopi siūlų ir tikriausiai virbalais ripsu. Būtų kaip mano skara: plonas, lengvas, pūkuotas ir karštas :)“

Daivos Jakštienės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1423, 1420, 1052, 1053, 1009, 9028.

Item added to cart.
0 items - 0,00