Maraska

Jei tai būtų virbalais megztas daiktas, gal ir būčiau iškentusi iki pavasario, kol medvilnės aktualumas sprogtels kartu su pirmąja žaluma, bet nerti mėgstančių būrys auga, o gražių projektų, įdomių modelių ir labai savito jų įgyvendinimo yra grynas deficitas (neriantys, atsiliepkit ir pasirodykit!), kurį ne taip dažnai, kaip man norėtųsi 😉 , užpildo Kristina su savo nėriniais. Užpildo taip gražiai, kad kiekvieną kartą pamačius jos naują daiktą, norisi mesti virbalus ir prisiekinėti amžiną meilę vąšeliui. O su juo ir linui, medvilnei ar vilnai, visai nepriklausomai nuo sezono ir poreikio, tokius burtus ji su siūlais ir vąšeliu rezga.

Man Kristinos darbai praveria langą į iki tol paslėptą nuo manęs pasaulį. Aš žiūriu į modelį, pagal kurį ji neria, ir nematau… nieko. O jos rankomis įgyvendinti jie traukia ir vilioja. Ji priderina siūlą ir ne seka aklai modelį, bet ant jo karkaso lipdo savo viziją. Kartą su viena mezgėja diskutavom – pagyriau ją už nuostabias kojines, o ji atsakė, kad čia gi ne jos kūryba, ji mezga pagal aprašymą. Taip mezgam mes daugelis, tik turbūt visi esate pastebėję, kad visų numegztos versijos yra absoliučiai skirtingos. Vienos tave stipriai užkabina, kitų net nepastebi. Tokie turbūt yra tie asmeniniai burtai – prie ko pats prisilieti, tas tavo spalvomis ima švytėti.

Beje, priderinti mezgimo žymekliai yra ne tik priderinti, jie pačios Kristinos pagaminti!

O savo (ir ne tik) burbančiai praktiškajai pusei noriu pasakyti, kad ruduo tuoj praeis, šildymas užsikurs ir kaži ar ne medvilnę kasdieniam nešiojimui bevelysim rinktis. Ypač tokią nėrimo technikos dėka kiek pastorintą (ačiū geram siūlui, kuris nuo vąšelio tik storėja, bet ne kietėja ar styra), formą laikančią. O po Naujųjų žiū – ir pavasaris ateina… 🙂

Kristinos Bajorienės nertinis ir nuotraukos, siūlai – Schoppel-wolle 2440; modelis – „Maraska„.

Derinukas

Juokai juokais, bet Kristina nepavedė – ne tik nusimezgė naują megztuką prie kaukės, nenutempus reikalo iki pandemijos pabaigos (pasirodėm, gali ta pabaiga jau ir ateiti 😉 ), ji net žalias kaukes taupė komplekto vientisumui!

Tik klubui vasaros pradžioje pradėjus rinktis, Kristina nusprendė gaminti iš citrinų limonadą – jei jau reikia nešioti kaukes, tai nešioti reikia gražiai ir su stiliumi. Viens du ir prie turimos kaukės buvo priderinta marga medvilnė. Prie idėjos greitai prisiderino dar dvi draugės ir pasirodė pirmos, Kristina slapukavo, tai yra, buvo per karšta, paskui per daug atšalo… O šiandien – TA-DAM!

Pastaruoju metu vengiu fotografuoti žmones su kaukėmis – lauke nebėra prievolės jas nešioti, o ir laikotarpis su jomis turbūt nėra tas, kurio prisiminimus labai brangintum. Bet Kristinos komplektuką dedu į aukso skrynelę, kur laikau labiausiai įkvepiančias ir džiuginančias idėjas. Tos, kurios tamsiose aplinkybėse ypatingai ryškiai žėri.

Kristina savo slapukavimą dangstė tradiciniu mezgimo būdu, nes visi gi žinom, kaip pavojinga eiti gatvėje su savo megztu megztuku – bet kurią akimirką gali sustabdyti policija ir patikrinti, ar tikrai viskas megzta vienu gabalu, o ne iš atskirų detalių. Jei būčiau šalia, karštai Kristiną ginčiau – man nieko nėra gražiau marguose drabužiuose kaip siūlių vietose nesutampančios detalių spalvos. Myliu mezgimą vienu gabalu, bet tokio persislinkimo efekto niekaip kitaip neišgausi ir kartais tenka tenka rinktis, būti gražiai ar protingai.

Spalvos šiame megztuke suderintos net trys, bet reikalo palengvinimui nudažytos taip, kad vienoje rasi kitos atspalvį, trečioje – antrosios ir viską švelniai sujungia bendra paletė. Kristina į bendrą paveikslą įpynė dar ir horizontalias ripso eilutes, sukurdama stulbinamai gražią ir harmoningą visumą.

Kad ir kokiomis prognozėmis mus begąsdintų žiniasklaida, pandemija tikrai baigsis anksčiau už megztuką – ir tas momentas apgalvotas: apatinėse nuotraukose matote, kaip gražiai kaukę pakeičia priderinta skara :).

Kristinos Mickevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 For Nature print 117, 118, 119.

Šildymo sezoną pasitinkant

Ilgai ilgai, vos ne visą vasarą keliavusi, Drops siūlų siunta pagaliau pasiekė MZ :). Dėžes pradedam kraustyti nuo pačio vasariškiausio siūlo – BELLE (53% medvilnė, 33% viskozė, 14% linas, 50 g ~ 120m).

Į vasariškų siūlų lentyną ji sudeda mūsų stereotipai, kuriuos, ieškodami komforto, mezgėjai sėkmingai laužo ;). Toks vidutinio storio nevilnonis siūlas tikrai tiks ir vasariniam megztukui, bet dar labiau – orams pravėsus. O įjungus šildymą visi karštakraujai už tokio pluošto rūbą jums ilgai ir širdingai dėkos (ar jūs pats sau ;)).

Gražus trijų pluoštų derinys turi subtilų blizgesį, puikų kritimą, pakankamai šilumos ir tikrai puikiai nešiojasi. O kai prie to prisideda toks gražus ir gausus spalvinis pasirinkimas – kaip, pasakykit, nemylėti šio siūlo?

Spalvos taip pat tradiciškai vasariškai šviesos, kas tik dar labiau praskaidrins niūrų dangų ir ateinantį tamsų periodą :).

Ilmava 16

Formaliai kalendorinė vasara jau baigėsi, bet nauja ketvirtadieninė „Ilmavos“ serija atspindi dvasią, ne raidę. Vidutinio storio medvilnė, o dar tokiomis beveik ilgomis rankovėmis, tikrai nepadedama rugsėjį žiemos miegui. Greičiau atvirkščiai, jos pats nešiojimas ;).

Kaip jau esu ne kartą minėjusi, Aušra pro medvilnę abejingai nepraeina – du nauji vasariniai siūlai iš Isager šiais metais reiškė dvi naujas palaidines Aušros garderobe. Bomulin įsikūnijo į labiau vasarišką versiją, o gražusis margasis Palet siūlas – į šios dienos pagrindinį veikėją.

Minkštutė marga medvilnė taip dailiai sumegzta, kad visi Aušrai žarsto „komplimentus“ apie naują pirkinį (ir turi galvoje ne siūlus!). Taip smulkiai margintas siūlas – naujiena MZ ir mezgantiems žmonėms nepramintas kelias. Koks raštas tinka? Ar nekonkuruos jis su margumu? Kaip atrodys lygiame mezgime? Prie ko derinti?

Mezginys po mezginio atsineša atsakymus. Labai smulkiai margintas siūlas nesuardo silueto vientisumo, iš tolo ir kiek prisimerkus mezginys atrodo beveik vienspalvis. Bet labai turtingai „vienspalvis“. Ir dėl savo turtingo labai prie visko tinkantis – specialiai pasifotogravom su visų spalvų aksesuarais. Kad tinka kelnės, batai, rankinė, nenuostabu – panašių atspalvių galima rasti pačiame mezginio spalvyne. Bet kai suskamba ir visai kitokio kolorito papuošalas, supranti – vyksta alchemija…

Kadangi pats siūlas yra labai lygus ir apvalus, tai ir stulpelis, iš išvirkščių akių juostelės ir kiauraraštis atrodo raiškiai ir gaiviai. Aušra nepraleido originalo skylučių, tik perkėlė jas į perpetę, pabrėždama jos platinimo ritmą.

Aušros Svarauskienės megztas megztukas iš Isager Palet (Autumn), modelis – „Ilmava„.

Item added to cart.
0 items - 0,00