Kalėdos virtuvėje

Jau tapo tradicija, kad iškart po MZ gimtadienio daugelis mezgėjų ima galvoti apie kitą artėjančią šventę – taip, tą pačią turbūt anksčiausią kalėdinę MZ eglutę, kuria mes atidarome prieššventinį laikotarpį keisdamosis savo rankų darbo dovanomis. Ir šių metų kalėdinių mainų tema – virtuviniai pašluostukai ir rankšluostukai.

Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas.

Tokio tipo rankdarbių sugrįžimo tendencija ryški jau ne pirmus metus – šitą labai skanaus raudonumo šluostę iš dvigubo Trio 1 siūlo aš gavau dovanų iš Isager kompanijos artėjančių Kalėdų proga, bijau suklysti, bet man atrodo, prieš trejus metus. Neslėpsiu, naudoti pagal paskirtį man pasirodė per daug didelė prašmatna ir pašluostukas sėkmingai tarnauja parduotuvėje siūlų pavyzdėliu, BET. Laikas eina ir tendencijos po truputuką kapsi, kapsi ir… prikapsi 😉 .

Šią vasarą aš Latvijoje jau visai kaip įprasto mezginio ėmiausi indų plovimo skuduriukų mezgimo, pritaikydama išmoktą trumpų eilių pagalba formuojamą apskritimą. Tiesa, kol kas dovanoms, bet jaučiate, kokia pažanga! 😉

Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:

Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: „Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet šio rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau pajaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .

Net jei jūs iki šiol manote, kad tai yra tuščias laiko švaistymas ir nereikalingas daiktas jūsų virtuvėje, o šventės norisi, siūlau pažiūrėti į šį projektą iš nedidelės perspektyvos. Mados tendencijos yra kaip vėjas – kovok prieš jį, kiek tik širdis geidžia, jis vis tiek pūs savo kryptimi ir anksčiau ar vėliau palies visus. Galimas daiktas, kad šiemet gavę dovaną, jūs netikėtai ją „atrasite” po kiek laiko, kai ši graži mada užtikrintai įsitvirtins mūsų virtuvėse – turėsite ir naudingą daiktą, ir mielą prisiminimą. Kitas dalykas – dažnai megztas dovanas mūsų eglutėse lydi įvairios priderintos smulkmenos, tai prie virtuvinio daikto kaip niekas kitas tiks visi skanūs dalykai, o rankdarbiaujantys žmonės turi auksines rankas visose srityje, faktas kaip… pyragas ;), todėl šių metų tema yra puiki proga tiek keliagubai pradžiuginti kolegą, tiek pačiam pasirodyti 😉 . Trečias dalykas – tai yra nedidelis daiktas ir mezgančiam žmogui yra puiki proga nedideliame formate išbandyti naują tekstūrinį raštą ar siūlą, kuris drabužiui gal nelabai, tai yra, šis projektas yra labai nesudėtingas bilietas į gražią šventę ir džiaugsmingą gana stresinio periodo pradžią. Todėl labai kviečiu visus norinčius!

Dabar apie šventės TAISYKLES. Visi, norintys dalyvauti, renkasi ketvirtadienį, spalio 26 dieną, tada klubo susitikimo metu (sakysim, 17.30 val.) visi išsitrauksime, kam ruošime dovaną. Dalyviai iš anksto pasiruošia anketą (ant A4 formato lapo, perlenktą du kartus, kad visų lapeliai būtų vienodi), kurioje turi būti:

  1. Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
  2. Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.

Be kažkokių individualių norų keli bendri dalykai, kurių siūlyčiau laikytis visiems. Šluostė nėra labai aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl į tą pačią temą įeina tiek indų plovimo, tiek šluostymo dalykai, tai gali būti ir virtuviniai rankšluostukai, o kam visai tai nepriimtina, turėkite galvoje ir puodkėles su padėkliukais. Siūlai turėtų būti medvilnė, linas ar kuris kitas lengvai prižiūrimas pluoštas, nes higiena virtuvėje – ne antraeilis dalykas. Ir jokių apribojimų technikoms – tinka viskas, ką padarysite iš siūlų 🙂 . Nuotraukose žemiau – Loretos rankšluostukas, austas iš lino:

Svarbiausia data, kurią visi dalyviai pasižymi raudonai kalendoriuje, yra pati šventė, kurios metu keisimės dovanomis ir švęsime prieškalėdinio sezono atidarymą. Tradiciškai tai bus pirmasis gruodžio ketvirtadienis, gruodžio 7 diena, ir dalyvavimas visiems žaidėjams yra privalomas, kad šventė visiems dovanotų tik geras emocijas ir džiaugsmą.

Iki pasimatymo!

Likučiai ar skarelė

Gražvydė nėra didelė siūlų likučių gerbėja, nors (ar dėl to) randa kūrybiškų išeičių juos paversti naudingais nešiojamais daiktais – tiek daug mezgant mažyliams tai nėra misija neįmanoma. Bet šį kartą iš likučių nuo gražaus spalvoto medvilninio megztuko gimė skarelė į komplektą sau 🙂 ir tai puikus būdas pasitikti artėjantį rudenį – siūlų kamuoliuku kaklo ir sprando nuo vėstančio oro neapsaugosi, o dailia priderinta skarele – net labai!

Likęs mažuliukas ciklameninės medvilnės galiukas padiktavo papildomą priedą – galų sujungimo žiedelį. Ir skara saugiai laikosi vietoje, ir suteikia dailaus vintažinio jūrinio stiliaus šarmo visam komplektui.

Skarelės formą matote nuotraukoje – platus vidurys tarp dviejų trikampių yra labai praktiškas būdas pailginti skaros formą ir užtikrinti jos geresnį prisitaikymą prie kūno formos: tokia skarelė, mažiau tikėtina, slankios nuo pečių.

Pradžios trikampio raštas yra lygus ripsas, suteikiantis papildomos apimties gana plonai medvilnei ir vienodai atrodantis abejose pusėse, o platus dekoratyvinis kraštas numegztas tuo pačiu nukeltų akių raštu, kaip ir megztukas, suteikiančiu abiems labai smagų „du viename: efektą – abi pusės pakankamai skirtingos ir abi gali būti geromis pagal nuotaiką ar stilių 🙂 .

Gražvydės Norkienės megzta skarelė prie megztuko, siūlai – Schoppel-wolle Cotton Ball 2555 (Fuksija) su priderintais Noro siūlais.

Braškinis kokteilis

Tik atkeliavę Odemira medvilnės kamuoliukai patraukė ir Agnės dėmesį, tik ji pradžioje pasirinko išbandyti naują siūlą mažesniu formatu – dukrytės megztukui.

Straipsnelio pavadinimą nusikopijau iš Agnės – tai ji pavadino savo naują mezginį braškiniu kokteliu ir sunku rasti tikslesnį pavadinimą tokiai gražiai pieniškai baltai spalvai su netolygaus intensyvumo rožiniais pabarstukais. Papildomų akcentų nedominuodamos ir nekonkuruodamos suteikia ir dailios Kristinos sagutės.

Susegamas reglano megztukas yra pati universaliausia versija tiek suaugusiam, tiek vaikui ir, bent jau iš nuotraukų, Dorotėja atrodo labai patenkinta. Agnė, jau ne iš nuotraukų, kalbėjom, taip pat džiaugėsi rezultatu ir jau planuoja ką rimtesnio sau 🙂 . Gamintojai savais keliais viską girdi ir… plečia naujo siūlo paletę. Kad nebeliūdėtų nei vienas mezgantis žmogus, kuris be džiaugsmo sutiko For Nature print pabaigą. Naujasis siūlas su savo nuosaikiu marginimu turi daug šansų jį pavyti ir… pralenkti 😉 .

Agnės Naraveckės megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Odemira 01, modelis – „42-9 Little Pearl Cardigan„, sagutės „Smagu visiems„.

Žaidimai su vasara

Aš tik rašydama apie Jolantos kojinių dėžutę padūsavau, kaip ji moka susiorganizuoti laiką, kad visuomet žengia koja kojon su nauju sezonu – mezgime, kaip suprantate, tai reiškia planavimą ir darbą gerokai prieš 😉 – ir štai, prašau, rugpjūčio galas ir Jolanta mezga dar vieną tradiciškai vasariniu laikomą daiktą – berankovę palaidinę iš medvilnės. Bet čia viskas ne taip paprasta… 😉

Pradėsiu nuo to, kas mane intrigavo labiausiai. For Nature print siūlas mezgėjų buvo labai mylimas, net labiau už tokį patį vienspalvį, ir jo nenusakomas marginimas nekėlė niekam rūpesčių, greičiau buvo įkvėpimo šaltinis patiems įvairiausiems eksperimentams. Nutraukus jo gamybą, ne vienas žmogus liūdėjo. Spėju, ne tik pa mus, nes netrukus Rosarios4 pradėjo gaminti tą pačią medvilnę kitu pavadinimu (Odemira) ir truputį kitaip margintą, lyg ir tvarkingiau ir minimaliau, kiek matėsi iš kamuoliuko, bet pati nespėdama visko pramegzti, miriau iš smalsumo, kaip naujieji siūlai atrodys mezginyje.

Jolanta ir šį kartą iš tampriai susukto kamuoliuko numatė, kad jos sumanytai idėjai (reikėjo vidutinio storio medvilnės, margos, bet ne per virš) naujiena tiks ir prisitaikiusi nusižiūrėtą pynę priderino prie jos tekstūrinį pagrindą, sugalvojo siluetą ir apdailos detales.

Spėjo ir papozuoti, ir panešioti – ruduo net nebandė su Jolanta lenktyniauti 😉 . Bet pasikliauti dangaus malone – ne Jolantos būdui, rugpjūtis yra paskutinis vasaros mėnuo ir jos pabaiga, suksi šiaip ar taip, ruduo vis tiek ant nosies, o kiti metai, kaip žinia, kiti ratai. Tad nauja palaidinė šiltomis dienomis panešiota ir užskaityta, o ruduo ateis – abra kadabra, virbalams paliepus, stilistui panorėjus – ir ji virs efektinga liemene visam vėsiam periodui 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzta palaidinė-liemenė ir nuotraukos. Siūlai – Odemira 7.

Item added to cart.
0 items - 0,00