Šiltos, ilgos ir labai užkrečiamos

Virusų tema jau antrus metus dominuoja visame pasaulyje. Neatsiliekame ir mes. Kaip tikri olimpiečiai einame dar toliau – kuriame savus ;).

Vieni pasirodo gajesni, kiti – vienadienės plaštakės, o atsiranda ir tokių lengvos pandemijos statuso. Kai jie prasideda, plinta ir dar iki galo nesupranti, kad visai tai yra rimta ir atėjo ilgam.

Spėju, Jolanta, užrodžiusi mezgimo draugėms ilgas kojines aukščiau kelių, neįsivaizdavo, kokio atsako šis jos projektas sulauks. Ir jei kuri apsiribojo savo kojomis, tai daugelis mezgėjų ėmėsi rudeniui atėjus šiltai ir spalvingai pradžiuginti ne tik save, bet ir dukras bei marčias.

Kiekviena renkasi savo spalvas ir raštus, kas margus siūlus, kas bevelija vienspalvius. Ir visos savitai sprendžia kojinių laikymosi vietoje problemą, parinkdamos pačius tampriausius jų nuožiūra raštus.

Gražvydė nuspalvojo marčios rudenį. Pačiomis gražiausiomis Hundertwasser spalvomis, siaura pynute, akcentuojančią šoną ir subtiliai imituojančią senovinių kojinių siūlę bei rimta persuktų akių stulpelių juosta strategiškai tamprumo reikalaujančiose vietose.

Gražvydės Norkienės megztos kojinės iš Opal Hundertwasser 2107 (Kelias nuo tavęs iki manęs ir atgal).

Naujokė liemenių stovykloje

Liemenių mano spintoje nerasite. Iki šios dienos :). Labai gražus teoriškai rūbas man rodėsi nepraktiškas: kai šilta, nereikia nieko, o kai šalta, tai šalta ir rankoms. Bet jų sugrįžimą į pastarųjų dienų madą stebėjau su džiaugsmu – ir stilingumo visai aprangai suteikia, ir derinimo galimybes praplečia, o ir šiaip gražus daiktas. Ilgai buvusi pati puošniausia klasikinio vyriško kostiumo dalis, liemenė yra tas rūbas, kur galima ir su raštais pažaisti, ir ryškesnių spalvų nesibaiminti.

Taip turbūt mada mases ir paveikia – žiūri, žiūri aplinkui, kažkas, pradžioje neįprastas ir gal net negražus, ima plėstis, akis pripranta, prisijaukina, o netrukus ir neįsivaizduoji savo spintos be kokio neseniai dar egzotika buvusio rūbo. Man liemenės, kaip jau minėjau, gražios buvo visada… pažiūrėti. Tai žiūrėjau, žiūrėjau, o į kai į spintą atkeliavo gana šilta suknelė, kuriai papildomas pašiltinimas, ypač šaltu metu, tikrai nepakenktų, ledai buvo pralaužti :). Megztinis iš suknelės paliktų tik sijono gabaliuką, o liemenė man pasirodė pats tas neuždengiantis visko, bet šildantis daiktas.

Suknelė tai viena, o planuose liemenių visas tuntas. Pradėjau nuo santūriausios idėjos – beveik tokios pačios tamsiai mėlynos spalvos pynių. Klasikinį žvejų megztinį patrumpinau ir kiek paplatinau, sustūmus stačiakampę formą beveik į kvadratą, bei nuėmiau rankoves. Jaunystėje tokį daiktą būčiau mezgus iš detalių, tą dariau dabar tik atskyrus priekį su nugara rankovėms ir turėjau progą palyginti. Ir pasidžiaugti pažanga mezgimo (ar greičiau, virbalų gamybos ;)) pasaulyje, nes matant raštą prieš akis jis gerokai smagiau einasi ;).

Dar vienas mezginys į besibaigiančių siūlų skrynelę ir mano pirmas rimtas iš WYS Mėlynasnukių lesterių vilnos. Purus, šiltas, lengvai blizgus ir labai gražus siūlas pateisino visus mano lūkesčius – po skalbimo nepakeitė formos ir raštas neprapuolė net tokioje tamsioje spalvoje. Truputį (tik truputį, nes turime dar visai nemenkų atsargų ir spalvų ;)) pavėluotai, bet labai užskaitau.

Liemenė megzta iš WYS Bluefaced Leicester DK 150, modelis – megztinis S iš Yoko Hatta knygos „Aran and Gansey„.

Snow Crocus

Megztas lygiai prieš metus labai sezoniniu pavadinimu – šis megztukas yra populiariojo „Snowy Forest“ iš 10 numerio Laine žurnalo prototipas. Gal ir ne visai prototipas, gal išeities taškas, bet buvo pirmasis, po jo sekė nauja panašių pynių versija, publikuota viename pačių populiariausių šiuo metu mezgimo žurnalų.

Planavau parodyti jį rudenį dėl mano pasirinktų spalvų – tokios pirmiausia sužiba gyvenimo būdo žurnaluose, spintose ir parduotuvių vitrinose lapams krintant, kažkaip nespėjau, todėl demonstruoju lygiai tuo metų laiku, kai jis buvo megztas. Atmetę rudenišką spalvą, pamatysite pirmųjų taip laukiamų pavasarinių krokų žiedų galvutes pagrindinių pynių juostoje, Ir labai šiltą, jaukų megztuką spindulingam, bet pakankamai vėsiam pavasariui.

Sunku man buvo dėti moherį prie ir taip neplono vieno Limos siūlo (kuris dar ir pūkuotas dėl sudėtyje esančios alpakos), bet turėjau pataikyti į dizainerės mėgstamą nedidelio skaičiaus mezgimo tankumą ir turiu pripažinti, kad rezultatas nenuliūdino ;). Didesnės purios pynios yra gerokai išraiškingesnės nei būtų iš plono siūlo megztos, o ir megztinio šiluma bei moherinio pūko aureolė stipriai nusveria savo naudai svarstant egzistencinį „Ką šiandien rengtis?“ klausimą.

Megztinis megztas iš Bergere de France Lima Magma kartu su Isager Silk Mohair 28. Modelis – „Snow Crocus„.

Harley

Loreta, išbandžiusi tik atvažiuvusį portogališkos vilnos Amalia siūlą, buvo nelabai patenkinta, kad jame… labai gerai matosi raštas ;). „Minusas“, kurio taip trūksta visiems švelniems merinams ir egzotiškiems šilkams ir kurio nei su žiburiu nerasi pūkuotuose siūluose. Ir būtina sąlyga bet kokiems tekstūriniams raštams bei įmantrioms pynėms, ką demonstruoja naujas Daivos megztukas dukrai.

Pynės šiame megztuke yra pagrindinės herojės ir kad jų visos linijos suskambėtų pilnu balsu, siūlas turi būti neplonas, apvalus ir idealiai laikyti formą. Kad nešiotų vaikas – ir švelnus ;). Gležnoms kaselėms čia nėra vietos – pynės pabrėžia mezginio konstrukciją, formuoja dekoratyvų kaklą ir rankogalius su nugaros bei priekio apačia, jos atskiria abi kūno dalis skeltuku, ir tik tokios raiškios ir pilnakraujės, jos tvirtai laiko visą istorijos karkasą ir atsiskleidžia visa keltiškos ornamentikos jėga. Šviesi spalva prideda papildomų galios taškų :).

Daivos Vidžiūnienės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Amalia 03, modelis – „Harley„.

Item added to cart.
0 items - 0,00