Galvoju, kad MZ prisidėjo prie dabartinio laikino atšilimo, nes dar ne visi mezginiai iš vasarinių pluoštų parodyti – dangus supratingai pagalvojo, kad perėjimui prie vilnos reikia laiko ir nusiteikimo ir padovanojo mums tą paskutinį šilumos pliūpsnį. Ir pasirodyti, ir panešioti (čia jei kartais baigei ką nelabai šilto rugsėjį 😉 ).
Šis naujas Magdos megztukas man yra didžiulis atradimas. Net neįsivaizdavau, kaip gerai atrodo ta meniškai švelniai marginta Schoppel-wolle medvilnė dviguba! Kaip iš pasakos, kur reikia atvykti nei nuogai, nei apsirengus, taip ir kartu sudėtas nelygiai dažytas siūlas tampa ir vienspalvis, ir turtingai margas tuo pačiu metu.
Tekstūriniams raštams man visada noris siūlyti kuo apvalesnį siūlą ir dvi plonos medvilninės gijos niekaip į šitą kategoriją nepatenka, bet. prašom, rezultatas – ledas! O tekstūrų čia daug ir įvairių, jos modelyje, įkvėptame tradicinių Ilha regiono portugališkų krepšių pynimo, groja pirmu smuiku. Žiūrėjau nemažai šio modelio versijų Ravelry ir jokia vilnonė neatrodė taip gerai, kaip šis dangiškas megztukas. Ar kad medvilnė be jokio pūko, ar kad megzta su didele meile ir užsidegimu?
Papildomų taškų megztukui prideda ir labai gerai sau prisitaikytos proporcijos bei dydis. Ir viską nušviečianti spalva 🙂 .
Megztukas turi pagilintą iškirptę, todėl prie jo buvo dar numegzta nedidelė skarelė, tik retai kartu nešiojama 😉 , tai mes nuotraukose prie kitų rūbų pabandėm atkartoti atrastus nešiojimo variantus (vietoj rankos yra tos pačios spalvos gumytė 🙂 ).
Magdos Grigonienės megztas megztukas iš dvigubo Schoppel-wolle Cotton Ball 2556, modelis – „Ilha„. Skarelė megzta iš to paties viengubo siūlo, modelis – „I lOVE STRIPES Bandana„.
