Eglę šiais metais gyvenimas užnešė į gana toli nuo namų stovinčią galerą – Klaipėdos kraštą. Čia kalba ne apie šiaip apsilankymą, Eglė Klaipėdoje įsijungė į pusmetį trukusį projektą “Amatystė Mažojoje Lietuvoje”, kurio pirmas etapas buvo to regiono pirštinių, užfiksuotų išplaukusioje nuotraukoje rekonstrukcija. Klaipėdos etnokultūros centro vadovės, kolegių mezgėjų ir skaitmenizuotos schemos pagalba remdamasi Eglė ėmėsi kuo tiksliau atkartoti senąsias pirštinės iš muziejinės nuotraukos.
“Visą vasarą darbavausi, o rudenį mano pirštinės eksponavosi tarp kitų, atkurtų pirštinių parodoje Klaipėdos Etnokultūros centre “Adyvių dyvai“.
Pirmose gražiose nuotraukose matote jau baigtinį rezultatą, iki kurio vedė labai nelengvas kelias.
“Kutukai – anksčiau nebandyta technika. Virvelės ir juostelė – pakartota.
Kutukai, virvelės ir juostelė – trys naujos technikos įveiktos. Galiu iškvėpti. Kas dar sulaikot kvėpavimą, kai mokotės naujų dalykų?
Mintyju apie Mažosios Lietuvos moterų norą puoštis ir meilę spalvoms!“
“Pradedu detektyvinti kas ten slepiasi toje blausioje muziejinėje nuotraukoje. Rekonstravau formą ir virbalų dydį. Dabar, prie kavos, tikiuosi nušvitimo. Kas ten po spalvotų kilpelių sluoksniu?
1- toks pats raštas, kaip ir visa pirštinė? 2 – lygus mezgimas, nes kam vargti, jei vis tiek nesimato? 3- palengvintas raštas, keisti spalvas kas akį? 4 – vyšninė spalva, tamsi prie riešo, kad nenusičiupinėtų? 5 – kuri nors kita spalva, kad būtų stilinga? 6 – dar koks nors mano neapgalvotas variantas?
Kol kas turiu tik mažą, susisukusį bandymų mazgelį, vakarykštės paskaitos rezultatą. Tikiu, kad sugebėsiu įj paversti į atkurtą, Mažosios Lietuvos pirštinių porą. Lengvi keliai ne mezgėjoms.“
“Antros pirštinės sindromas – 8691 punktas ligų kataloge. Žinau, kad dar yra antros kojinės ir antros rankovės sindromai! Kas patiria požymius?“
Rekonstruoti senieji mezginiai turėjo pratęsimą.
“Antroji “Adyvių dyvai “ projekto dalis buvo sukurti modernų mezginį, panaudojant motyvą, ar elementą iš senųjų rekonstruotų pirštinių. Kokias dvi savaites sukau ratus, tiek miške, tiek galvoje, svarstydamas KOKS tai būtų mezginys (laiko buvo likę ne milijonas, tai apsiribojau mažais mezginiais) ir KAS ant to mezginio galėtų persikelti iš pirštinių. Ir štai, atėjo nušvitimas! Tai bus pirštinių spalvos KEPURĖ, o ant jos tupės visų pirštinėse panaudotų spalvų BUMBULAS!“
Prie sudėtingų raštų ir įmantraus dekoro pirštinių Eglė kepurei pasirinko visai minimalistinį modelį, kurio pagrindinis akcentas tapo spalvotas bumbulas.
“Variacijos bumbulo tema!”
“Kutukus paverčiau šiuolaikiniu bumbulu! Taip bumbulus darydavo mano Močiutė.“
Apatinėse nuotraukose matote Eglės mezginius parodoje ir parodai skirtame straipsnyje. Man taip trūksta tame pačios Eglės fotografijų, bet… parodai greičiausiai reikalinga vieninga stilistika, užtai Eglės Ravelry puslapyje ir IG paskyroje galime pamatyti ir dar vieną, parodos dalyviams neatskleistą jos talento pusę – tokias gražias proceso nuotraukas, kad taip pateiktas joks kelias neatrodo sunkus, tik spalvingas, viliojantis ir užburiantis.
Eglės Lašinskienės megztos pirštinės, kepurė, nuotraukos bei pastabos. Pirštinės yra seno modelio rekonstrukcija, megztos iš Isager Highland (Navy, Moss, Hay, Paprica, Turquise, Wine). Kepurės modelis – “Vilniaus kepurė“, siūlai – Rosarios4 Terra 16.
Kas mane labiausiai žavi (lygiai taip pat ir glumina bei stebina) Dalios šalike, kad būdamas toks margas, jis yra toks labai išlaikytas, labai stilingas ir labai nešiojamas. Ir nešiojamas ne šiaip spalvų sukūryje gyvenančio žmogaus (tokiam, aišku, kad viskas bus super), o visai santūraus garderobo savininko. Ir bus madingu bei originaliu, bet ne išsišokančiu akcentu. Net ant pilkų Vilniaus skulptūrų jis kaip sava dalis!
Galvoju, gal skandinaviškas modelis? Jie ten tokie prie santūresnių. Bet Dalios spalvos net ryškesnės už originalo, o atrodo dar geriau ir dar… santūriau. Isager moherio kolorite paslaptis? Ar magija Dalios sudėliojime?
Labai efektingas aksesuaras yra iš tiesų gana nesudėtingai padaromas – intarsija megzti stulpelių kvadratėliai. Tik tokia “smulkmena” – pakankamai daug spalvų moherio, kuris jau su niekuo nebededamas, o naudojamas dvigubas, kad ne debesėlis, o visai solidus ir rimtas šalikas būtų. Solidus (stulpelis papildomos apimties suteikia), bet lengvas kaip pūkas – net ir dvigubas moheris sveria dukart “nieko”. Ir labai maloniai šiltas – su tokiu ir šalčiausią dieną jausiesi ne prisitūzijusiu svogūnu, o elegantiškai ir laisvai.
Ir tikrai neliksi nepastebėtas. Kai kas dėl to bijo spalvų, bet ne visai ten šuo pakastas.
Pagal prieškalėdinį sumanymą labai norėjau pradėti 2026-ųjų metų dienoraštį šios dienos įrašu, tik kad tos šventinės nuotaikos sunkiai mane paleidžia…
Megztas Čiurlionio atvaizdas taip pat yra gija, jungianti abu metus labai išskirtiniais mezginiais. Gruodžio mėnesį rodyta Eglės liemenė moja šiandieniniam Daivos megztukui 🙂 . Abu iškart atpažįstami ir kiekvienas labai ryškiai individualus.
Visai giliai pasikapsčius, man visi rankų darbo mezginiai atrodo ir svarbūs, ir ypatingi, ir jei reiktų kažkaip surūšiuoti pagal svarbą, jie man būtų vienoj lygioj eilėj, nes kiekvienas yra mūsų skonio, matymo, stiliaus pojūčio atspindys, kiekvienas yra unikalus ir nepakartojamas, kaip bet kuris žmogaus rankų darbas. Bet jei naujas kojines pastebės mezgantis, Čiurlionio megztinį – kiekvienas! Ši Gintarės ir Daumantės iniciatyva – numegzti 150 Čiurlionio megztinių – išvirto į tokį cunami, kokį, abejoju, ir pačios organizatorės nujautė. Meno kūrinys yra pati Gintarės sukurta schema, o kiekvienas autorius ją dar savaip interpretavo!
Daivos megztinis, beje, gerą mėnesį kabėjo MZ ir tikrai ne vieno žmogaus buvo pastebėtas (jo išnykimas, priešingai daugeliui įvairiausių pavyzdėlių, taip pat 😉 ), apžiūrėtas, apdūsautas ir man nuolat tekdavo pasiaiškinti, kad mezgiau ne aš (nors pagunda sumeluoti buvo 😉 ).
Nemėgstanti jokių kolektyvinių veiklų Daiva įsijungė į šį bendrą mezgimą, kai dar nebuvo susirinkęs pakankamas norinčių skaičius, kad ir ji prisidėtų prie tokios gražios iniciatyvos. Čia ji taip sako, bet aš manau, kad be kosmoso įtakos neapsieita. Čiurlionio kūrybos niekas buitiniu realizmu nepavadins, nors pakankamai atpažįstami motyvai, objektai, žmonės ar peizažai. Tai, ką matė genijaus akys, buvo nušvietusi antgamtiška šviesa ir jos spinduliai dabar spindi mums iš visų jo darbų. Daivos mezgimą, kaip besinorėtų apie mezgimą kalbėti kukliai, taip pat valdo tos pačios jėgos. Kartais ji pati nežino, kai pradeda, kur pasisuks jos kelias, kur jis nuves, koks jis bus. Kažkokia tolima vizija pamirksi ir ji labai atvirai eina ten, kur vidinis balsas veda. Užtai jos visi mezginiai yra tokie ypatingi, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo ar paprastumo. Apatinėse nuotraukose, jei atidžiai pasižiūrėsite, pamatysite, kad atskirai megzti gabalai sujungti vąšeliu… dekoratyvinėmis bangelėmis. Aš negaliu numegzti taip, kaip ji, nes jos vidinis balsas manęs neveda, bet pamačiusi rezultatą, dažnai galiu protu suvokti, kaip kas padaryta, teoriškai lyg ir “aš taip galėčiau”. Tačiau apie tokį valiūkišką sujungimo būdą tokiam storam ir proginiam megztiniui aš gyvenime nebūčiau pagalvojusi! Ji man atsiuntė dar darbinę kraštelio nuotrauką su prierašu: “Genijus taip liepė, negalėjau nepaklausyti 🙂 “. Aš tik išsižiojau ir po kiek laiko užsičiaupiau – kokie dalykai gimsta, kai genijus pasišneka su genijumi! (Ir ne, aš nemanau, kad mezgimas yra žemesnis menas už muziką ar dailę. Ar poeziją.)
Kalbant apie prozaiškesnius techninius dalykus, šis megztinis yra iššūkis ir meistrystės prasme. Intarsija nėra raketų mokslas, bet tokio sudėtingumo intarsija labai šalia jo priartėja. Ypač kai schema yra tik figūros, o tu pats turi suderinti spalvas, priderinti atskirai megztas rankoves ir nugarą, įtaikyti schemą savo dydžiui. Ar išardyti visą tą sudėtingą konstrukciją, jei kas nepatinka ar netinka.
Iš dviejų Gintarės pasiūlytų schemų Daiva mezgė smulkesnę (palyginimui, Eglės yra stambesnė), kad galėtų imti ne tokius storus siūlus. Bet net ir atsisakius labai didelių virbalų, iš jos pasirinktų siūlų gavosi pakankamai didelis megztinis. Pagrindinis pasirinkimas buvo Terra merino vilna, kuri turi tris variacijas – lygi vienspalvė, tvidas ir melanžas. Visos trys skirtingomis proporcijomis atsidūrė Daivos megztuke. Šalia islandiškos vilnos su moheriu ir Noro siūlų likučiu (dar vienas genijus į kompaniją 🙂 ).
Nustebino mane ne tik banguotas sujungimo kraštelis, bet ir nugara, sudryžuota trimis skirtingomis spalvomis kas eilutę – labai labai įspūdinga ir dailu!
Daiva nufotografavo savo megztuką pati gamtoje, aš – MZ ir prie sienos, bet svajonė nukeliauti tam reikalui į Raigardo slėnį dar neišpildyta. Planas šiems metams?
Beje, tokią bangą sukėlusi Gintarė šį sausį jungia mezgančius žmones naujam iššūkiui – Žemaitės mezgimui. Lietuvos kultūra yra gerose rankose.
Kviečiam visus iš arčiau apžiūrėti, ką mes mezgėm šių metų kalėdiniams mainams ir kuo apdovanojom savo mezgimo drauges. Pradedam pasirodymą ta pačia tvarka, kokia pirštinaitės buvo dovanojamos. Nuotraukos autorių.
Rasa numezgė Vaidai baltas riešines be piršto, kaip ji ir pageidavo. Baltas siūlas iš jos podėlių (vilna su alpaka), o savaip patobulintą kraštelį ji nusižiūrėjo čia.
Vaidai “be galo pasisekė ištraukti mielą draugę Dovilę @dovile_jak ❤️. Jos pageidavimas buvo “kažkas šokoladinio” – o aš kaip tik turėjau tobulą siūlą iš naujosios Gintarės @gintareknits kolekcijos. Jis net vadinasi “Dark Chocolate Bar” (“Juodojo šokolado plytelė”). Siuvinėjimui įkvėpimo sėmiausi iš nuostabios Judit Gummlich @ku.ni.ber.ta knygos “Embroidery on Knits”“.
Vaida padovanojo pirštinaites Dovilei su šypsena: “Nufotografavau, bet žinau, kad tu padarysi gražiau”. Tai Dovilė padarė 🙂 :
Dovilė išsitraukė Virginiją ir numezgė jai iš švelnučio merino vilnos ir kašmyro siūlo dailias riešines, kurias išsiuvinėjo. Riešinių modelis (tik be piršto) – “Susie Rogers’ Reading Mitts“.
Nuotraukose matote ir Dovilės pagamintą šventinį bumbulą, iškeliavusį kartu su pirštinaitėmis į Virginijos namus:
Virginija išsitraukė Eglę ir numezgė jai dailias mėlynas šakeles su uogytėmis sniege. Ir dar nunėrė po snaigę ant kiekvieno delno 🙂 . Skmbiai mėlyni augaliukai megzti iš Schoppel-wolle Admiral 4401 – tokio mėlynumo neturi nė vienas gamintojas! Fonui parinktas taip pat kojininis tvidas.
Eglė išsitraukė Simoną ir turėjo pasukti galvą, bandydama atspėti, kas patiktų ir tiktų. Išrinko super delikatų plonytį pereinamų spalvų Schoppel-wolle Edition 6.0 2328 ir visai minimalistinį dizainą. Vis prisimenu mūsų diskusijas prieš mainus apie tai, kad norisi dovanai padaryti kažką labai ypatingo, o nešioti labiausiai traukia paprasti dalykai. Žiūriu į mūsų pirštinaites ir neatsižaviu, kaip mezgėjo išsprendė šią dilemą – tiesa, pasitaikė ir labai meistrystės pareikalavusių mezginių, bet jie visi visi yra ir madingi, ir labai nešiojami. Tas ypatingumo noras ryškiausiai pasimatė pagalvojime apie būsimą nešiotoją, pataikymą ir… mieluose prieduose.
Prie Eglės megztų riešinių Simonai nutūpė ir iš to paties siūlo numegztas laimės paukštelis 🙂 .
Simona numezgė Joanai pirštinaites iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy labai dailaus mano mylimo dizainerio Kieran Foley sukurto spalvyno (Vėlyvas ruduo), priderinusi prie jo kontrastingą santūrų pilką Drops Baby Merino19 siūlą. Geriausio šnipo medalio verto mezginio modelis – “Montes“.
Joana numezgė Annai savo firminiu gyvačiukių raštu pirštinaites – jaučiu jam didelius sentimentus… Dar pačioje MZ pradžioje, kai Joana tik svajojo apie anūkus ir neturėjo tokio gausaus būrio ištikimų (ir nuolat augančių!) savo mezginių nešiotojų, ji pasisiūlė man numegzti parduotuvei pavyzdėlių. Tuo raštu megztos pirštinaitės iki šiol kaba prie kojininių siūlų. Annai ji numezgė tuo pačiu raštu iš šiltos ir pūkuotos Drops Alpaca 517.
Didžioji pėdų mėtytoja Anna numezgė man pirštinaites iš Isager Merilin 4S siūlo, modelis – “Cloudburst“. Ji ne tik įsigudrino apgauti mane atsiųsdama man jų nuotraukas dar prieš mainus, bet ir taip išsiklausti apie gražius siūlus, kad net neįtarčiau, kam ji čia ruošiasi megzti. Aš patvirtinau, kad pasirinkimas labai geras 😉 . Toks geras, kad dabar tinka man prie VISŲ mano drabužių 🙂 . Ačiū, Anna!
Aš Rasai pirštines mezgiau iš portugališkos vilnos Rosarios4 Romaria 5, natūralios pilkos estiška vilna iš Kihnu salos, dažyta indigo (man norėjosi šaltų pilkų atspalvių, tokių truputį iš dangaus ir rūko…), šviesiai pilko Isager Merilin 3S, ir po juostelę norvegiškos, prancūziškos ir vokiškos vilnos, kad tarptautinis siūlų sąskrydis pritrauktų Rasai smagių kelionių, o tankus raštas iš audimo raštų knygos saugotų ją nuo žvarbos ir negandų.
Nenaudojau jokio modelio, nes forma labai bazinė, tik nykščio įstatymas – ne tradicinis baltiškas, o kas eilę pridedant akis delninei daliai, kol pridedama tiek akių, kad galima nuimti tą skaičių nykščiui ir megzti toliau. Visaip šis nykščio įstatymo būdas yra vadinamas, radau net vištos kulšelės pavadinimą 😉 , jis puikiai tinka nelabai elastingoms ar storoms medžiagoms, nes neapspausdamas (=neplėšydamas pirštinės) suteikia laisvę nykščiui judėti.
Rasa man kitą dieną atsiuntė nuotrauką 🙂 :
Jolanta Jurgitai numezgė pirštinaites, jei gerai pamenu, ne iš pirmo karto. Buvo nusižiūrėjus raštą, tik reikėjo atitaikyti siūlą, kuriame jis efektingai suskambėtų. Parinko jau nebegaminamą, bet labai mezgėjų mylimą ir su liūdesiu atsisveikintą Bergere de France siūlą Lima (Gris perle).
Jurgita išrinko Jolantai švelnų ir subtilų, labai jolantišką, derinį – sudėjo du tos pačios kreminės spalvos (E6S) Isager Alpaca 1 ir Isager Alpaca 2 siūlus. Pirštinaitės gavosi šiltos, su puošniu pūkeliu, elegantiškos. Parinko gana minimalistinį, bet labai efektingą modelį – “Chantal Mittens“. Ir pasirūpino, kad atviri pirštai turėtų ką laikyti saldžiu šventiniu periodu 😉 .
Židronės mezginyje Andželai suderėjo ir lakoniškumas, ir sudėtingas linijų ir ritmų žaidimas, kuriam pabrėžti parinktas idealus siūlas – švelnus, apvalus ir elegantiško šviesiai pilko atspalvio Grundl Hot Socks Pearl 02. Jame persuktų akių juostelės švarios ir išraiškingos, o preciziškas Židronės atlikimas prideda dvi saujas karmos taškų. Labai geras pirštinaičių ilgis – gali atsilenkti atvartą ir beveik visi pirštai bus šiltai paslėpti ir tuo pačiu laisvi 🙂 . Modelis – “Anticline“.
Nuotraukose Andželos megztos pirštinaitės Ivetai atrodo blyškesnės, realybėje (ypač tokioje tamsioje ir pilkoje realybėje) jos šviečia kaip dvi pūkuotos saulutės 🙂 . Pagrindiniam mezginiui Andžela sudėjoIsager Tweed (Lemon) kartu su Rosarios4 Aurora13, šiuos siūlus ji rinko ir pirko specialiai Ivetos pirštinaitėms, bet norėjo dar pridėti kažką nuo savęs – tai yra plonytis elektrinės spalvos kraštelis išIsager Spinni 26 ir Drops Kid Silk 24, likęs nuo jos asmeninio projekto. Pirštinaičių modelis – modifikuotas “Nalu Mitts“, kurio vingiuojantis motyvas taip primena senuosius mūsų simbolius. Etno Design padėkliukas šalia jų liudija, kad abu yra vieno lizdo paukšteliai 😉 .
Ar atpažįstate modelį? Taip, tos pačios “Chantal Mittens“. Tai, kad jis pasikartojo tokiame nedideliame rate mezgėjų, yra labai rimtas jo gerumo rodiklis! Išrinkusi šį raštą kartu su siūlais (Isager Silk Mohair22 ir Schoppel-wolle Edition 6.0 2297) Apolonijos pirštinaitėms, Iveta prasitarė, kad ir pati tokių norėtų ir aš manau, kad tai yra pats užtikrinčiausias būdas numegzti pačias gražiausias pirštines kitam žmogui – dovanoji kitam pačią tikriausią dalelę savęs.
Ar Apolonija tyčia taip taikė, ar netyčia supuolė, bet Gunta gavo pirštinaites iš latviškos vilnos – kaip linkėjimą iš gimtinės 🙂 . Labai vilnonis daiktas subtiliai puoštas žibančiais karoliukais, kad šventė visada būtų su tavimi 🙂 .
Išsitraukusi Vilmą Gunta gal ir svarstė ką namuose, bet parduotuvėje ji labai užtikrintai išsirinko šį ryškų Schopple-wolle Gradient kamuoliuką ir numezgė labai efektingai mezgimo draugei jos spalvų pirštines. Neplonas siūlas ir tekstūrinis raštas (plius ilgis) užtikrins, kad jos bus ne tik labai gražios, bet ir šiltos. Modelius – “Crème de Noyaux Mitts“.
Gunta iš anksto atsiuntė savo mezginio nuotraukas, bet neatsilaikiau pagundai įdėti ir dar vieną su Vilmos rankomis, kad pamatytumėte, kaip tinka. Ir tai buvo ne viskas!
“Kol laiminga maiviausi ir puikavausi naujomis riešinėmis, nesusiprotėjau pažiūrėti kas gi dar slepiasi dovanų maišelyje. Tik namo pargrįžus jame aptikau mažą paukštuką. Ne šiaip kokį, o šviečiantį!!! Tai dabar vaikštau po miestą ne tik pasidabinusi dailiomis riešinėmis, bet ir saugi 🙂 .Ir dar ne viskas. Paukštukas tupėjo ant dvigubo kyžiaus. Kas domėjosi, tas žino, koks tai stiprus ženklas. Ačiū, Gunta!”
Paskutinę porą, Vilmos megztą Židronei, pristatys pati autorė.
“Traukime sudalyvauti negalėjau, teko į MZ užsukti kitą dieną. Tik užmetus akį anketą, kojos linktelėjo per kelius – užfiksavau žodžius “tradicinės”, “riešinės”, “karoliukais”… užsiėmimas, aišku smagus, bet tik tada kai kas nors tuos karoliukus ant siūlo suveria 🙂 .
Aptarėme su Sonata Žydronės spalvas, panaršiau po krautuvę ir išėjau su Floros ir Wunderklecks kamuoliukais megzti riešinių. Kokių? Ir čia vėl bėdelė – kokių tik noriu. Anketoje specialių pageidavimų nebuvo. Namuose puoliau žiūrėti, kaip čia ir ką galima iš tų siūlų padaryti, kokie virbalai geriau, kaip raštuoti. Ar neraštuoti? Tarsi gerai, bet reikia kažkaip kitaip. Lyg kontrasto mažoka. Galiausiai buvo peržiūrėtos atsargos ir kažikaip, visai netikėtai, prie samaninės Floros (32) prilipo dėžėje užsilikusi Drops Alpaca (7323). Atnarą pradėjau latviškų pirštinių elementais, tuomet įsimaišė žvaigždutės, o vėliau delno viršus sugalvojo tapti kitokiu nei delno priekis – prisiminiau, kad prisižiūrėjusi Alice Starmour mezginių, vis ketinu išbandyti žakardą su perkeltomis akimis. Tai ir išbandžiau. Taip pat išbandžiau indišką nykštį. Patiko. Pabaigti ketinau, kaip ir pradėjau, latviška juostele, bet… kažko dar trūko. Pabaigiau spurgeliais.”
Kadangi nuo MZ eglutės iki šio įrašo praėjo jau pora savaičių, turėjau galimybę pamatyti mūsų žaidimo tęsinį (tikiuosi, matysiu dar daugiau serijų 😉 ). Pirštinaitės (daugelis) yra nuolat nešiojamos, jomis nuoširdžiai džiaugiamasi. Labai nemenka dalis mezgėjų įsijautė į temą (taip turbūt visada būna su tuo, į ką labai įsigilini) ir nesustoja – kas mezga sau, kas draugams ar šeimai dovanų. Man tai yra pats gražiausias eglutės poveikis – lyg užžiebta švieselė ji apšviečia gerokai didesnį plotą nei pati yra.
Šilto, širdingo ir tikro dovanojimo bei nešiojimo laiko!
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
