Su pirštais ir be, su sintetika ir be

Tiek pirštuotos pirštinės, tiek riešinių link artėjančios bepirštės yra nepaprastai svarbus aksesuaras. Pats mažas, o šilumos teikia kaip geras megztinis, o ir jį kartais nukonkuruoja. Kovo galas gal ir nėra pats aktualiausias laikos jas nešioti (nors…?), bet kuo šilčiau, tuo met turim daugiau laiko užsiimti tokiu knebinėjimosi reikalaujančiu darbu – nereikia gesinti jokių gaisrų.

Kam atrodo, kad čia kažkoks kosmosas, norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Visų pirma, didžiai daliai pirštuotų pirštinių užtenka vieno ~ 200 m turinčio kamuoliuko (palyginimui, megztiniui tokių pat reikia 7 – 8), kas reiškia, jog kiek betektų modeliuoti, daugiau akių, nei iš to vieno kamuoliuko išeina, jums megzti neteks. Trumpai tariant, mezgimo prasme tai yra MAŽAS projektas. Būtent šita idėja vadovavosi „Handcraft” knygos autorės, pasirinkusios pirštinių temą įvairioms technikoms demonstruoti – mažuose projektuose mes galime greitai ir neskausmingai viską išbandyti. Ir ši knyga yra antras dalykas, į kurį norėjau atkreipti dėmesį. Pažiūrėjus iš kito galo (ne technikų, o pasirinktos temos prasme), joje pateikiamas bazinis pirštuotų pirštinių (kumštinių taip pat, bet šiandien jos ne mūsų tema) yra tiesiog idealus. Apžaidžiant anglišką posakį, jos tinka kaip… pirštinės 🙂 .

Aš labai agituoju atkreipti dėmesį ir raštus bei apdailų niuansus, bet kam baisu, galite pradėti nuo bazinio modelio lygiomis akimis, kad patys įsitikintumėte – reikalas tikrai ne toks sudėtingas, kaip jis iš pirmo žvilgsnio atrodo.

Dalios pora tepailiustruoja mano žodžius. Ji, aišku, yra tokia mezgėja, kad nebijo nieko, bet pasirinktas tvidas yra toks gražus, kad jam ir lygių akių užtenka 😉 . Dalia tik galą dantuotą pasirinko. Tinka, patys matote, IDEALIAI.

Pagal tos pačios knygos instrukcijas savo vyrišką porą numezgė ir Vaida, tik jau panaudojusi vieną iš siūlomų modelių, bet į ką labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį, tai į siūlus – jos numegztos iš vienspalvių kojininių. Kojininiai siūlai taip ir vadinami, o ne pirštininiais, kad jose esanti tvirtos sintetikos dalis yra būtina kojinių ilgaamžiškumui. Pirštinėms kaip ir nebūtina, jos mūsų svorio nenešioja, bet… Išgyvenus jau ne pirmą švelnią žiemą aš save pagavau, kad tokių pirštuotų pirštinių man užtenka visam šaltam sezonui, bet joms, kurios iš grynos vilnos ir yra šiltos bei mielos, tuos ilgus sezonus išgyventi jėgų, deja, nebeužtenka. Pastebi, kad jau laikas adyti vieną ar kitą pirštą (pirmas pasiduoda darbščiausias smilius 😉 ), o paskui ir permezginėti, todėl aš vis dažniau galvodama apie pirštuotas pirštines linkstu į tvirtų kojininių siūlų pusę ir… kitus agituoju 😉 .

Vyriškoms pirštinėms Vaida pasirinko santūrią pilką spalvą ir minimalistinis geometrinis nukeltų akių raštas – vienintelė puošmena.

Prie pirštuotų pirštinių visai šalia ir bepirštės, pastarosios kartais dar funkcionalesnės. Jei šalta su vienomis, tai jos ir į kumštines įlįs, o prireikus pirštų ranka plika nebus. Dvi Aušros poros megztos pagal gimtadieninį MZ modelį „Snaigės”, tik skirtingu ornamentu. Viena pora iš grynos alpakos vilnos,

kita – iš kojininio su kašmyru. Antroji akivaizdžiai laimi savo raiškumu (alpaka su savo pūku visai užmaskuoja raštą) ir nors suprantu, kad gražumo joms tikrai ne poliamidas suteikia, bet tvirtumo – vienareikšmiškai taip, kaip ir paprastą priežiūrą, kas šviesioms pirštinaitėms pakankamai aktualu. Todėl tuos, kas nėra iš principo nusiteikęs prieš bet kokią sintetikos dalį savo garderobe, norėčiau paraginti renkantis siūlus pirštuotoms pirštinėms, nepaignoruoti ir gausių lentynų siūlų, skirtų kojinėms. Te šiluma tebūna tvirta ir ilgaamžė 🙂 .

Pirma pora pirštinių megzta Dalios LiepuonienėsRowan Scotish Tweed 4-ply 4, bazinis modelis iš knygos „Handcraft„. Kita tamsiai pilka pora megzta ir fotografuota Vaidos B. M., modelis „Stitchings” iš tos pačios knygos „Handcraft„, siūlai – Grundl Hot Socks 05. Dvi poros bepirščių pirštinaičių megztos ir fotografuotos Aušros Svarauskienės, pirmoji pora megzta iš Drops Alpaca 2020, antroji – iš Grundl Hot Socks Pearl 2, abiejų modelis – „Snaigės„.

Ne tik kojinės

Baigti kojininę savaitę norėčiau vieno stereotipo laužymu. Dar atsiranda mezgėjų, kurie išgirdę žodžius „kojininiai siūlai” sukasi nuo lentynos, nes planuoja megzti kepurę, megztuką, šaliką, dar ką nors, bet ne kojines.

Kojininiai siūlai taip yra vadinami dėl savo sudėties ir specifinio tvirto susukimo (pastarasis nebūtinai). Labiausiai įprasta sudėtis yra 75% vilnos ir 25% poliamido, dabar atsiranda visokių prašmatnesnių versijų, bet iš esmės yra svarbu šiluma ir elastingumas (tuo rūpinasi vilna) bei tvirtumas (čia jau poliamidas prisiima atsakomybę).

Kojininiai siūlai gali netikti kitam projektui, jei jūs iš principo nenorite nieko sintetinio ant savo kūno. Dėl kojinių man ir čia norėtųsi pasiginčyti, bet jei žmogui nesvarbus tvirtumas, jo valia. Galų gale, kur gi tada realizuosi visas kūrybinio adymo idėjas?

Dar yra momentas, liečiantis margus siūlus. Visi kojininiai siūlai yra marginti trumpu žingsniu, galvojant apie pirminę siūlo paskirtį, tai jei ieškote ilgų spalvinių perėjimų, jums prie kitos lentynos. Visais kitais atvejais kojininiai siūlai yra vienas gėris, nes yra tvirti, šilti, elastingi, skalsūs ir labai gražūs.

O kad nedaugiažodžiaučiau, Aušra jums demonstruoja savo naują megztuką kojininio Drops Fabel siūlo. Jis margintas tolygiai, tai akių skaičius jokios įtakos nedaro. Greičiausiai atpažįstate ir populiarųjų M. Isager modelį, skirtą rugpjūčiui, iš jos knygos „Twelve knitted Sweaters from Tversted”, patraukusį ne vieną akylą žvilgsnį, nes labai dailiai derina paprastus, grafiškus raštus efektingame modelyje.

Kalbant apie siūlų išeigą, Aušra nėra tinkamas pavyzdys, nes sugeba stebuklingu būdu sunaudoti beveik dvigubai mažiau nei vidutinė mezgėja, bet ir be fokusų kojininis siūlas tikrai pradžiugins viskuo – ir kiekiu, ir vaizdu, ir tvarumu bei šiluma.

Aušros Svarauskienės megztas megztukas iš Drops Fabel 714, modelis – „August„.

Universalas

Persikrausčiusi į naujus namus, Rūta tuo pačiu nauju žvilgsniu ėmėsi tvarkyti ir savo siūlų kolekciją ir dabar bando sumezgti anksčiau prisipirktas atsargas. Šio siūlo – merino vilnos su šilku – MZ nėra jau kadų kadais, tai kopijos kaip ir nenusimegsite, juolab kad ir modelius Rūta mezga iš savo galvos, bet svarbiausia yra idėja.

Jei pagalvojote apie idėją megzti iš likučių ir taip juos sunaikinti, tai patikėkite mano ilgamete patirtimi siūlų parduotuvėje – šitas fokusas Rūtai pavyksta tik dėl to (gal ir ne išnaudoti visus, bet neprisipirkinėti), kad susižavėjusi siūlu, jo sudėtimi ar spalva, neturėdama jokios išankstinės idėjos ji perka tokius kiekius, kad jų garantuotai užtektų bet kokiam ateityje kilsiančiam sumanymui. Visus gi naivuolius, kurie sumano ekonomiškai sunaudoti įvairaus kiekio, sudėties ir spalvų siūlus (turiu galvoje ne bile ką megzti, o siekiant realaus gražaus daikto) sveikinu atvykusius į likučių auginimo klubą. Pradedi megzti, pamatai, kad trūksta, važiuoji prisipirkti, tas tinka, tas netinka, o kartais ir tas pradinis turėtas siūlas nebetinka… summa summarum reikalas baigiasi nauju mezginiu (čia tai lauktas ir numatomas dalykas) ir… dažniausiai dar didesniu likusių siūlų kiekiu, nei buvo pradžioje 😉 . Pasitaiko išimčių, faktas, bet bendra tendencija yra tokia ir jei neatsidūrėte panašioje situacijoje, greičiausiai esate vienas iš milijono laimingasis, gimęs su marškinėliais.

Kalbėdama apie sektiną idėją, turėjau galvoje labai universalų rūbą, kuris vasarą gali būti šilta palaidine trumpom rankovėm, o orams atvėsus puikiausiai tarnaus toliau kaip liemenė. Dėkingas vilnos ir šilko derinys prisideda prie drabužio universalumo – jis šildys tiek, kad gerai jaustumeisi, o ir vasarą su tokiu neperkaisi.

Rūta jau kelintą megztinį mezga su labai pasiteisinusia šaline apykakle, o šiame modelyje ji patį kaklo iškirpimą ji suformavo taip, kad šonai susieitų per vidurį ir persikloję susimegztų ir tuo pačiu raštu pereitų į apačią. Tekstūrinis raštas suteikia gan nestoram ir krintančiam siūlui reikalingą purumą, o skylutės – prideda spalvinio turtingumo, kai į žaidimą įsijungia apatinis sluoksnis. Lengvai nukritę pečiai formuoja elegantišką siluetą.

Rūtos Juzėnienės megzta liemenė-palaidinė iš BC Garn Silk Bloom 04.

Skara dukrai

Kai jau paaugęs vaikas tavęs paprašo kokio mezginio, prisipažinkime, kuri mama atlaikys ir nesistengs padaryti to greitai ir pačių geriausių medžiagų. Aišku, pageidaujamų spalvų ir tos dažniausiai būna iš anksto suderintos, kad jau tikrai tikrai tiktų, patiktų ir būtų mielai nešiojama.

Prie visų punktų Simona su savo skara gali užsidėti riebius pliusus – tiko ir modelis, ir spalvos, ir siūlo švelnumas bei plonumas, ir – svarbiausia – skara jau mielai nešiojama 🙂 . Labai dailiai Simona apžaidė vienspalvę skarą su dviem to paties perėjimo kamuoliukais, sukurdama papildomų niuansų. Apsieita tik be originalo kutų, užtai atlikus gerai porcijai siūlų (visi žinom, kokia juoda siūlus valganti skylė yra kutai!), atsiranda miela perspektyva dar vienam projektui 😉 .

Simonos Glodenienės megzta skara dukrai ir nuotraukos skaros namuose. Modelis – „Boho Blush„, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 100 2179 (Raudonieji kopūstai yra raudonieji kopūstai).

Item added to cart.
0 items - 0,00