Sonata socks

Visą gyvenimą nemėgau savo vardo. Tik jei krikšto vardą (Izabelė) vaikystėje net drovėjausi kam pasakyti, toks jis man nepriimtinas buvo, tai begyvenant visai kitaip ėmiau į jį žiūrėti. Man patinka vardai su istorija, gal todėl ir vaikai mano visi atėjo su labai tradiciniais vardais. Artimieji retai mane vardu šaukia, matyt, kažkokiais kanalais tas mano nesusitapatinimas su savo vardu jiems persiduoda, jau pusę gyvenimo didžioji šeimos dalis mane vadina mama, tai vardui natūraliai tenka rolė kamputyje. Vaikystėje buvau pravardžiuojama, kaip ir daugelis turbūt, bet su muzikos pasauliu susijusią pravardę mano atžvilgiu sau leido naudoti tik pagyvenęs kiemo kaimynas, kuris labai savo šmaikšumu patenkintas vadino mane Simfonija. Mes vaikai buvome taip išauklėti, kad suaugę yra teisūs ir jei manai kitaip, turi tyliai kentėti. Tai aš tyliai ir kentėjau ar greičiau nekenčiau tos jo šypsenėlės su visom simfonijom kartu.

Nuo šito mano dvilypio santykio su vardu kartais nukenčia kokie prekybos agentai, kurie išmokinti, jog maloniausias garsas žmogaus ausiai yra jo vardas ir jį reikia kuo dažniau kartoti. Kai su amžiumi prie to vardo dar prisidėjo žodis „ponia”, mano ausiai buvo sukurtas absoliučiai sprogstamas mišinys. Po ketvirto sakinio, jau kokį ketvirtą kartą išgirdusi savo vardą, tvirtai esu įsitikinusi, kad man tikrai tikrai tikrai nereikia tos prekės ar paslaugos ir skubu kuo greičiau atsisveikinti, kad tik penktą kartą neišgirsčiau „ponia Sonata”.

Kadangi mano vardas iš esmės reiškia muzikos kūrinį, nenuostabu, kad jis karts nuo karto išlenda ant pačių įvairiausių daiktų. Kursiokai man su dideliu džiaugsmu demonstravo mano vardo mašiną, nepamiršdami pakikenti, kad ji iš tos vienkartinių-plastmasinių rūšies. Bet kursiokus aš mylėjau, o mašinomis visai nesidomėjau (ypač tomis vienkartinėmis-plastikinėmis), tai šį epizodą prisimenu su šypsena. Ir aišku, saldainiai, pro šalį nepraėjo nė viena mano vardo rūšis, visi radę su džiaugsmu mane vaišino. Aš pati būčiau darius lygiai tą patį! Ar jie suartino mane su vardu? Greičiau su šokoladu.

Su amžiumi su daug kuo imi susigyventi, su vardu taip pat, ypač kai šis vardas patenka į tau artimą pasaulį. Ne taip jau seniai gaunu iš Rasos nuotraukas, kurias lydi jai būdingo subtilaus jumoro prierašėlis: „Labas, apžiūrinėjau Noro siūlus Liuksemburgo lokale, ir štai – at last, the recognition you deserve!”

Žinoma, jei su manimi kas būtų suderinę mano vardo siūlus, būčiau išsirinkus tikrai ne medvilnę su viskoze, šilku ir poliamidu, esu vilnos žmogus, bet – dovanotam vardui į dantis sudėtį nežiūrima!

O visai ne taip ir seniai įsitaisiau ir savo vardo kojines 🙂 . Panaršiusi Ravelry radau dar vienas panašiai pavadintas, bet jos su Lietuva (tai yra, su manim 😉 ) tikrai neturi nieko bendra, o štai naujosios – turi! Ir ne tik su Lietuva – su MZ tiesiogiai. Visų pirma, pamačiau jas ant Vaidos kojų 🙂 ,

o pažiūrėjus dizainerės puslapį, radau, kad jos originali balta pora numegzta iš Regia Silk kamuoliuko, Tanios išsivežto iš MZ praeitų metų pavasarį, kurį praleido Lietuvoje, slėpdamasi su vaikais nuo užklupusio šalį karo.

Po kelių mėnesių svetur ji su drauge susipakavo vaikus ir didvyriškai grįžo namo į Kijivą – gyventi normalaus gyvenimo, kiek tai įmanoma tokiomis nenormaliomis sąlygomis. Visi geros valios žmonės kaip įmanydami šiuo metu remia Ukrainą ir niekas nesiginčija, kad ginklai yra pats svarbiausias dalykas okupantams išvaryti. BET. Šalyje gyvena ir milijonai civilių žmonių, kurie priešinasi ne ginklu, o neleisdami priešui saugriauti svarbiausio dalyko – jų ir jų šeimų gyvenimo. Su vaikų pamokom ir šventėm, su kasdiene rutina ir artimaisiais šalia, kasdieniu darbu ir kūryba. Tetjana kuria mezgimo modelius ir garsėja kaip ypač atidi detalėms, apgalvojanti kiekvieną smulkmeną, idealiu tikimu besirūpinanti dizainerė – jos „ambasadorė” Vaida, testavusi daugelį Tanios modelių, tą paliudys : ). Pasivaikščiokite po dizainerės puslapį, tikrai rasite, ką išsirinkti, Ravelry ji taip pat turi savo skyrių. Parama bėdoje visada reikalinga ir yra gerai, bet turbūt nieko nėra žmogui maloniau, kaip gauti atlygį už savo padarytą darbą.

Kol kas mano vardo kojinių aprašymas yra tik ukrainiečių ir rusų kalbomis, bet netrukus pasirodys ir anglų. Užtai vaizdų apstu! Kas dar nusimegsite, būtinai pamokite man dailiai raštuota koja – dar pora tokių meduolių ir aš galutinai su savo vardu susidraugausiu ;)) .

Rausvoji pora megzta ir fotografuota Vaidos B. M., siūlai – WYS Signature 4-ply 234. Balta pora megzta ir fotografuota Tanya Mulokas, siūlai – Regia Premium Silk 00002, modelis – „Sonata Socks„.

Kojinės. Dar kartą ir dar

Šiandien dar kartą apie bene svarbiausią šio drėgno ir žvarbaus sezono palydovą – šiltas kojines. Rodytos MZ dienoraštyje pačios įvairiausios, jos aktualios visada, nes tik iš iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad forma viena, daiktas nedidelis, ką čia daug prigalvosi. Oi, tik ženkit žingsnelį į tą miškelį ir rizikuojat pasiklysti ilgam ;).

Specialiai kojinėms dažyti pereinamų spalvų siūlai – gražūs patys savaime lygiai megzti, bet ir koks tekstūrinis raštelis nepakliudys, o ir tamprumo suteiks papildomo.

Gražiai tolygiais spalviniais perėjimais dažyti siūlai puikiai tinka raštuotoms kojinėms – rašto nesuskaido, o papildomo spalvinio turtingumo suteikia. Ypač jie ryškiai atsiskleidžia su vienspalviais suporuoti. Gražvydės pasirinkimas, aišku, nukeltų akių raštai.

Jolantos – žakardas (pirmas kojinėse!),

kaip ir Anastasijos 🙂 .

Gunta nukeliavo dar toliau – margą sudraugino su margu, bet pažiūrėjo, kad abu kamuoliukai iš skirtingų operų būtų, tai raštas, kad ir smulkus, nesusilietų.

Pats neskausmingiausias būdas mezginius versti tapyba – rankomis dažyti Wunderklecks kamuoliukai. Raštą Dalia išsirinko visai paprastą (1*3 stulpelį), kad ir su piešiniu nekonkuruotų, ir tamprumo užtektų. Geriausia šioje istorijoje yra tai, kad prie pačių geriausių norų dviejų vienodų porų iš tokių kamuoliukų nenumegsit, kiekviena bus unikali ir nepakartojama!

Visa eilė nuotraukų žemiau liudija pačias šviežiausias tendencijas – vienspalvių siūlų populiarumą. Va čia jau tikrai yra kur prasieiti. Visų pirma – tokie siūlai dažnai išeina už tradicinių vilnos ir poliamido santykių ribos – prisideda šilkas, kašmyras, jako vilna ir kitos prašmatnybės.

Tada, aišku, rašteliai patys įvairiausi – vienspalviame siūle jie matosi idealiausiai.

Ir, žinoma, kulnai! Jei manote, kad tai, ką išmokė močiutė, yra viskas apie kojinių mezgimą, tai jau tikrai ne. Vien estai savo pavelde suskaičiuoja 33 kulnus 😉 , o šiuolaikiniai dizaineriai tas konstrukcijas išnaudoja pačioms vingriausioms raštų kompozijoms.

Pynės – reikalas klasikinės, juolab, kad prašmatni sudėtis taip ir prašosi kažkokių klasikinių elementų, bet jau kulnai šitų pynėtų toli gražu ne iš močiutės skrynios 😉

Dar vienas skyrelis – kojinės iš siūlų dažytų pagal dailininkų paveiklus. Opal serija pagal Hundertwasser paveikslus yra firminė šio gamintojo ir yra pas mus su tarpeliais nuo pat pirmos MZ gyvavimo dienos. Gera žinia nuo Aušros – prieš šešerius metus pirktas kamuoliukas ir prieš metus: abu identiški, neatskirsi! O spalvotam pagrindui pritaikyti vienspalviai krašteliai – labai populiari tendencija.

Šiais metais Opal mus pradžiugino nauja Van Gogho kolekcija, o kas bus toliau – smalsu spėlioti.

Faktas vienas – jau seniai kojinių mezgimas iš to, kas atliko, ilsisi istorijoje. Dabartinės kojinės yra plonos, tvarios, gražios ir pačių įdomiausių konstrukcijų, specialiai joms skirtų siūlų yra melejonas su trupučių ir vis kuriami nauji. Net jei netapsite vien kojinių mezgėjais ( o yra ir tokių, kaip ir dizainerių bei siūlų gamintojų), šitai sričiai visai išsemti ne vieno mezgančio gyvenimo neužteks 😉 .

Pirma pora megzta ir fotografuota Rasos Chandani, siūlai – Zauberball Crazy 2092 (Mano saldžioji pusė) su Regia Fashion Shine 6854 krašteliams. Kitos dvi poros megztos ir fotografuotos Gražvydės Norkienės. Pirmoji pora megzta iš Zauberball Crazy 2266 (Kelrodis), antroji, nukeltų akių raštų, megzta iš Zauberball Crazy 2472 (Orangerie) kartu su Opal uni 9933. Gėlėta pora megzta ir fotografuota Jolantos VainutienėsOpal uni 2620 kartu su Zauberball Crazy 2095 (Indiška rausva). Visų (beveik) vaivorykštės spalvų pora megztas ir fotografuota Anastasijos Zaychenko, siūlai – Zauberball 1564 (Tropinės žuvys) ir Drops Fabel 100, raštas – „Party Flag Socks„, Kita raštuota pora megzta Guntos JarutėsOpal Schafpate XI 9757 kartu su Opal Sweet&Spicy 8612 (medus), modelis – „Rhubarb and Custard Socks„. Dvi tapybiškos poros megztos Dalios LiepuonienėsSchoppel-wolle Wunderckleks 2151 (Pieniškas šokoladas su riešutais ir razinomis) ir 2433 (Shin Kyo tiltas). Dvi vienspalvės poros megztos Jūratės TamošauskienėsRegia Premium Silk 00025 ir Regia Premium Cashmere 00025. Melsvai žalsva pora megzta ir fotografuota Sigitos Janušonienės, siūlai – Regia Premium Merino Yak 7518, modelis – „Melek„. Po jos trys vienspalvės poros megztos ir fotografuotos Gintarės Z. Pirmoji pora megzta iš Regia Premium Merino Yak 7510, kitos dvi – iš Regia Premium Cashmere 00001 ir 00020. Marga pora megzta ir fotografuota Aušros Grigelionienės, siūlai – Opal hundertwasser 2106 ir Opal Uni 4-ply 5189. Paskutinės dvi poros megztos Reginos M. iš Opal Van Gogh 5432 (Vaza su saulėgrąžomis) ir 5436 (Gogeno kėdė).

Gamtos įvairovė

Su pilnomis Opal serijomis atkeliavo ir tokios dailios uodegytės, kad pačiose spalvingiausiose lentynose nežiojėtų negražios skylės 😉 .

Abu kamuoliukai (75% vilna, 25% poliamidas, 100 g ~ 425 m) iš skirtingų serijų ir abu atspindi gamtą, tik visai skirtingų žemės kampelių. Žaliai rudai baltas kamuoliukas iš Schafpate 14 serijos, skirtos žiemos ganykloms, taip ir atrodo, lyg pakeltas nuo parudavusios apsnigtos žolės čia pat po kojomis. Pats gražiausias man iš visos serijos spalvų ir pasibaigęs pirmasis. 🙂

O štai ryškiaspalvis kamuoliukas dešinėje iš Regenwald XVIII serijos pasakoja tropikų istoriją ir dažytas šiltų vandenų ryškiaspalvių žuvelių spalvomis. Kam metų laikų tenka kantriai laukti, tai ne mezgėjams – visada gali savo sezoną ir savo spalvas pasirinkti 🙂 .

Už lango žiema, viduje – Atogrąžų miškų spalvos

Šešiagijai Regenwald XVIII (75% vilna, 25% poliamidas, 150 g ~ 425 m) taip greitai baigėsi, kad skubiai teko siųstis naują papildymą. Tegu už lango eina juodai baltas filmas, o mus kartu su vilna tešildo Atogrąžų miškų spalvos.

Akylesni pastebės, jog šios dienos įrašo herojus turi lygiai tokius pačius sudėtį bei metražą, kaip ir vakarykščiai vienspalviai. Atsižvelgus į siūlų storį ir kamuoliuko dydį, nesunku suprasti (o mes jau ir patikrinome 😉 ), kad net didelei vyriškai kojai nesunaudosite jo viso, todėl labai smagu rasti savo margo ir vienspalvio siūlų kombinaciją „likučiams” pribaigti (jokia paslaptis, kad iš dviejų tokių kamuoliukų lengvai numegsite tris vidutinio dydžio poras).

O nesidomintiems kojinėmis primename, kad iš šio siūlo išeina puikūs ilgaamžiai megztiniai bei dailūs šalikai, raštuotos liemenės ir smagios kepurės.

Item added to cart.
0 items - 0,00