Mano storų kojinių versija

Ilgą laiką giedojusi ditirambus plonoms kojinėms, šiais metai ir aš užsimaniau storesnių – kaip sakė vieno romano herojus, “tik karvė nekeičia savo pažiūrų – jai visuomet svetimi dobilai skaniausi”.

Manau, įtaką mano pažiūroms padarė ir oras – kai lauke į batus vilnonių kojinių jau nebereikėjo, tai namuose vaikščioti ar net ir į lovą įsirangyti reikėjo dar ir kaip. Tokiais atvejais ir lengvas putlumas dar niekam nepakenkė (o nešiojimui, tikiuosi, net metų pridės ;)). Amerikos neatradinėjau, susiradau savo mylimos kojinių dizainerės Rachel Coopey neseniai išleistą modelių būtent iš storesnio siūlo knygą ir – pritaikiau atsidėtą (nes labai gražus) šešiagijį Regia tvidą.

Ši pora visoje modelių kolekcijoje yra vienintelė vienspalvė, visos kitos yra labai gražus ir stilingas atsakymas į klausimą, ką daryti su skirtingais kamuoliukais (kiekviename mezgančio žmogaus podėlyje tokių variantų turbūt pasitaiko, tik prisiminkite vakarykštį įrašą ir jo efektingą antrą porą iš skirtingų spalvų). Tai jos dar manęs laukia…

Bet tai nebuvo pirmoji stora kojinių pora šiemet. Norėjau aš tokių tai senokai, bet norėjau ir norėjau, tiek iš to norėjimo ir šilumos ;), kol eidamos kartą sekmadieninio žygio metu su dukra pamatėme šią skalbinių eilę. Niekada gyvenime nesu fotografavus svetimų skalbinių ir kaip ir derėjo šeimininkų atsiklausti, bet pasimatavau situaciją ant savęs ir nusprendusi, kad nenorėčiau nieko besibeldžiančio į duris su tokiu prašymu, tyliai prislinkau ir nusifotografavau. Nes gyvenime nesu mačiusi tokio gražumo taip lygioje vietoje, netikėtai ir dar tiek daug. Suprantu, kad tie melanžai greičiausiai sumeistrauti iš tikrų likučių, gal net labai stipriai negalvojant, bet mane tas skudurinių kilimėlių stilius visada veikia kaip narkotikai.

Parėjau namo ir tą pačią popietę pasiėmiau tai, kas buvo po ranka – o po ranka pas mane visada yra keturgijai kojininiai siūlai. Susirinkau keisčiausius ir sunkiausiai suderinamus likučius ir sudėjau du margus siūlus kartu. Kaip jau jiems norėjosi, taip jie ir marginosi. Kojinės gavosi dar storesnės (8 gijos summa summarum), gal truputį trenktesnės, bet apsiaunu jas ir įsivaizduoju, kad nusikabinau nuo tos skalbinių virvės…

Pirmoji pora megzta iš Regia 6-ply Tweed 00002, modelis – “Whamm“. Kitos dvi poros megztos iš dviejų kartu sudėtų 4 gijų kojininių siūlų galiukų.

Lininis šalikėlis

Kai orai išdykauja, o šilti aksesuarai atrodo nei į tvorą, nei į mietą, linas visada jūsų paslaugoms :).

Hanos šalikėlis iš trijų giminingų atspalvių (ir raštų) lino, nusipirkto kažkada, nes “labai reikėjo”, virto pačiu praktiškiausiu šio vėlyvo pavasario ir vėsios vasaros daiktu.

Pamačiau jį pirmiausia dvigubą perkištą per perlenktą kilpą ir prie plonos striukytės jis tarnavo visai normaliu šaliku – gerklę apsaugos, bet neperkaitins. Fotografuojantis išlindo ir daug kitokių nešiojimo būdų – ne tik spalvą gali į paviršių ištraukti, kokią nori, bet ir įvairiai padrapiruoti, priklausomai nuo nuotaikos, oro ir apsirengimo stiliaus. Striukytė čia buvo pirmomis birželio dienomis, bet lygiai taip sėkmingai šalikėlis pasitarnaus ir sveikiems santykiams su kondicionieriais termometro stulpeliui pakilus.

Šalikėlis, kaip matote, netrumpas, Hana gal norėtų jo platesnio, bet ant kaklo jis ir toks atrodo kaip čia buvęs, o dailūs ir subtilūs spalvų bei raštų perėjimai suteikia jam įdomumo ir žaismės bei stipriai praplečia jo pritaikymo galimybes.

Hanos Namavičiūtės megztas šalikėlis iš 3 spalvų 4 gijų lietuviško lino, vienos dalies raštas – iš “Bubblemania“, kitus šaltinius, tikiuosi, pridės pati Hana :).

Karantino likučiai

Klubui ir mezgėjams išsiskirsčius po namus MZ judėjimas vis labiau krypsta į vieną pusę – siūlai iškeliauja, o mezginių iš jų vis rečiau pasirodo, todėl atėjusią su naujiena Jolanta pirma nurengiau (striukę, dengiančią naujieną) pasigrožėti, o tik paskui ėmėmės naujų planų aptarimo…

Savo naują mezginį Jolanta įvardijo kaip karantino likučius. Turbūt ne vienam per tą laiką rankos iki podėlių priėjo ir kai ten randi erzinančių keistų likučių (neleiskite šiam žodžiui jūsų suklaidinti, nes likučiai tik skamba kaip kažkas tokio menkesnio ar prastesnio, atliekamo, kurį gali suprasti kaip nereikalingo, kalba eina tik apie kiekius), jie pas Jolantą pasitaikė labai prašmatnūs, bet nė iš vieno jokio rimto daikto nepadarysi. Užtai kartu sudėjęs padarysi nepaprastai gražų!

Visai nesvarbu, kad vieni siūlai net du kartus storesni už kitus – viskas susibanguoja į nepaprastai gražią spalviškai jūrą. Ir pereinami, ir vienspalviai, ir su blizgesiu, ir matiniai. Priekis skiriasi nuo nugaros – tokie spalviniai niuansai mano patys mylimiausi :). Ir tamsūs krašteliai – kaip tobulas rėmas tobulam paveikslui.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš likučių – Zauberball 100 2365 nuo šito megztuko, Lace Ball 100 1699, Rowan Lace 922, 945, 940 nuo šaliko ir tunikos, dar, kaip visada, šiobeito…

Magnetinės lentelės

Magnetinės lentelės raštams sekti yra vienas iš geriausių daiktų, nutikusių raštų mezgėjams. Panašiai toks pats geras, kaip ir kojinių blokatoriai. Kol jų neturi, atrodo, kiti visai nebežino, kaip save niekais belepinti, o kai įsitaisai ir pasinaudoji, nebesupranti, kaip galėjai be jų iki šiol gyventi ;).

Lentelė turi dvi spaudes, reguliuojančias pasvyrimo kampą, o ilga magnetinė juostelė kartu su papildomais mažais magnetukais tvirtai laiko schemą savo vietoje ir jums nebereikės akimis vis ieškoti, kurią jūs čia vietą mezgate – ją stabiliai pabrėš tvirtai prisiklijavęs magnetas. Taip tvirtai, kad drąsiai ją galėsite užlenkti, užsegti, neštis kur kaip delninę, o paskui atsidarę tęsti darbą ten, kur baigėte:). Šitas lenteles labai myli riešinių mezgėjos, ypač sudėtingų riešinių mezgėjos, tai prie magnetinės lentelės kai kas įsigudrindavo prilipdyti ir mezginį ant plieninių virbalų ;).

Juodos spalvos lentelės buvo pačios pirmosios, pasipildėm ir jų atsargas, o šalia atkeliavo dar dviejų margumų – spalvų mylėtojams :).

Item added to cart.
0 items - 0,00