Rugsėjo žemuogės

Esu rašiusi anksčiau, kad Aušra jau labai seniai suprato, koks gėris yra vasariniai mezginiai ir nuolat savo spintą jais pildo – vien šiame dienoraštyje matėte gerą jos dalį 🙂 . Šiandien – naujausias darbas iš Trio 2 siūlo (ne pirmas ir ne antras iš jo, bet kai siūlas yra geras, tai papildomas gėris yra jo gausus spalvynas, gali megzti ir megzti vis kitus modelius 😉 ). Spėju, kad jau ir bendradarbės jos pavyzdžio yra įkvėptos, nes viena susiskaičiavo, kiek jau megztų vasarai turi. Tada savo suskaičiavo Aušra – aš nedrįstu neatsiklausus skelbti tokius asmeninius dalykus, jei norės, Aušra pati išsiduos komentaruose, bet turbūt numanote, kad DAUG 🙂 🙂 .

Nauja palaidinė parinkta tobulo šitam siūlui modelio: ir kiauraraštis, ir pynutės, ir lygus mezgimas – viskas jame puikiai atrodo. Pats modelis taip pat išskirtinio subtilumo ir dailumo – tik pažiūrėkite, kaip organiškai kiauraraštis sueina į trikampį priekyje ir į stulpelį nugaroje. Mini rankovytės – stilinga silueto detalė. Joms Aušra pirko atskirtą kamuoliuką (šiaip ji sugeba nusimegzti daiktą iš beveik kirvio koto tikra ta žodžio prasme), bet tikrai buvo verta pabaigti dėl labai vykusių proporcijų.

Atskira kalba apie vasaros mezginius, hmm, hmm, rugsėjo gale. Nepaisant to, kad gamta mums labai sėkmingai kuria iliuziją, jog į Lietuvą atėjo amžina vasara, greičiausiai artimiausią rytą sulauksime rudens. Bet kai supranti, kad tokie rūbai yra gėris ir matai toliau šios savaitės ribų, tai ne taip ir svarbu, koks tas oras yra šiandien. Aušra, aišku, džiaugiasi, kad naują rūbą spėjo pranešioti dar šiais metais, bet svarbiausia yra tai, kad šiltu oru smagiau megzti ne vilnonius megztinius, o plonus topus, tai ko nepasinaudoti užsitęsusia šiluma ir su malonumu nusimegzti dar vieną vasarinę palaidinę. Laikas jai nešioti, nespėsim nė pastebėti, kaip ateis, o kai yra įkvėpimas ir noras, tai viskas darosi daug greičiau ir lengviau, nei pagal racionalų planą. Aušra dabar planuoja naują palaidinę iš Trio 1, jau tikrai vasarinę 😉 .

Aušros Svarauskienės megzta palaidinė iš Isager Trio 2 (Strawberry), modelis – „Adventitious„.

Hatsuki

Aš vis nenustoju džiaugtis tų vasarinių mezginių gausa šiais metais ir galvoju, kad gamta džiaugiasi kartu su mumis – kalendorinis ruduo kaip ir jau atėjo, bet orai tokie gražūs, kad ne tik nešioti, norisi dar kokią naują palaidinę pradėti 😉 .

Kas ieškot gero modelio – įkvėpimui Dalios vasaros derlius (čia tik pirma dalis, laukite tęsinių :)).


Būdama didelė Marimekko fanė, Dalia kasmet turi smagių užduočių priderinti prie kokio naujo rūbo savo mezginius, kad gražus garsus dizainas būtų tinkamai sudraugintas su išskirtine kokybe ir unikaliu rankų darbo rūbu. Prie žymiųjų aguonų šį kartą – gana minimalistinis dizainas. Plačios vertikalios juostos ima sprogti žemiau apykaklės ir į apačią gausiai sulapoja – kad prie žiedelių netrūktų lapelių 😉 .

Jau nuotraukose matosi, kokio gražumo mezginys, akys po skalbimo dailios kaip ledas, viskas ir krenta, kaip reikia, ir raštą atskleidžia. O žinodama siūlą, tai net per ekraną jaučiu, kokio jis yra malonumo dėvėti. Ir iš tos pačios patirties džiaugiuosi, kad tas gražumas tvers tikrai ne vieną vasarą, todėl kas nespėjot į kalendorinės vasaros traukinį, visai ne vėlu įšokti į paskutinį vagoną, net jei nepanešiosite šį rudenį (o yra daug šansų!), kitais metais būsite pirmi 🙂 .


Dalios Liepuonienės megzta palaidinė iš Isager Trio 2 (Indigo), modelis – „Hatsuki„; nuotraukos – Tilo Eckardt.

Polka dot cardi

Testiniai mezginiai yra nevienareikšmiškas dalykas. Kai jau pasirašai avantiūrai, turi tiksliai sekti dizainerio instrukcijomis ir įvairūs nukrypimai nėra visuomet sveikintini. Kas ir suprantama – dizainerio tikslas yra patikrinti aprašymą, o rūpestis, kad daiktas tiktų tavo individualiai figūrai yra… tavo asmeninis rūpestis 😉 .

Iš kitos pusės, megzdamas iš savo galvos tu mezgi taip, kaip žinai, ir jei nebandai naujovių, tai žinojimas lieka tas pats. Megzdama pagal kito parašytas instrukcijas, turi galimybę išmokti ir naujų technikų, ir išbandyti neįprastas konstrukcijas, atitaikyti siūlą ir virbalus („mano mėgstamiausias dydis yra 4 mm” čia, kaip suprantate, neveikia 😉 ) , trumpai tariant, peržengti savo komforto zoną.

Pastarasis punktas yra vertingas pats savaime, nes tik toje vietoje tavęs laukia nauji atradimai, bet aš jau esu tokioje mezgimo stadijoje, kad noriu megzti tik nešiojamus drabužius, todėl pasirašydama naujam testui stengiuosi atsižvelgti ir į šitą momentą. Dėl tos pačios priežasties ir laiko trūkumo testuoju nedaug ir pastaruoju metu visi mano testai yra apsiriboję Hirose Midori dizainais. Aš pati niekada nesirinkčiau megzti nei didžios dalies mezgamų modelių, nei tokio storio virbalų ir siūlų (vasarinės palaidinės, megztos 6 mm dydžio virbalais, man iki šiol yra neįminta paslaptis), bet paradoksaliu būdu, visi jos modeliai labai sėkmingai įsilieja į mano kasdieninį garderobą ir yra vieni mylimiausių 🙂 .

Šis megztukas tik patvirtina taisyklę 🙂 – 8 mm virbalai yra ne mano arbatos puodelis ir Drops Snow siūlai MZ lentynose yra tai, ką renkasi pradedančios mezgėjos ar efektingo stambaus mezgimo gerbėjai (aka, ne aš). Storo šilto siūlo derinys su stambiomis (dvigubas užmetimas) skylėmis iš pradžių taip pat atrodė nonsensas praktiškumo prasme. Toks platus ir didelis daiktas, mano įsivaizdavimu, turėjo netilpti po jokia striuke, o vasarą toks šiltas daiktas nereikalingas.

Išbandymo vasara naujas megztukas dar nepatyrė, nes visai neseniai pabaigtas, bet pavasario kaprizams jis dabar yra vienas pirmiausia paimamų iš spintos. Pasirodė, kad jis visai sėkmingai lenda po plačia pūkine striuke, o atšilus orams geras vietoj jos, pro dideles skyles persišviečia apatinis sluoksnis ir jį mainant, galima pažaisti kuriant skirtingas nuotaikas bei derinant aksesuarus. Šios dienos derinys – su raudonais akcentais.

Drops Snow siūlas pasirodė neįtikėtinai šiltas, ko šiaip iš tokio storio vilnos ir reikėjo tikėtis, bet ieškodamos šilumos mano akys iki šiol krypdavo į islandišką vilną ar moherį (o dar geriau abu kartu 😉 ). Visada galvojau, kad megztiniui šio neskalsaus (1 g ~ 1 m) siūlo reikia mažiausiai kilogramo, bet tokiam plačiam reikalui man tereikėjo 14 kamuoliukų.

Prie visų smagių atradimų apturėjau dar papildomą džiaugsmą rinkdama sagas – visi žino, koks tai ir įdomus, ir nelengvas uždavinys. Man norėjosi išsiskiriančių sagų, nebūtinai vienodų, tai Kristinos taškuotos sagutės, kurių turėjau po dvi, susidraugavo su raudonu obuoliuku iš Jim Knopf.

Megztinis megztas iš Drops Snow 15, modelis – testuojamas dizainerės Hirose Midori, sagos – „Smagu visiems” ir Jim Knopf (raudonas obuoliukas).

Lauf Scarf

Naujas Vaidos šalikėlis pagal ką tik išleistą Tetjanos Mulokas modelį kaip ir pratęsia praeito įrašo apie Kiolno mugę vieną iš temų ir dar kartą patvirtina, kad maži šalikėliai yra aktualūs kaip niekada 🙂 .

Siūlų jiems reikia lašo, laiko taip pat saujos, o efektas ir nauda – šimteriopai didesni.

Labai smagus ir lengvai įsimenantis raštas (sekt reik tik platinant ir siaurinant, viduriukas „lekia” virbalais), puikus nedidelis projektas, tinkantis kelionėms ar tiesiog įsimest į rankinuką (užima laabai mažai vietos). Ir puikus būdas tam vienam kamuoliukui sunaudoti – tinka ir moheris, ir kašmyras, ir bet koks plonas siūlas.

Labai patiko Isager moheris – visiškai nekandus, šiltas, mielas prie kaklo. Buvo pats tas apsivynioti papūtus vėjui ant Eifelio bokšto ar ryte bėgant kavos ir į muziejus :))). O orui atšilus puikiai tilpo į nedidelį rankinuką (ar net kišenę).”

Vaidos B. M. megztas šalikėlis, laiškas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Silk Mohair 22, modelis – „Lauf Scarf„.

Item added to cart.
0 items - 0,00