Kaimynių rudens kojinės

Šiandien yra paskutinė rudens diena ir ta proga demonstruojamės abi su Gitana, kaip mums einasi Stephen West kojinių metai 🙂 . Kas nesekate naujienų iš Paco gatvės, tai prasidėjo mūsų bendras mezgimas čia, pavasaris praėjo šitaip, o čia – vasaros ataskaita. Ruduo ėjosi ne taip sklandžiai ir tolygiai kaip norėtųsi ir tai yra grynai mano nuopelnas, bet… nugalėtojų neteisia – iki gruodžio pirmos numegzti visi trys rudeniniai modeliai 🙂 .

Pirmasis modelis -„Bubbles & Brioche Socks” – buvo įdomus. Jame dvispalvis angliškas stulpelis (brioche) buvo derinamas su nukeltų akių burbuliukais. Aš su dideliu entiuziasmu ėmiau mintyti spalvas. Iš ilgo galvojimo gimė juodai baltų kojinių idėja. Deja, tik idėja ;( . Viena akimi sekiau Gitanos progresą, ji nelabai buvo patenkinta mezgamu dydžiu. Dydžiai šio dizainerio kojinėse tikrai nėra stiprioji pusė, o čia dar tokie iškraipantys įprastą mezgimo tankumą raštai… Aš galvoju toliau.

Kol mintyse perkratinėju įvairius rezultatus, Gitana baigia savo porą. Labai man patiko jos parinktas spalvynas – ryškūs burbuliukų karoliai pertraukiami labai subtilių angliško stulpelio juostelių, kurios ir margos, ir beveik vienspalvės tuo pat metu. Aš jau kaip ir išsimušiau iš baltai juodos versijos. Galvoju toliau.

Baigiasi rugsėjis ir prasideda spalis. Su nauja pora. Gitana rugsėjo reikalus pabaigus, o aš vis galvoju.

Įpusėjus spaliui pagaliau teko pripažinti, kad daiktai pasidaro tik darymo būdu. Paėmiau virbalus ir siūlus, kurie iš juodai baltų per pusantro mėnesio gerokai pasispalvino 😉 . Susirinkau visus saldaininius likučius ir numezgiau porą savo rugpjūčio kelionės į Sopotą prisiminimui. Ten, prie pat pagrindinio molo į jūrą yra įspūdingo dydžio (ir spalvų 😉 ) saldainių parduotuvė. Negaliu pasakyti, kad paliko ji vien teigiamą įspūdį, bet kad neišdildomą, tai tikrai 😉 . Išsisaugojau jį dar ir kojinėse, jei ką.

Kad būtų įvairiau ir margiau, abi kojines mezgiau skirtingas, ir net dvispalvio angliško stulpelio vietose keičiau tų pačių spalvų pozicijas – tai dominavo karamelinė rusva, tai mėtiniai ledai.

Iškart po rugsėjo kojinių buvau pasiryžusi megzti spalio – atidėliojimas nesmagiai veikia visas veiklas 😉 . Bet spalio mėnesio modelis tapo rimtu iššūkiu. Ne, tai ne tai, apie ką jūs turbūt pagalvojote, jei sekate šio dizainerio kūrybinį kelią, kur apstu ne tik drąsių idėjų, bet ir netikėtų raštų ir neįprastų technikų. Šis modelis pribloškė savo… paprastumu. Nieko neturiu prieš dryžiukus, bet iki originalaus modelio kaip ir idėja netempia. Pasidairiau įspūdžių Ravelry, kaip viso pasaulio mezgėjos reaguoja į naujieną. Stephen West yra labai mylimas ir labai garsus dizaineris ir aš pati esu nuoširdžiame jo gerbėjų būryje, bet – gerų ir išvirkščių akių juostelės su vaivorykštės spalvomis, kur čia ta originali idėja? Radau vieną (tuo metu) komentarą ir slapta tikėjausi, kad čia ne aš viena keistai mąstau, kad kažkas ims ir pasakys, kad karalius nuogas. Komentaras prie šio modelio buvo maždaug toks: „Stephen, esi genijus!!!”. Su kuo aš iš esmės sutinku, tik gal ne šitoje vietoje?

Kaip ten bebūtų, ėmėmės dryželių, kuriuos tikrai būtume nusimezgusios be jokių genijų pagalbos, bet labai smagu buvo išlaikyti nenutrūkstamą seką, o ir pats modelis tai geras ir gražus 🙂 .

Gitana rado labai dailių (ir labai daug 😉 ) derančių kojininių siūlų galiukų, iš kurių pilkšvai mėlyname fone sudėliojo savą spalvinę seka nuo tamsios violetinės iki šviesiai rusvos.

Aš sugalvojau, kad išvirkščių akių dryžiukai man primena virtuvės lango žaliuzes, už kurių tuomet visu savo gražumu skleidėsi ruduo. Tiesą sakant, iš pradžių nusižiūrėjau dovanų gautą gražuolį Wunderckleks kamuoliuką (tą patį populiarųjį Shin-kyo tiltą 🙂 ), o paskui sugalvojau su juo istoriją. Nes ir kamuoliukas, ir vaizdai už langų buvo panašių spalvų. Ir turiu pripažinti, kad tas kamuoliukas taip džiugino ir taip žadino smalsumą (kokia gi bus kita juostelė?), kad megzti buvo malonumas nuo pirmo kraštelio iki paskutinių pirštelių : ) .

Užbuksavusi rugsėjį, spalį įgijau pagreitį ir lapkričio mėnesio planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas: dviems mezgėjoms – 3 poros!

Lapkričio mėnesio modelis – „Prowl Socks” – buvo sukurtas storesniam, šešiagijui, kojininiam siūlui ir aš iš karto prisiminiau geros idėjos belaukiantį pereinamų spalvų kamuoliuką, kurį man Dalia atvežė lauktuvių iš Helsinkio. Visai lygiai megzti buvo neįdomu, o toks nesudėtingas raštas turėjo nesipykti su margu siūlu. Ir tą pačią akimirką pamačiau šituo raštu megztas kojines iš labai konkrečios žalios Regia Merino Yak spalvos, tokią porą jau mezgiau ir turėjau likučių.

Ką daryti, kai negali išsirinkti vieno varianto? Megzti du 🙂 . Tik jei su pirma marga pora jokio vargo nebuvo, tai antros atveju staigiai pamatyta vizija taip aptemdė man protą, kad nusprendžiau, jog kokių 30 gramų (panašiai tiek buvo likę nuo prieš tai numegztos poros) užteks normaliai porai kojinių. Jau mezgant aulą manęs laukė „siurprizas” – iš turimo kiekio vargiai ir viena kojinė išeis. Papildomas kamuoliukas tuo metu buvo lengvai ranka pasiekiamas MZ lentynoje, bet manęs visai neviliojo trečia pora iš tos pačios spalvos. Išgelbėjo likutis (gerokai rimtesnis, tiesą sakant, tai buvo normalus 100 g kamuoliukas, užslėptas būtent dėl patikusios spalvos) WYS Signature 4-ply, kurio kardamono atspalvis nebuvo identiškas, bet labai pritiko. Jei dar iki šiol galvojau, kad nusipirkti naują medžiagą ir sukarpyti ją seno sijono sulopymui yra truputį pasišaipanti istorija apie romų moteris, tai dabar manau, kad tai yra tiesiog realaus kasdienio rankdarbisto gyvenimo akimirka.

Aš kojines išsinešiau į snieguotą lauką fotosesijai, o Karolis užsukęs įamžino jas ir ant mano kojų.

Gitanos lapkričio pora – elegantiškai švari ir daili. Ir nors ėjosi sunkiai (Gitana taip nemano, čia aš taip spėju, turėdama galvoje jos mezgamus dalykus, kad jai buvo truputį per paprasta), atkeliavusios nuotraukos atrodė kaip be perstojo tą dieną krentančio sniego su A. Miškinio žodžiais atneštos:

„Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais…

Visas tris poras mezgėme ir savas fotografavome kartu su Gitana Griciene. Pirmos poros modelis – „Bubbles & Brioche Socks„. Ją Gitana mezgė iš Opal uni 5189 ir Regia Galaxy Color 1555 (Camouflage) bei pridėjo šiobeito burbuliukams 🙂 . Mano pora – tikra vaivorykštė, sudėjau viską, kas priminė saldainių parduotuvę – Regia uni 4-ply 2019, Rosarios4 Meia 18, Regia Premium Cashmere 00052, Regia Trendpoint 6617, 6616, Schoppel-wolle Admiral 383, WYS Signature 4-ply 333 (Mėlynos avietės), Opal uni 2011, 1263.

Antra pora Gitanos megzta iš Regia uni 2743 su įvairių spalvų kojininių siūlų likučiais spalvotiems dryžiukams. Aš naudojau Schoppel-wolle Wunderklecks 2433 kartu su Regia Fashion Shine 6848. Modelis – „Painting Rainbows Socks„.

Trečios poros pirmą, plonesnį, variantą mezgiau iš Regia Premium Merino Yak 7516 ir WYS Signature 4-ply 351 (Kardamonas), antrą, originalo storio siūlu Novita Kajastus 982. Gitana savo elegantiškas kojines mezgė iš Schoppel-wolle Admiral 9220. Modelis – „Prowl Socks„.

Likučiai ir atradimai

Aš kuo toliau, tuo daugiau įžiūriu idėjų panašumų į virusus. Sklando ir tie, ir tie ore, nutūpia, kur jiems norisi. Kartais aplanko ir visai atokius planetos taškus, bet su statistika nepasiginčysi – didesnės žmonių susikaupimo vietos visada yra pačios pažeidžiamiausios ir labiausiai linkusios pasigauti tiek vienus sklandytojus, tiek kitus.

„Stripe Tease” modelis yra tikrai ne naujiena MZ bendruomenėje, bet dabar jis nusitaikė į pačią jautriausią jos tašką – ketvirtadienio klubą. Jei dar pažiūrėjęs nuotrauką gali ir atsilaikyti, nuspręsti, kad ne man, per sunku, nenoriu skaityti instrukcijų angliškai… pratęskite sąrašą patys, bet kai šalia mezga draugė ir sako, kad čia super lengva, ir jos visada gali pasiklausti, jei būsi kitos nuomonės, situacija ryškiai keičiasi ;)).

Visos, pabandžiusios, vienu balsu tvirtina, kad modelis, kad ir sudėtingai atrodantis, yra išskirtinai lengvas ir patogus megzti, tam netrukdo net susikaupti neleidžiantis fonas 🙂 . Užtai jis yra vienas įdomiausių, netikėčiausių ir, kiek mano gerokai daugiau nei 20 porų patirtis sako, vienas pačių užtikrintai sėkmingiausių – šis modelis „valgo” net pačius keisčiausius siūlus ir absoliučiai nereiklus atskirų dalių kiekiui, jame tikrai galėsite sunaudoti visus likučius iki paskutinio centimetro ir viskas stebuklingu būdu susijungs į harmoningą visumą.

Jei nedrąsu šokti nuo lieptelio tiesiai į pačią gelmę, galite pradėti kaip Gražvydė – nuo kelių giminingų spalvų kamuoliukų. Triukas, suveikiantis kaip rėmas paveikslui, yra pasirinkti vienos spalvos (ar vieningos pereinamos) pirštus, kulnus ir atnaras – visas pagrindinis juostelių margumynas bus suvaldytas ir gražiai apjungtas.

Jolantai žaidimai su spalvomis yra prie širdies (matote, kojinių fone megztinį? 😉 ), todėl ji drąsiai jungia visus turimus kojininių siūlų galiukus, pirmai porai parinkdama raudonų atspalvių „rėmelius”,

antroje rausvus palieka tik stulpelius, o pirštukai su kulnais – melsvi.

Kad negalvotumėte, jog šis modelis tinka tik likučiams – švelni ir subtili Eglės pora. Tiesa, iš vieno kamuoliuko joje megztos pagrindinės juostelės, bet pirštų, kulnų ir stulpelio „rėmelis” su pagrindu labai giminingai suderintas. Tokiu būdu su švelniai pereinančiais siūlais galime išgauti ne tik horizontalius perėjimus, kurie susidarytų mezgant tradiciniu būdu, bet sudėtingą spalvinį horizontalių bei vertikalių žaidimą, primenantį abstrakčią tapybą. Panašų efektą gausite ir megzdami iš vieno kamuoliuko, kurio dažymas imituoja žakardinius raštus – bendras spalvynas garantuos juostelių vieningumą, bet spalvinių plėmelių išsidėstymas leis išvengti praminto ir gamintojų numatyto kelio, sukuriant savo unikalų paveikslą.

Spalva Eglės parinkta neatsitiktinai – sūnus kasmet gauna dovanų naujas megztas kojines, pagal susiklosčiusią jau šeimoje tradiciją „Oranžinė yra naujoji juoda” 🙂 . Tiesa, su amžiumi ryškiai oranžinę pakeitė švelnesni gamtiški atspalviai, bet iš pagrindinio kelio neišklysta 😉 .

Visos kojinės megztos pagal tą patį modelį – „Stripe Tease„. Pirma pora megzta ir fotografuota Gražvydės Norkienės, siūlai – Opal Safari 9534 (Namibia) kartu su Schoppel-wolle Admiral Tweed bunt 6271. Kitos dvi poros megztos Jolantos Vainutienės, visus siūlus sunku buvo mums abiems atrinkti, tikrai procese dalyvavo Regia Pairfect, Schoppel-wolle Admiral Flakes, Zauberball Crazy, lašiukas ir Opal įsimaišęs. Paskutinė pora megzta ir fotografuota Eglės Lašinskienės, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2472 (Orangerie), Admiral Tweed Bunt 1873 ir Drops Delight 15.

Kelionių derlius

Kelionėse, kokios nuostabios jos bebūtų, visada pasitaiko momentų, kai tenka palaukti, pabūti ten, kur įdomu kelionės draugui, o ir ilgų valandų automobilyje ar lėktuve niekas neatšaukė – akimirksniu teleportuotis į norimą vietą mes dar nepajėgūs. Visi šitie nepatogumai labai ryškiai sumažėja ar visai išnyksta, o neretai ir pavirsta riebiais pliusais – papildomomis akimirkomis mylimai veiklai – kai keliautojai yra mezgantys žmonės.

Šiandieninio įrašo pagrindinis leitmotyvas – kelias nuo pirmos nuotraukos iki antros. Be įspūdžių ir naujų patirčių, ką atsivežame iš kelionių visi, Jurgita atsivežė dar ir tokį krepšelį kelyje megztų kojinių ;)) .

Visai neseniai matėme Jolantos krepšelį, todėl taip smagu pasidžiaugti, kad net tokioje nedidelėje, rodos, aprangos detalėje, mes matome individualų stilių ir savitą skonį. Nekalbu apie techniką ar atlikimą – abi mezgėjos šioje srityje yra asės, bet savo garderobo kūrimas man yra visų pirma ne apie tai. Gerai techniškai gali atlikti viską ir mašinos (sakykim…), bet kurdami daiktus (sau ir artimiems) patys, mes visų pirma nusikratome visus niveliuojančios masinės gamybos beveidystės. Net ir kojinės išduoda žmogaus estetinius pasirinkimus, jo skonį, stilių, charakterį.

Bendros tendencijos vyrauja visur – kovoti su mada yra tolygu su vėjo malūnais – ir šiame krepšelyje dominuoja vienspalvės raštuotos kojinės. Jei siūlas truputį margas (paskutinėje poroje), tai ir rašto nereikia. Tik Jurgitos spalvinė gama sava, santūri ir labai lakoniška, raštai taip pat švarūs, raiškūs, su dominuojančiu geometriniu ornamentu. Ne be savų „razinų” – pažiūrėkite kaip subtiliai skirtingais atspalviai užbaigta priešpaskutinė pora!

Beje, apie raštus – visi jie iš kultinės lietuviškos mezgimo biblijos: K. Žirgulienės „Mezgimas” – jaučiu, kad šis projektas labai patiks (be kitų gausių šios knygos mylėtojų, aš esu tarpe jų) Joanai, kurią miniu tikėdamąsi prisivilioti su mezginiais, nes pastaruoju metu ji nusprendė, kad užteks jai žvaigždės statuso vien tik paminint 😉 .

Įvaldžius kojinės formą ir pasirinkus patogiausius kulno ir pirštų formavimo būdus (Jurgita pasirinko dviejų akių juosteles tarp suėmimų pirštuose ir trumpų eilių kulną, kuris itin draugiškas įvairiems raštams), atsiveria neregėtos raštų pritaikymo galimybės ir didelė laisvė. Tiek mezgimo, tiek… kelioninio projekto prasme, nes nebereikia galvoti, skaičiuoti ir nuolat matuotis 😉 .

Panašu, kad kaip kieno po kelioninės vasaros laukia labai gražus ir šiltas ruduo 😉 .

Jurgitos Sadauskienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal uni 5193, 9937, Regia premium Silk 00051, 00052, Schoppel-wolle Admiral Tweed Bunt 980, Schoppel-wolle Admiral Jeans 2126 (Miulerio asilas). Kojinių raštai – iš K. Žirgulienės knygos „Mezgimas”.

Krikšto anūkas

Mano jauniausio vaiko krikšto tėvai turi ne vieną krikštytą vaiką, tai Karolis su Sofija save vadindavo krikšto broliu ir sese. Ta pačia logika remdamasi aš nusprendžiau, kad jei mano krikšto sūnus susilaukė sūnelio, anūku jo vadinti niekaip negaliu, bet krikšto anūku – kodėl ne?

Lingvistinius žaidimus palikus šone, esu be galo laiminga užderėjusiais naujais kūdikėliais pašonėje (šis, tiesa, ne tokioje artimoje pašonėje, bet mezgimui tai netrukdo 😉 ). Mažas kraitelis nereikalauja nei daug laiko, nei daug siūlų, o džiaugsmo tie smulkūs daikčiukai suteikia begalinį. Tik patirtis mano kūdikių mezginiuose yra tokia menka, kad aš dar kol kas su kiekvienu nauju tą pačią dainą, nusižiūrėtą nuo labiau patyrusių šioje srityje mezgėjų, dainuoju – tas pats kepurytės modelis (keiti akių skaičių ir keičiasi dydis 😉 ), tas pats liemenės (ypač, kai vienam nešiotojui ji labai tiko 🙂 ), ir būtinai Kristinos sagutės – tam pačiam gražumui 🙂 .

Su kojinytėmis patyrusi ne vieną fiasko (kas žino, kokio dydžio tos kūdikių kojos???) aš šį kartą nusprendžiau numegzti dvi poras – vieną didesnę, kitą mažesnė, gal kuri nors tiks? Atkeliavusioje nuotraukoje mažasis Jokūbėlis buvo apautas mažesnėmis kojinytėmis, tai yra šansų (ar vilčių? 😉 ), kad abi poros bus panaudotos 🙂 .

Kepurytė megzta iš Regia Premium Cashmere 00052, raištukai – iš Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), modelis – „Norwegian Sweet Baby Cap„. Liemenė megzta iš Schoppel-wolle Life Style 9250M, sagutės – „Smagu visiems„, modelis – „Sigge„. Kojinytėms panaudotas lašiukas Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), o kita dalis – viešnia iš ateities, todėl kurį laiką tebūna paslaptis 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00