Kojinės, taip mylimos MZ, pastaruoju metu retai rodosi MZ dienoraštyje – pats laikas naujiems reportažams :). Šiandieninė kolekcija – Agnieškos, numegzta šeimynai. Ne pirma ir, greičiausiai, ne paskutinė…
Gražūs siūlai, labai dailiai numegztos kojinės, bet labiausiai mane pakerėjo jos nuotraukose tas tikrų namų jausmas. Kur gaminamas maistas, mokomi vaikai, puošiama aplinka ir garderobas pilnas mamos mezginių, kurių pats gali išsirinkti spalvą, papaišyti svajonę ir ją paskui apsiauti 😉 . Tokie tikri ir išskirtiniai namai, kuriuose tu pats (mama dažniausiai 🙂 ) kuri savo aplinką pagal save, namai, kurie turi savo unikalias spalvas, kvapus, skonius ir atmosferą.
Tokie namai sunkiai įsivaizduojami be mezginių (kaip ir daugelio mūsų spintos, tik ne visos turi prašmatną puikuotis rankų darbu) ir kojinės, nemažos dalies žmonių nuvertintos iki eilinio vartojamo aksesuaro, rankomis megztos pagalvojant apie kiekvieną būsimą nešiotoją, yra labai svarbi ir esminė šio šilto ir jaukaus stebuklo dalis.
Baigiasi kalendorinė žiema ir pagal jau per porą metų susiklosčiusią tradiciją, abi su Gitana demonstruojamės, kaip mums sekasi megzti Stephen West kojines pagal kiekvieno mėnesio metinį abonementą. Ir taip, kaip turbūt jau supratote iš pavadinimo, mes pradėjome trečią sezoną 😉 . Grynai Gitanos dėka, turiu pasakyti, nes aš į antrų metų pabaigą nuolat vėlavau ir jaučiausi truputį tokia padususi, nors gruodžio poros idėja man tikrai labai patiko.
Nuotraukose Gitanos pora akivaizdžiai yra arčiausiai originalios idėjos, iš kurios aš paėmiau tik konstrukciją savaip sudėliojusi spalvas. Gitana išsaugojo ir spalvų vietas, ir – svarbiausia! – numezgė originalią versiją su moheriu. Kai tik buvo paskelbtas modelis, abi aptarėm, kad labai jau jis “šikarnas”, svarstėm, dėti tą moherį ar ne. Tai Gitana ne tik pridėjo, pridėjo patį prašmatniausią ir švelniausią, sakė, tik toks namie po ranka pasitaikė. O kai jo neužteko, teko prisipirkti, bet šita istorija aš turbūt nieko nenustebinsiu… 😉 . Padui ir krašteliui moheris beveik tokios pat spalvos kaip ir kojininis siūlas, o priekio van gogh’inį margumą labai subtiliai apgaubia šviesaus moherio rūkelis.
Pridėjus moherį, kojinės gavosi didokos, jų nemačiau, nuotraukoje gerai atrodo ir ant pačios mezgėjos kojų, bet Gitana sakė, kad labiau vyriškai kojai bus. Man užtenka tik pagalvoti apie tą prabangų moherį ir net neįsivaizduoju, iš kur realybėje gauti princą, kurio gyslomis tekėtų tokio mėlynumo kraujas?
Aš labiau pasinaudojau šito modelio konstrukcija, kai atskirai mezgama priekinė ir padinė pėdos dalys, pasiėmiau dovanų gautą vieną gražiausių Opal Hundertwasser kamuoliukų ir dar ryškumui pridėjau šiek tiek vienspalvių. Man visada gražu, kai iš pereinamų siūlų mezgami daiktai iš detalių (nors tokias konstrukcijas jau senokai esu palikusi prisiminimuose) ir nesutampa spalvos. Tai pagrindinė mano šitos poros vinis ir turėjo būti tas pats margas siūlas, bet skirtingai susitinkantis pado ir pėdos viršaus dalyse.
Dažnai vėluodama, aš neretai velkuosi Gitanai iš paskos ne tik laiko, bet ir idėjų prasme. Kai nesugalvoju, kokias spalvas parinkti, spėju į ją nusižiūrėti, bet šios pirmosios 2025 metų poros sutapimai (netolygių, virpančių spalvų dryžiai) tikrai yra atsitiktinumas. Gitana savo porai pasirinko vieną vienspalvį siūlą, kitą – vienos spalvos, bet persiliejančios nuo šviesios iki tamsios. Tamsesnėse vietose tų siūlų tonas sutampa, todėl dryžiai nėra tokie mechaniškai subraukyti, o primena raibuliuojantį vandenį.
Aš savo porą pradėjau megzti mėnesio gale, specialiai taupiau ją kelionei, nes kojinės – vienas pačių geriausių kelioninių projektų, sunku paneigti. O kad važiavau į Wallhauseną, į Schoppel-wolle organizuotas siūlų dienas, kuriose buvo pristatoma nauja kolekcija, susirinkau visus mažus šio gamintojo kojininių siūlų kamuoliukus, kuriuos gaudavau kiekvienais metais naujai kolekcijai pasirodžius. Pasirinkimas buvo truputį pagalvotas, bet daugiau atsitiktinis, nes kol nepamegsi, nesužinosi, kas, kaip ir su kuo tinka. Prisiminiau ta proga Rasą, kuri į kelionę pasiima kelis atsitiktinius kojininių siūlų kamuoliukus ir… tikisi, kad jie sulips į kokią naują ir gražią sąjungą 😉 . Norėdama atsitiktinumui padėti, aš paėmiau truputį atsargai (kai jau kojinės buvo baigtos, paaiškėjo, kad iš tos atsargos dar kokios trys poros būtų išėję 😉 ), kad netikus vienam kamuoliukui, turėčiau ką paimti vietoj jo.
Juokingiausia dalis buvo, kai nusiunčiau Gitanai savo pradžią (tie kamuoliukai Vilniaus oro uosto laukimo salėje) ir ji man atrašė, kad šitos kojinės taip greitai mezgasi, jog neužteks kelionei. Juokauja? Aš važiuoju tik savaitgaliui ir į darbinę kelionę, planų turėjau visoms dienoms per akis ir ausis, o mezgimui buvo numatytos tik valandėlės lėktuvuose, traukiniuose, gal viešbutyje prieš miegą ar ankstų rytą.
Taip ir mezgiau, nes prie pagrindinės programos Wallhausene, aš dar labai intensyviai tyrinėjau tarpinę stotelę – Niurnbergą. Ir nesupratau, kas vyksta – atrodė, kad Gitanos žodžiai visai nepriklausomai nuo mano valios ima pildytis kaip kokia pranašystė. Truputį pamezgiau lėktuve, traukinyje išsitraukdavau mezginį tik tada, kai kelionė būdavo ilgesnė nei valandą (visi, keliavę Vokietijos traukiniais žino, ką aš turiu galvoje, dėl savo nenuspėjamumo ir nuolatinių staigių pokyčių ši transporto priemonė tikrai nėra skirta nei relaksui, nei silpnų nervų keliautojams), bet kažkokiu stebuklingu būdu kojinės tiesiog ėmė materializuotis mano akyse.
Nuo pabertų kamuoliukų Vilniaus oro uoste (ten ir užsidėjau, namie tik susirinkau siūlus) iki Schoppel-wolle madų šou šeštadienio vakarą aš po intensyvių dviejų dienų ant podiumo prieš pasirodant modeliams spėjau nufotografuoti jau antros kojinės pradžią.
Mezgiau abi pakaitomis, kad lengviau suvaldyčiau skirtingų spalvų kamuoliukus, bet sekmadienio rytą, laukdama traukinio atgal į Niurnbergą, jau buvo peržengusi kulnus, tame pačiame traukinyje pabaigiau vieną kojinę, o paskutinė nuotrauka yra iš ką tik Vilniuje nusileidusio lėktuvo – pabaigiau antrą lėktuvui jau riedant žeme. Jei nors lašiuką būčiau skyrus daugiau mezgimui, ne tik visai atliekamas minutes, tikrai būtų tos poros neužtekę!
Namie beliko išskalbti, išblokuoti ir gražiai nufotografuoti 🙂 .
Aš buvau taip įkvėpta tokio beveik stebuklingo pačių kojinių nusimezgimo, kad nekantriai sulaukusi vasario poros, nieko nelaukus, čiupau virbalus.
Vasario pora buvo sumanyta kojininių siūlų galiukams, penkių spalvų, aš norėjau iš tiesų panaudoti turimus galiukus, tai eigoje ne viena pilka dubliavo kitą, bet šiai porai man tiko toks chaotiškas margumas.
Mezgėm abi nematydamos viena kitos porų, bet matyt kažkokia vienijanti gija ir be pamatymo mus jungia (bendra gatvė ar ilga mezgimo draugystė?). Aš naudojau daugiau atspalvių vienspalvių siūlų, o Gitana tarpais mezgė margą Schoppel-wolle kamuoliuką, todėl ir kojinės atrodo daug turtingesnės ir sudėtingesnės bei spalvingesnės, nei būtų tiesiog iš tvarkingų penkių spalvų. Parinkusi giminingus raudonai violetiškus atspalvius Gitana išvengė rėksmingos mišrainės – giminingas koloritas apjungė viską į labai gražią harmoningą visumą.
Per Kalėdas visi laukiam stebuklų ir aplinka su prekybininkais išsijuosę mumyse tas iliuzijas augina bei puoselėja. Ir taip, ir ne. Po eglute dažno mūsų laukia stebuklai ir turbūt jais pasidžiaugti taip pat svarbu, kaip nepamiršti pamatyti už jų tuos “stebukladarius”, kurie su meile ir atsidavimu mums juos ruošė.
Šiandieninės nuotraukos – iškalbingas koliažas, kurį nuotraukų redaktorius mums sukurs per kelias akimirkas. Realybėje gi reikėjo daug daug kruopštaus darbo močiutės valandų, kad spalvoti kamuoliukai virstų šiltomis, jaukiomis ir labai individualiomis kojinėmis – stebuklai patys nepasidaro 😉 . “Skubėjau megzti kalėdinėms dovanoms, todėl siūlų margumas buvo puiki išeitis, pakeičianti raštus.Iš aštuonių kamuoliukų likučių,manau, dar galėčiau numegzti dvi ar tris poras puskojinių“.
Ši istorija, panašu, turės tęsinį – stebuklai vyko, vyksta ir vyks. Prisidėkime prie jų, pamatykime juos ir apkabinkime.
Straipsnelio pavadinimas yra jumoristinis pačios pledo autorės projektui duotas vardas – ji seka Dalios mezginius ir jos pledų serija užkabino tikrai ne vieną. Pamačiusi vieną Dalios pledą, Laima susirinko panašius siūlus ir pradėjo savąjį. Dar nebaigus šio, dienoraštyje pasirodė kitas Dalios pledas, savaip pakreipęs Laimos idėją 😉 . Bet šis pavadinimas yra daugiau dėkingumo gestas su šypsena nei realybė – įkvėpimas yra kaip miškų gaisras. Sunkiai kontroliuojamas ir labai greitai plintantis neprognozuojama kryptimi. Tą sužinojau dar būdama darželinio amžiaus – savaitgaliais mama mane vedžiodavosi po parodas ir aš nekantraudavau grįžti namo ir sėsti piešti. Mano vaikiški piešiniai neturėjo nieko bendra su paveikslais parodose, bet uždegdavo mane būtent jie!
Į šį Laimos pledą suplaukė daug pačių įvairiausių kūrybinių impulsų – pradėkime jau nuo Van Gogh ir Hundertwasser paveikslų įkvėptų siūlų. Meno istorikai išvardins jums visą krūvą šiuos menininkus skiriančių dalykų, bet abu buvo Opal gamintojų pastebėti, abu įkvėpė sukurti jiems skirtas siūlų kolekcijas ir štai prašom – abu Laimos plede susijungė į naują bendrą projektą 🙂 .
Laima rinkosi spalvotus kamuoliukus ne maišyti tarpusavyje (gal kur truputį ir buvo nukrypta nuo plano), o pabaigus vieną pradėti kitą – ir nėrimo raštas, ir siūlų marginimas bendradarbiavo kartu, kad juostos būtų ir matomos, ir kartu sudarytų labai vientisą ir harmoningą medžiagą. Man asmeniškai margi kojininiai siūlai kartu su šituo močiutės kvadratėlio raštu (jis čia keliauja zigzagais) yra kažkokio sunkiai nusakomo gerumo. Ir spalvos susilieja labai dailiai, ir pati medžiaga yra tobula pledui – puri ir vienodai graži abiejose pusėse.
Laimos ne vienas mezginys yra pačių įvairiausių menininkų kūrybos įkvėptas (tik prisiminkite kad ir Rothko įtakoje numegztus rankšluostukus). Iš tiesų tai nė mes patys nežinom, iš kur pasigaunam vieną ar kitą žiežirbą ir štai jau kūrenam savo kūrybos laužą. Jei ne mano plepumas ir didelė meilė istorijoms su anekdotais, šiandien turėtume dar viena įspūdingą bežodį penktadienį.
Laimos P. nertas pledas iš Opal Hundertwasser2105, 2103, 4056 ir Opal Van Gogh5435, 5433, 5431, 5437, 5432, 5434, 5436, 5430.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
