Šiltos, ilgos ir labai užkrečiamos

Virusų tema jau antrus metus dominuoja visame pasaulyje. Neatsiliekame ir mes. Kaip tikri olimpiečiai einame dar toliau – kuriame savus ;).

Vieni pasirodo gajesni, kiti – vienadienės plaštakės, o atsiranda ir tokių lengvos pandemijos statuso. Kai jie prasideda, plinta ir dar iki galo nesupranti, kad visai tai yra rimta ir atėjo ilgam.

Spėju, Jolanta, užrodžiusi mezgimo draugėms ilgas kojines aukščiau kelių, neįsivaizdavo, kokio atsako šis jos projektas sulauks. Ir jei kuri apsiribojo savo kojomis, tai daugelis mezgėjų ėmėsi rudeniui atėjus šiltai ir spalvingai pradžiuginti ne tik save, bet ir dukras bei marčias.

Kiekviena renkasi savo spalvas ir raštus, kas margus siūlus, kas bevelija vienspalvius. Ir visos savitai sprendžia kojinių laikymosi vietoje problemą, parinkdamos pačius tampriausius jų nuožiūra raštus.

Gražvydė nuspalvojo marčios rudenį. Pačiomis gražiausiomis Hundertwasser spalvomis, siaura pynute, akcentuojančią šoną ir subtiliai imituojančią senovinių kojinių siūlę bei rimta persuktų akių stulpelių juosta strategiškai tamprumo reikalaujančiose vietose.

Gražvydės Norkienės megztos kojinės iš Opal Hundertwasser 2107 (Kelias nuo tavęs iki manęs ir atgal).

Laiko mašina

Naujos Eglės pėdutės ir nuostabi istorija apie prisiminimų gijas ir jų vingius, apie kūrybos galią ir sustojimo vertę. Ir apie meilę.

Kai pavasarį nusipirkau daugybę gėlių sėklų pakelių, nesitikėjau, kad kai kuriuose iš jų slepiasi prisiminimų galia.
Galia nukelti į vaikystės vasaras kaime pas senelius.
Močiutės gėlių darželį, kurio viduryje visada žydėdavo zinijos. Visų įmanomų spalvų. Pritrūkdavau pavadinimų jų spalvoms įvardinti.
Pusryčius lauko virtuvėlėje. Indą garuojančių virtinių su bulvių košės ir spirgų įdaru.
Purvo “batus” po lietaus.
Slėpynes klojime.
Bandymus šienauti dalgiu, kol seneliai miega pogulio.
“Marakanos” futbolo čempionatą su vartų tinklu, sumazgytu iš virvės, kuria būdavo rišamos kolūkio kitkos.
Apvalius spalvotus kilimėlius, kuriuos močiutė nerdavo iš sukarpytų senų drabužių juostelių.
Milžinišką alijošių, kuriuo gydydavo nubrozdintus kelius ir alkūnes.
Sidabro spalvos aliuminį dubenį, kuriame visi anūkai paeiliui vakare plaudavosi kojas.
Dvyliktos valandos “gaisrų” pranešimus per radiją, kurių metu reikėdavo netriukšmauti ir netrukdyti diedukui.
Paštininką, kuris dviračiu į vienkiemį atveždavo kasdienį laikraščio “Komunizmo keliu” numerį ir visus pletkus iš anksčiau aplankytų kaimynų.
Rymojimą ant rūkyklos suoliuko laukiant vienuoliktinės keleivinės, tikintis, kad kas nors atvažiuos aplankyti.
Gelažų parduotuvę, diušės limonadą, sodžialką, kumeliuką “Špižiuką”, draklą karvę, kuri nenustovi melžiama.
Du šviežiai pamelžto pieno kibirus, iš kurio specialiu aparatu išsukdavo grietinę.
Vištą, įkištą į pintinę ir pakabintą medyje, kad neperėtų.
Tėvų nuostabą, kai po kelių mėnesių atvažiuodavo pasiimti savo paaugusių, įdegusių ir daugybę nuotykių patyrusių vaikų.
Senelių nubrauktas ašaras ir atsiveikinimus iki kitos vasaros.
Tokia ta zinijų galia.

Eglės Lašinskienės megztos pėdutės, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Drops Fabel, Opal ir Regia kojininių siūlų likučiai, Zauberball Crazy 2029 (Mano saldžioji pusė), Opal Hundertwasser 697 („Lietaus diena“ ant meilės bangų). Modelis – „Pėdutės„.

Geltonžiedė pieva

„Tęsiu pernykštę išmegztų kelionių temą. Pievų ir gėlių temą. Nes kelionės susitraukė iki Lietuvos dydžio.“

Eglės mezginiai, įžvalgos ir nuotraukos man visada buvo puikiausias įrodymas, kad visas pasaulio gražumas ir įdomumas yra ne išorėje, o mūsų viduje. Kur su tuo vidiniu turtu bekeliausime, ten jį nuolat ir rasime. Bet pastarieji metai su savo išoriniais suvaržymais ne vieną mūsų pastūmėjo netikėtų atradimų link. Jei seniau su didžiausiu džiaugsmu leidau ramų laiką kaime, įspūdžių tikėdamasi iš užsieninių kelionių, tai šiemet tų įspūdžių aktyviai teko pačiai pasieiškoti ir taip, toje pačioje Lietuvoje. Apsižiūri kokiu 100 km (kol kas ;)) spinduliu vietovę aplink save, ieškai informacijos, klausinėji ir tiesiog važiuoji plačiai išplėstomis akimis. Ta pati Varėna, kuri dažniausiai mums asocijuojasi su maisto apsipirkimu kaimui, apsilankius turizmo centre, pasirodė visai kitokioje šviesoje. Iš pradžių bukletukai ir pasakojimai, paskui regioninė virtuvė… Apėjusios su dukra didžią dalį Vilniaus per žieminį uždarymą, tęsėm savo pėsčiųjų žygius vasarą ir jau gerokai tolimesnėse Lietuvos vietovėse. Ir viskas – ne tik išorinis grožėjimasis, bet ir savo krašto pažinimas, ne iš vadovėlių, o būnant, klausant, jaučiant. Ten, kur niekad nepagalvotum rimtai turistauti, pasirodo, per maža laiko viskam pamatyti. Ir niekur nereikia toli eiti – į seną mokyklą, mišką, ežerą šalia, žydinčią pievą…

Eglės Lašinskienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal Hundertwasser 1431 (Pozityvūs sielų medžiai, negatyvūs žmonių namai) kartu su Schoppel-wolle Wunderkleckse 2433 (Shin Kyo tiltas).

Ką ilgam savaitgaliui?

Artėja šventės, o truputį pastumdžius darbus, ir ilgasis savaitgalis, per kurį gali būti suplanuota, kas tik nori, bet mezginiui, kaip ir desertui skrandyje, visada atsiras darbotvarkėje vietos. Jei planuojate vaišes, išvykas ir susitikimus, tai greičiausiai skaičiavimo ir dėmesio reikalaujantis mezginys nebus prioritetiniame sąraše, ten turbūt karaliaus ir vietos, ir susikaupimo nereikalaujantis. Kojinės ir baktusas šiame sąraše niekada neužleidžia savo dominuojančių pozicijų, o aš noriu priminti dar vieną panašų projektą, reikalaujantį dar mažiau ir siūlų, ir laiko – pėdutes.

Priminti žodžiais ir labai gražia įvairių mezgėjų sukurta kolekcija. Ne pirma rodoma, bet pačia šviežiausia :). Kaip matote, ne vienoje poroje suderinti kelių rūšių siūlai (dažnai vienspalviai su priderintas margais). Turint galvoje, kad pėdutėms reikia labai nedaug siūlų (~35-40g), į trasą gali eiti net nedideli kojininių siūlų likučiai – juos pasiėmę turėsite ilgajam savaitgaliui ne tik užsiėmimą rankoms, bet ir kūrybinei savo prigimties pusei.

Keturios naujos Židronės poros, kurias ji visas numeruoja šalia vardų. Iš eilės rikiuojasi septyniolikta („Į 2021 įžengus“), aštuoniolikta, dvidešimta (vardu „Reikia švęsti“) ir dvidešimt pirma poros. Įspūdingi skaičiai, tiesa? Ir panašu, kad ne pabaiga: „Jau tikrai maniau, kad su šiomis kojinytėmis sunaudosiu šių siūlų likučius. Naivuolė:)“

Ir jei Aušra mezga jau kažkelintą, Dalia prisiruošė pirmąją, ji, kaip matote iš paskutinių naujienų, rimtesniais darbais užsiėmusi. Rimutė demonstruoja pirmąją (nesu tikra, kad pirmą megztą, bet tikrai pirmą mano matytą ;)), kuria džiaugiasi ir ji, ir baseino draugės, kurios nužiūrėjusios Rimutę mezgančią, užsikrėtė pačios. Tęsinys taip pat planuojamas :).

Jolanta prie įspūdingos savo jau sukauptos kolekcijos gali pridėti dar vieną Jai ir Jam skirtą komplektą. Moteriška pora skani ir… moteriška, vyriška santūresnė – net ir gėlyno kampas ne toks jau rožinis jai fotografuoti parinktas ;). Jolanta, jau įvaldžiusi šį modelį. laisvai savo nuožiūra persiskaičiuoja akis, kad pėdutės skirtųsi ne tik spalvomis, bet ir dydžiu.

Saulė, užsiminusi, kad taip pat mezgė pėdutes, pridūrė: „Tik dvi poras“ ir tas TIK medumi nuvarvėjo per mano širdį kaip užuomina, kad patiko ir gali būti daugiau… 😉

Nuotraukų teko prašyti, nes mezgėją užpuolė sodo reikalai, o gavus nuotraukas jau man pasirodė, kad ir pėdutės iš to paties saldaus ir skanaus vasariško derliaus :).

Ir nauja kolekcija Eglės pėdučių. Jokie žodžiai tokioms gražioms nuotraukoms nebereikalingi, nebet pačios Eglės užrašai. Galbūt jos įkvėps ne tik numegzti kokią porą, bet ir paieškoti aplinkoje idėjų nuotraukoms – vasara jų dabar siūlo pilnas rieškučias!

Rūteniai, žibutės ir geltonosios plukės džiugina mano pasivaikščiojimus.

„Pėdutės užvaldė.
Ir nepaleidžia.
Kaip ir Undinė Radzevičiūtė.

„Kai viskas balta ir norisi spalvų.
Sieninė geltonkerpė persikelia į pėdutes.“

„Mezgimo, pasivaikščiojimų, gėlių ir knygų, neatims jokie karantinai.
Vištpienės ir sibirinės scylės.“

„Neapleidžia mintis, kad šių pėdučių norisi prie visų drabužių derinių.
Belieka tik megzti, kad įkyri mintis nurimtų.

Švitriešis (Ficaria verna).
Ir geltonžiedė plukė, saulei tekant.“

Pirmosios keturios poros megztos Židronės Stankevičienės. Septynioliktoji megzta iš Opal Claude Monet 9685 (Chrizantemos) kartu su Regia Fashion Shine 6853, aštuonioliktoji – iš Regia 4-ply 2020 kartu su Zauberball Crazy 2254 (Devintame danguje). Dvidešimtoji pora megzta iš Drops Fabel 159 (Čili pipiras) kartu su Schoppel-wolle Fliegende Untertasse (2116 Sonnenfleck) ir Admiral Hanf 2371. Dvidešimt pirmosios poros siūlai – Admiral ombre 1566 (Raudoni lapai) kartu su Opal Hundertwasser 1430 (Kelias į socializmą), 3201 (Konservacijos savaitė) ir Opal Claude Monet 9683 (Moteris su saulės skėčiu).
Kreminės spalvos pora megzta Aušros SvarauskienėsWYS Signature 4-ply Florist 281 (Eustoma). Dalia Liepuonienė savo pirmąją porą mezgė iš Opal Claude Monet 9686 (Venecija, Santa Maria della Salute), Rima Daugėlienė – iš Drops Fabel 115 ir 161. Jolantos Žilinskienės moteriška pora megzta iš WYS Signature 4-ply 529 (Vyšnių lašai) kartu su Opal Schafpate IX 9416 (Šteinheimerio krateris), vyriškos poros sudėties nei viena nebeatsekame… ;(. Dvi poros rausvų atspalvių pėdučių megztos ir fotografuotos Saulės V. Siūlai – WYS Signature 4-ply Florist 517 (Kvapnieji pelėžirniai) ir Drops Delight 06.
Eglės Lašinskienės pėdutės megztos iš Schoppel-Wolle Admiral Tweed Bunt 254, Schoppel-Wolle Wunderkleckse 2147 (Skystas mėlis), Opal Hundertwasser 3205 (Sodas be žemės), Opal Schafpate 9413 (Piemens lazda). Antra pora megzta iš Zauberball Crazy 2133 (Holly Blue). Trečioji ir ketvirtoji megztos iš Zauberball Crazy 2332 (Smėlio laikrodis). Žalioji pora megzta iš Wundercklekse 2396 (Dažytojo istorijos), paskutinė – iš Zauberball Crazy 2248 (Bandelė su cinamonu).

Nuotraukos autorių, modelis – „Pėdutės„.

Item added to cart.
0 items - 0,00