West lapkritis

Iš tikrųjų tai šiandien abi su Gitana rodom savo Stephen West metinio kojinių modelių abonemento rudens derlių, tik man visos šios trys poros yra lapkričio, nes šis mėnuo man buvo gausus kelionių, o kojinės jau seniai pasiteisino kaip idealus kelioninis projektas – mažai vietos, nedaug galvojimo ir pakankamai mezgimo valandų.

Rugsėjo mėnesio pora lengvu aidu atkartojo rugpjūčio modelį, tik kadangi dvispalvį anglišką stulpelį pakeitė persuktų akių stulpeliai iš vieno siūlo, tai abi su Gitana vieną siūlą ir paėmėme – ji vienspalvį, aš spalvotą, pagalvojusi, kad marginimas neturėtų kirstis su labai paprastu tekstūriniu raštu.

Kaip visada – pradžia oro uoste, tik pirmą kartą gyvenime ne tokia sėkminga. Iš manęs atėmė karboninius virbalus ir jau siekė tą patį padaryti su bambukiniais. Išsaugojau tik pastaruosius apeliuodama į pareigūnės sveiko proto jausmą (2 mm storio bambuko pagaliukai, įdėti į specialų vamzdelį, kad patys nesulūžtų!!!), būčiau pakovojus ir dėl anglinių, bet tablo degė pranešimas “Final Call” ir man buvo ne iki virbalų, juolab nelikau visai ne nieko. Norvegijoje virbalus atsipirkau, o kai šalia manęs grįžtant namo sėdėjusi mergina mezgė metaliniais Addi virbalais, supratau, kad mes šitoje srityje esame dar labai stipriai atsilikę, nors Vilniuje jau gali praeiti su vandens buteliu, tačiau turbūt bet kuris mezgantis žmogus turbūt pasirinktų didesnį savo amato supratimą 😉 . Juolab kad vandens praėjęs pro patikrą įsipilsi, o virbalus galėtum atsipirkti tik tame pačiame Oslo oro uoste…

Taip sunkiai prasidėjusi pora (nors tokia lengva megzti!) sunkiai ir ėjosi, baigiau ją tik kitoje kelionėje, bet užtai atsigriebiau su nuotraukomis – gavau ir kojas pozavimui, ir atsiminimus iš labai ypatingos vietos, kur pavyko susiorganizuoti fotosesiją: San Luca Bolonijoje.

Šį kartą mezgiau nenusižiūrėdama nuo Gitanos, tai ir koloritai mūsų išsiskyrė – Gitanos rudeninės poros rausvai bordo, maniškės – žaliai mėlyno kolorito.

Spalio mėnesio poros idėja buvo apjungti tris skirtingus atspalvius į vieningą kompoziciją, su kuo Gitana susitvarkė idealiai, sujungdama harmoningų atspalvių vienspalvius siūlus su margais,

o aš ne tik nepadariau jokio švelnaus perėjimo, pasiėmusi labai konstrastingus tris siūlus, bet dar ir sumaišiau raštą (pėdos dalis turėjo būti šviesiai žalia su tamsiai žaliais taškeliais, o ne atvirkščiai), nes įsijautusi į projekto lengvumą ir truputį užsiėmusi kelioniniais reikalais (taip, ši pora taip pat numegzta keliaujant) neatidžiai perskaičiau (tiksliau pasakius, per vėlai, kai jau įtariau, kad kažkas ne taip) instrukcijas. Buvau jau pakankamai toli savo klaidose pažengusi, kad ardyčiau ir taisyčiau, juolab kad įtariau, jog stipriai geriau nebus. Dizainerio idėja neįgyvendinta, bet ir tokia interpretacija, tikiu, ras savo vietą kojinių pasaulyje 😉 .

Lapkričio mėnesį pagaliau pavijau Gitaną, abi numezgėm laiku (ji anksčiau, aišku, bet ir aš gruodžiui pasiruošus!). Ir ši pora yra beveik kelioninis projektas, tik tą nukeltų akių dalį mezgiau namie, nes su margais siūlais reikėjo atidumo, o visa kita įvyko kelionėse visuomeniniu transportu į darbą ir namo (kiekvieną kartą stebiuosi, kaip per tokį trumpą laiką galima tiek daug numegzti 😉 ).

Ir šį kartą nevisai tiksliai laikiausi dizainerio instrukcijų kaip derinti spalvas, kai ką sukeičiau vietomis, nukeltų akių segmentui nekeičiau spalvų griežtai įstrižainių judėjimo kryptimis ir margą kulną dariau margai… pilką, kad labai nesiskirtų nuo pėdos. Pirštukus taip pat padariau pėdos spalvos, tik atskyriau plona marga justele.

Dizainerio sumanymą geriau įžvelgsite Gitanos poroje – marga stulpelio pradžia, margi nukeltų akių segmentai (keiti kryptį ir keiti spalvą), margas kulnas ir margi pirštukai.

Laukiam gruodžio 🙂

Visos kojinės megztos ir fotografuotos mūsų abiejų kartu su Gitana Griciene. Rugsėjo mėnesio poros modelis – “Windschief Socks“, Gitana savo porą mezgė iš Drops Fabel 120, aš mezgiau iš jau pasibaigusio siūlo – Opal Van Gogh 5434. Spalio mėnesio poros modelis – “Cafe Knitting Socks”, Gitana ją mezgė iš Drops Fabel 120, 623, 655, aš mezgiau iš Drops Fabel 115, 112 ir Opal uni 4 gijų 5133. Lapkričio mėnesio poros modelis – “Embossed Jacquard Socks“. Gitanos pora megzta iš margo keturgijo Opal (nebeatsekam serijos ;( ) kartu su Drops Fabel 113, 918, 104; manoji – iš Opal uni 4 gijų 9936 ir Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2133, 2136, 2428.

West žiema. Trečias sezonas

Baigiasi kalendorinė žiema ir pagal jau per porą metų susiklosčiusią tradiciją, abi su Gitana demonstruojamės, kaip mums sekasi megzti Stephen West kojines pagal kiekvieno mėnesio metinį abonementą. Ir taip, kaip turbūt jau supratote iš pavadinimo, mes pradėjome trečią sezoną 😉 . Grynai Gitanos dėka, turiu pasakyti, nes aš į antrų metų pabaigą nuolat vėlavau ir jaučiausi truputį tokia padususi, nors gruodžio poros idėja man tikrai labai patiko.

Nuotraukose Gitanos pora akivaizdžiai yra arčiausiai originalios idėjos, iš kurios aš paėmiau tik konstrukciją savaip sudėliojusi spalvas. Gitana išsaugojo ir spalvų vietas, ir – svarbiausia! – numezgė originalią versiją su moheriu. Kai tik buvo paskelbtas modelis, abi aptarėm, kad labai jau jis “šikarnas”, svarstėm, dėti tą moherį ar ne. Tai Gitana ne tik pridėjo, pridėjo patį prašmatniausią ir švelniausią, sakė, tik toks namie po ranka pasitaikė. O kai jo neužteko, teko prisipirkti, bet šita istorija aš turbūt nieko nenustebinsiu… 😉 . Padui ir krašteliui moheris beveik tokios pat spalvos kaip ir kojininis siūlas, o priekio van gogh’inį margumą labai subtiliai apgaubia šviesaus moherio rūkelis.

Pridėjus moherį, kojinės gavosi didokos, jų nemačiau, nuotraukoje gerai atrodo ir ant pačios mezgėjos kojų, bet Gitana sakė, kad labiau vyriškai kojai bus. Man užtenka tik pagalvoti apie tą prabangų moherį ir net neįsivaizduoju, iš kur realybėje gauti princą, kurio gyslomis tekėtų tokio mėlynumo kraujas?

Aš labiau pasinaudojau šito modelio konstrukcija, kai atskirai mezgama priekinė ir padinė pėdos dalys, pasiėmiau dovanų gautą vieną gražiausių Opal Hundertwasser kamuoliukų ir dar ryškumui pridėjau šiek tiek vienspalvių. Man visada gražu, kai iš pereinamų siūlų mezgami daiktai iš detalių (nors tokias konstrukcijas jau senokai esu palikusi prisiminimuose) ir nesutampa spalvos. Tai pagrindinė mano šitos poros vinis ir turėjo būti tas pats margas siūlas, bet skirtingai susitinkantis pado ir pėdos viršaus dalyse.

Dažnai vėluodama, aš neretai velkuosi Gitanai iš paskos ne tik laiko, bet ir idėjų prasme. Kai nesugalvoju, kokias spalvas parinkti, spėju į ją nusižiūrėti, bet šios pirmosios 2025 metų poros sutapimai (netolygių, virpančių spalvų dryžiai) tikrai yra atsitiktinumas. Gitana savo porai pasirinko vieną vienspalvį siūlą, kitą – vienos spalvos, bet persiliejančios nuo šviesios iki tamsios. Tamsesnėse vietose tų siūlų tonas sutampa, todėl dryžiai nėra tokie mechaniškai subraukyti, o primena raibuliuojantį vandenį.

Aš savo porą pradėjau megzti mėnesio gale, specialiai taupiau ją kelionei, nes kojinės – vienas pačių geriausių kelioninių projektų, sunku paneigti. O kad važiavau į Wallhauseną, į Schoppel-wolle organizuotas siūlų dienas, kuriose buvo pristatoma nauja kolekcija, susirinkau visus mažus šio gamintojo kojininių siūlų kamuoliukus, kuriuos gaudavau kiekvienais metais naujai kolekcijai pasirodžius. Pasirinkimas buvo truputį pagalvotas, bet daugiau atsitiktinis, nes kol nepamegsi, nesužinosi, kas, kaip ir su kuo tinka. Prisiminiau ta proga Rasą, kuri į kelionę pasiima kelis atsitiktinius kojininių siūlų kamuoliukus ir… tikisi, kad jie sulips į kokią naują ir gražią sąjungą 😉 . Norėdama atsitiktinumui padėti, aš paėmiau truputį atsargai (kai jau kojinės buvo baigtos, paaiškėjo, kad iš tos atsargos dar kokios trys poros būtų išėję 😉 ), kad netikus vienam kamuoliukui, turėčiau ką paimti vietoj jo.

Juokingiausia dalis buvo, kai nusiunčiau Gitanai savo pradžią (tie kamuoliukai Vilniaus oro uosto laukimo salėje) ir ji man atrašė, kad šitos kojinės taip greitai mezgasi, jog neužteks kelionei. Juokauja? Aš važiuoju tik savaitgaliui ir į darbinę kelionę, planų turėjau visoms dienoms per akis ir ausis, o mezgimui buvo numatytos tik valandėlės lėktuvuose, traukiniuose, gal viešbutyje prieš miegą ar ankstų rytą.

Taip ir mezgiau, nes prie pagrindinės programos Wallhausene, aš dar labai intensyviai tyrinėjau tarpinę stotelę – Niurnbergą. Ir nesupratau, kas vyksta – atrodė, kad Gitanos žodžiai visai nepriklausomai nuo mano valios ima pildytis kaip kokia pranašystė. Truputį pamezgiau lėktuve, traukinyje išsitraukdavau mezginį tik tada, kai kelionė būdavo ilgesnė nei valandą (visi, keliavę Vokietijos traukiniais žino, ką aš turiu galvoje, dėl savo nenuspėjamumo ir nuolatinių staigių pokyčių ši transporto priemonė tikrai nėra skirta nei relaksui, nei silpnų nervų keliautojams), bet kažkokiu stebuklingu būdu kojinės tiesiog ėmė materializuotis mano akyse.

Nuo pabertų kamuoliukų Vilniaus oro uoste (ten ir užsidėjau, namie tik susirinkau siūlus) iki Schoppel-wolle madų šou šeštadienio vakarą aš po intensyvių dviejų dienų ant podiumo prieš pasirodant modeliams spėjau nufotografuoti jau antros kojinės pradžią.

Mezgiau abi pakaitomis, kad lengviau suvaldyčiau skirtingų spalvų kamuoliukus, bet sekmadienio rytą, laukdama traukinio atgal į Niurnbergą, jau buvo peržengusi kulnus, tame pačiame traukinyje pabaigiau vieną kojinę, o paskutinė nuotrauka yra iš ką tik Vilniuje nusileidusio lėktuvo – pabaigiau antrą lėktuvui jau riedant žeme. Jei nors lašiuką būčiau skyrus daugiau mezgimui, ne tik visai atliekamas minutes, tikrai būtų tos poros neužtekę!

Namie beliko išskalbti, išblokuoti ir gražiai nufotografuoti 🙂 .

Aš buvau taip įkvėpta tokio beveik stebuklingo pačių kojinių nusimezgimo, kad nekantriai sulaukusi vasario poros, nieko nelaukus, čiupau virbalus.

Vasario pora buvo sumanyta kojininių siūlų galiukams, penkių spalvų, aš norėjau iš tiesų panaudoti turimus galiukus, tai eigoje ne viena pilka dubliavo kitą, bet šiai porai man tiko toks chaotiškas margumas.

Mezgėm abi nematydamos viena kitos porų, bet matyt kažkokia vienijanti gija ir be pamatymo mus jungia (bendra gatvė ar ilga mezgimo draugystė?). Aš naudojau daugiau atspalvių vienspalvių siūlų, o Gitana tarpais mezgė margą Schoppel-wolle kamuoliuką, todėl ir kojinės atrodo daug turtingesnės ir sudėtingesnės bei spalvingesnės, nei būtų tiesiog iš tvarkingų penkių spalvų. Parinkusi giminingus raudonai violetiškus atspalvius Gitana išvengė rėksmingos mišrainės – giminingas koloritas apjungė viską į labai gražią harmoningą visumą.

Laukiam kovo!

Visos kojinės megztos ir fotografuotos kartu su Gitana Griciene. Pirmos poros modelis – “Mo Mod Socks“. Gitana mezgė ją iš Grundl Hot Socks uni 59, Isager Silk Mohair 16, Rowan KidSilk Haze 653, Opal Van Gogh 5435, mano pora megzta iš Opal Hundertwasser 2100, Schoppel-wolle Admiral 4401, 0383.

Sausio mėnesio poros modelis – “Stripestep Socks“, Gitana mezgė jį iš Drops Fabel 918, 104, mano pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral, Das Paar 2506, Schoppel-Wolle Wunderkleckse 2139, 2432, Schoppel-Wolle Zauberball® Crazy 2542, 2623.

Vasario mėnesio poros modelis – “Fantastitch Socks“. Gitana mezgė savo porą iš Grundl Hot Socks uni 59, Drops Fabel 104, 109, 114, Regia Fashion Shine 6855, Schoppel-Wolle XL Kleckse. Mano pora megzta iš Grundl Hot Socks uni 27, 31, Schoppel-wolle Admiral Hanf 2444, WYS Signature 4-ply 231, Opal uni 4 gijų 5192.

Kalėdų stebuklai

Per Kalėdas visi laukiam stebuklų ir aplinka su prekybininkais išsijuosę mumyse tas iliuzijas augina bei puoselėja. Ir taip, ir ne. Po eglute dažno mūsų laukia stebuklai ir turbūt jais pasidžiaugti taip pat svarbu, kaip nepamiršti pamatyti už jų tuos “stebukladarius”, kurie su meile ir atsidavimu mums juos ruošė.

Šiandieninės nuotraukos – iškalbingas koliažas, kurį nuotraukų redaktorius mums sukurs per kelias akimirkas. Realybėje gi reikėjo daug daug kruopštaus darbo močiutės valandų, kad spalvoti kamuoliukai virstų šiltomis, jaukiomis ir labai individualiomis kojinėmis – stebuklai patys nepasidaro 😉 . “Skubėjau megzti kalėdinėms dovanoms, todėl siūlų margumas buvo puiki išeitis, pakeičianti raštus.Iš aštuonių kamuoliukų likučių,manau, dar galėčiau numegzti dvi ar tris poras puskojinių“.

Ši istorija, panašu, turės tęsinį – stebuklai vyko, vyksta ir vyks. Prisidėkime prie jų, pamatykime juos ir apkabinkime.

Zitos Neverdauskienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal Van Gogh 5433 (Raudonieji Arlio vynuogynai), 5431 (Kavinės terasa naktį). WYS Signature 4-ply The Florist 801 (Neužmirštuolė), Opal Country 11297, Opal Knuddelbande 6-ply 11323, Grundl Hot Socks Madena 08, Grundl Hot Socks Malcesine (6 gijų) 04, Opal Hundertwasser 3207 (Saugokime jūras).

Žvaigždės žiemos šventėms

Jaučiuosi šiandien truputį kaip fokusininkas, iš tuščios skrybėlės traukiantis triušius ar iš jūsų kišenių nesamas monetas, kai ne taip seniai anonsavusi Opal Van Gogh (75% vilnos (superwash), 25% poliamido, 100 g ~ 425 m) kolekcijos pabaigą, vėl demonstruoju jos papildymą, bet realybė yra tokia, kad sandėlyje pamačiusi dar prieinamas dvi spalvas, bevelijau trumpam pabūti Mikės Melagėlio kailyje, bet papildyti MZ lentynas dviejų pačių garsiausių Van Gogh paveikslų (“Žvaigždėta naktis” ir “Kavinės terasa naktį”) interpretacijomis kojininių siūlų pavidalu. Ir jau be jokių fokusų – tie sandėlio resursai tikrai nėra neišsemiami 😉 .

Artėjant Kalėdoms šis papildymas ypač aktualus – tai nuostabi dovana tiek sau pačiam, tiek menui neabejingam artimajam (tiks ir ne tokiam aistringam tapybos mylėtojui – Van Gogh’o nežinančio žmogaus greičiausiai nerasite 😉 ), o jei tas žmogus mezga, tai net kojinių megzti nereikės, užteks tokio ypatingo kamuoliuko – tokiu būdu dar labiau pratęsite džiaugsmą 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00