Tinkamoje vietoje tinkamu laiku

Netikėkite, jei jums kas sakys, kad kojinės neauga ant medžių. Viskas priklauso nuo medžių ir sezono. Prie MZ gali rasti tokių veislių, kurie augina kojines net tokiais va įmantriais kulnais!

Kojines gali rasti ir ant žemės kartu su nukritusiais lapais, reikia tik pagauti akimirką.

Dar daugiau – kojinės auga ir ant tvorų, jei jos yra tokioje vietoje, kur yra pakankamai didelė siūlų koncentracija. Rajonas apie MZ tikrai yra toks, bet niekada nežinosi, kas dedasi tavo kaimynystėje, todėl rudeniop būkite akyli!

Jūratės Tamošauskienės megztos kojinės. Pirma pora megzta iš vienspalvių kojininių siūlų likučių – Drops Fabel 110, 112, Regia Premium Silk 00025, WYS Signature 4-ply 335, Opal uni 9936; Aulo raštelis – „Broken seed stitch socks„. Antra pora megzta iš Opal Van Gogh 5431 (Kavinės terasa naktį).

Soctober

Angliškai kalbančiame mezgimo pasaulyje spalio mėnuo kitaip ir nevadinamas, kaip tik kojinių mėnesiu – Soctober. Tokia informacija (jei kas apie tai dar negirdėjo) paskutinę šio mėnesio savaitę, hm, hm, švelniai tariant, yra gerokai pavėluota, bet pagrindinė priežastis slypi ne tik mano sulėtintame plaukime kalendoriniuose takeliuose. Mes MZ labai mylime kojines, turime tikrai turtingą kojininių siūlų kolekciją ir grožimės fantastinėmis kojinėmis toli gražu ne vieną kitą mėnesį – kiaurus metus. Yra net mezgėjų, kurioms be kitų projektų nieko daugiau ir nereikia, juolab, kad raštų ir siūlų tiek, kad viską išbandyti neužteks net ir pačio ilgiausio gyvenimo 🙂 .

Bet sezono įtakos nepaneigsi – rudeniui atėjus kritinė megztų kojinių masė yra tokia, kad nepaignoruosi, todėl skelbiam tegu ne visą šį mėnesį, bent šią savaitę kojinine 🙂 .

Pradeda ją trys nuostabios Virginijos poros, kurių nuotraukose labai ryškus rudenėjimo laikas – nuo ryškių žiedų prie rudeninių uogų lapų. Antros poros margas siūlas net vadinasi „Rudens vėjas” 🙂 .

TIek Virginijos mezginių gerbėjai, tiek įdėmūs MZ dienoraščio skaitytojai tikrai iš pirmo žvilgsnio atpažins firminį jos braižą – sudėtingais žakardiniais raštais margintos kojinės, naudojant įvairaus sudėtingumo (turiu galvoje derinimą) margus siūlus. Pirmos poros fonas – rankomis dažytas Wunderckleks kamuoliukas, kuris pats jau iš savęs yra ohoho koks iššūkis!

Virginija parinko raštui kontrastingą tamsią jūros bangos spalvą, todėl raštas puikiai matosi (net toks smulkus), o fonas atrodo kaip žiedais apsibėręs augalas 🙂 .

Rudeninė pora numegzta veidrodiniu principu – čia jau fonas tamsus, o raštelis šviesus, primenantis pirmas snaiges ant šalvenančios žemės. O rudeninis vėjas, iš kurio megztas pagrindas yra tikrai toks iš gamtos, kad pažiūrėkite, kaip dailiai iš tų pačių spalvų sulapojo ir uogytėmis apsipylė 😉 .

Trečia pora taip pat subtiliai žaidžia sezono tema. Žydi rožės, bet jau gilios ir prislopintos tamsiai bordo spalvos – ką tik atkeliavusio naujo Zauberball Crazy kamuoliuko Ankstyvas ruduo fone… 🙂 .

Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmoji pora megzta iš Schoppel-wolle Wunderckleks 2140 (Žolynų ragana) ir Opal uni 4-ply 5187. Antroji pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1504 (Rudens vėjas) ir Admiral Melange 9220m. Trečioji pora megzta iš Zauberball Crazy 2545 (Ankstyvas ruduo) ir Drops Fabel 13.

Svajonių krepšelis

Šio Eglės neriamo krepšelio nuotraukų instagrame laukdavau kaip vaikystėje filmukų valandėlės – toks saldus man tas melanžinis margumas, o dar taip gražiai Eglės pateiktas ♥.

Tokio stiliaus puodkėles nerdavome iš babutytės (taip meiliai mano vaikystės kaime vadindavo mamos draugės, pas kurią vasarodavau, mamą) paruoštų siūlų likučių – ji iš kažkur gautą maišą siūlų atliekų taip sutvarkydavo, kad išmetimui skirtas daiktas tapdavo ne tik naudingu, bet ir pačiu gražiausiu man iki šiol. Maiše siūlai būdavo be jokios tvarkos sumesti trumpomis atkarpomis (ten buvo tikra ta žodžio prasme atliekos), amžinatilsį babutytė traukdavo po vieną ir rišdavo. Tada sukdavo tokį pačios pagamintą siūlą į kamuolį, bet jis plonas, kad galėtum ką megzti ar nerti, reikia daug tokių sudėti. Įsivaizduojate, tokia spalvų mišrainė susidarydavo! Mes nerdavome iš tokio sudėto siūlo puodkėles – tais laikais fotografija nebuvo taip lengvai prieinama ir niekam tikrai į galvą nebūtų atėję fotografuoti puodkėles iš siūlų atliekų, bet mano galvoje saugojamame prisiminimų albume jos yra vieni pačių gražiausių kadrų 🙂 .

Eglės maišelis, palyginus su babutytės likučių kamuoliukais, yra prašmatna ir prabanga – aš, augusi visiško siūlų bado metais, net dabar įkvepiu ir pamirštu kuriam laikui kvėpuoti, pamačiusi „likučių” rinkiniui priskirtą moherį su šilku. Bet galbūt tas moheris ir suvaidino tokį lemiamą vaidmenį derinyje (o gal ir koks kitas, slaptas 😉 , Eglės ingredientas), kad nunertas krepšelis puikiai laiko formą, nesitampo, nesideformuoja – jis net neturi pamušalo! – ir tikrai iš namuose prie ūkio naudojimo daikto (ko galėtum tikėtis iš tokio projekto) yra pakilęs į solidų ir prestižinį rankinių luomą.

Prie to, aišku, prisidėjo ir odinės rankenos – ir prie tvirtumo, ir prie užbaigtumo, ir prie stiliaus. Jos lyg rėmelis, suteikiantis paveikslui visai kitą statusą.

Pagrindiniai krepšelio ingredientai yra įvairiausių siūlų likučiai, kuriuos Eglė planavo visus sėkmingai sunaudoti. Kaip jai šitai sekėsi, galite atspėti iš pirmo karto 😉 . Jei kas nesusidūrė su likučiais ir nelabai supranta, apie kokį mastą čia kalba, tai sufleruoju – šita užduotis nepasisekė 😉 . Ir tai yra didelis gėris, atveriantis naujų gražių projektų galimybes – Eglė Ravelry šiam projektui jau suteikė numerį 😉 .

Esu mezgėja iki vidaus gelmių ir niekada nemaniau, kad imsiuosi nėrimo. Bet… atėjo toks emociškai sunkus metas, kai rankos nekilo megzti, bet protas sakė – daryk ką nors, išjudėk! Beskrolindama internete užmačiau krepšį, nertą iš likučių. Tokių visiškai visiškai likučių, kai siūlo ilgis pusmetris ar metras. Ir tai buvo impulsas “atsikratyti” tais visais galais galeliais. Sunkus buvo tik pirmasis “blynas” – 5 ar 7 cm apskritimukas. Toliau pagavo kūrybinė jėga, noras dėlioti siūlų derinius, juos fotografuoti. Krepšys didėjo ir nuotaika gerėjo! Ir štai turiu nuostabaus gerumo, didumo ir patogumo krepšį! Labai juo džiaugiuosi. Bekeldama šį įrašą prie pavadinimo parašiau #1, nes mano įsivaizdavimas, kad sunersiu visus likučius – buvo klaidingas. Sunėriau tik trečdalį.

Visuose Eglės projektuose prie siūlų spalvų ir derinių lygiomis teisėmis dalyvauja dar vienas dalyvis – jos nuostabios proceso ir jau gatavo daikto nuotraukos. Tegu jos ir yra nematomos, žiūrint realius, nešiojamus daiktus. Pilkųjų kardinolų reikšmė istorijoje akivaizdi visiems 😉 . Tokiame kontekste ir pats materialus megztas (nertas) daiktas turi visai kitą aurą.

Eglės Lašinskienės nertas krepšelis, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Rowan Felted Tweed, Drops Alpaca, Schachenmayr Rheuma Thermal Wolle, Drops Puna, Karisma, Cotton Merino, Baby Merino, turėtas moheris su šilku (Drops, Rowan, Isager) ir t.t. Spalvų kodai ir numeriai šiame projekte neturi jokios reikšmės, kaip ir nepilnas visų siūlų naudotų siūlų sąrašas, idėja akivaizdi 🙂 . Modelis – „Scrap Yarn Basket„.

Atostogų derlius

Ką geriausia megzti aktyviai atostogaujant? Aišku, kojines. Nei matuot, nei galvot, nei kelius šildo, nei krepšy daug vietos užima. Gražvydė, aišku, jas ir pasiėmė į Latvijos pajūrį.

Ir netrukus atskriejo žavingi pajūrio vaizdai naujų kojinių fone.

Pirma pora megzta smulkučiu nukeltų akių raštu (firminis raštas tokiu lieka visuose projektuose 😉 ), prie labai nuosaikaus rudo kolorito priderinant ypač ryškaus ir nenuspėjamo Wundercklecks kamuoliuko pirštukus, atnaras ir kulnus. Kamuoliukas ne tik ryškus ir nenuspėjamas, bet dar ir labai gražių sezoninių spalvų – viskas kartu susijungia į dailų rudenišką koloritą.

Antroji pora atrodo kaip iš vieno kamuoliuko, bet Gražvydė atsiuntė nuotrauką, ką su kuo derino – du skirtingai spalvoti, o rezultatas – super vieningas. Spalvos čia jau groja pirmu smuiku, pagrindinė detalė – ryškus kulno išplatinimas dvigubu stulpeliu.

Gražvydė atsiuntė kojinių nuotraukas kartu su aplinkos vaizdeliais ir pastaba, kad nedaug kojinių per atostogas užderėjo, nes sutrukdė…

tikrai ne rūkai ar saulėlydžiai su voratinkliais 😉 . „Dar tiek grybų savo gyvenime nesu mačiusi…kur tik pasisuki miške, kad tik neužmintum… Ugdom valią – užsimerkiam ir bėgam iš miško, kad daugiau nerinktume„.

Kojinių megztų aš savo gyvenime mačiusi tiek ir tiek, ir tai jokiu būdu nesumenkina nei jų vertės, nei grožio – aš kiekvieną kartą užgniaužus kvapą trumpam nustoju kvėpuoti įspūdingą porą pamačiusi. BET. Tiek grybų savo gyvenime aš dar nesu mačiusi, todėl šiandien jums patiems palieku spręsti, prie ko padūsauti 😉 .

Gražvydės Norkienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmoji pora megzta iš Drops Fabel 300 ir 101, spalvoti krašteliai – iš Schoppel-wolle Wunderckleks 2433 (Shin-Kyo tiltas). Antra pora megzta iš Opal „Mažasis princas” 7765 (Mažasis princas ir gyvatė) kartu su Opal Ocean 9970, modelis – „Vanilla is the New Black„.

Item added to cart.
0 items - 0,00