Žieminės kojinės

Manau, nesunku atspėti, ką reiškia mūsų su Gitana žieminis Stephen West kojinių pasirodymas yra vasario gale, žiemai baigiantis, o ne gruodžio gale prieš Naujus metus – taip, ši kelionė pratęsta dar metams 😉 .

Paskutinę metų porą Gitana baigė anksčiau nei baigėsi metai ir buvo nelabai patenkinta, kad pasirinko margus siūlus. Man tai jos pora su visomis pro neryškias spalvas prasišviečiančiomis tekstūromis priminė brangų senamiesčio peizažą, bet ką ji turėjo galvoje, supratau tik pradėjus megzti savas kojines.

Pagal dizainerio idėją, kojinėse laipsniškai turėjo pasikeisti trys spalvos. Jo rankomis dažyti siūlai man nepasirodė labai jau ryškiai vienspalviai, tai susidėliojau perėjimus nuo švarios melsvos iki vienspalvės tamsiai žalios, o tarp dangaus ir tamsių šešėlių po egle susidėliojo visokiausių žalių atspalvių pieva su žydinčiomi gėlėmis ir įvairiais augaliukais, Gitana mano pievoje net upelį įžiūrėjo 😉 . Ir taip, megzdama įsigilinusi į raštus , turiu sutikti, kad švariame vienspalviame (ar -iuose) siūluose visi tie brūkšniukai, trikampiukai, juostelės ir perliniai taškeliai tikrai matytųsi aiškiau ir ryškiau, bet man prie širdies ir toks lengvas mirgantis gamtiškas chaosiukas 😉 .

Savo gėdai turiu prisipažinti, kad gruodžio mėnesio kojines aš numezgiau toli gražu ne gruodį ir vos sausio nepramiegojau – išgelbėjo tik bendro projekto idėja. Jei jau darom abi viską, tai ir darom, o ne atidėliojam pensijai (aka, ant švento Nigdo 😉 ) . Mano vilkinimo priežastis buvo visai ne nepatikęs modelis, aš tiesiog niekaip negalėjau parinkti jam siūlų, dairiausi į Gitaną, galvojau…

Užtai bonusinė pora iš šešių gijų siūlo su didele pyne per kojos priekį man tiesiog nusimezgė per pačius Naujuosius. Storų siūlų mes MZ neturim labai didelio pasirinkimo, todėl aš vis ieškau, kaip tik įvairūs pavyzdėliai iš Grundl tik ir laukė jiems tinkamo modelio.

Gitana savas pynes susuko iš suomiškų Novita siūlų, nebūtų jie Šiaurės šalių gyventojai – kojinėms skirtų siūlų jie gamina visokių spalvų ir storių 🙂 .

Nauji Westknits kojinių metai prasidėjo nukeltomis akimis megzta sausio mėnesio pora, labai tokius myliu kojinėms, nes yra pakankamai elastingi nešioti, lengvi megzti ir labai draugiški įvairiems žaidimams spalvomis.

Gitana savo porai pasirinko ryškų ir saugų efektingą variantą – vienspalvį foną ir kontrastingą margą siūlą raštui,

o mane sugundė mano jau vėl svorį atsiauginęs likučių kamuoliukas, iš kurio mezgiau praeitų metų balandžio mėnesio porą. Auga jis nuo nuolat priduriamų mažų kojininių siūlų galiukų, ne tokių rimtų, kad ką dar paraštuotum ar padryžuotum, o visai menkų 0,5 – 2 metrų atliekėlių, kurias ir išmesti labai sąžinė negraužtų, bet aš turiu nuo vaikystės stiprią ir nepagydomą trauką atsitiktinių siūlgalių kombinacijų grožiui, todėl nemetu, o su adata nuolat priduriu, kas atlieka nuo numegztų porų prie specialiai likučiams skirto kamuoliuko, o kai jis įgauna pakankamą kritinę masę, žiūrėk, ir tinkamas modelis tuoj pat atsiranda 😉 .

Šio kamuoliuko galiukai buvo patys įvairiausi tiek spalvine, tiek tonine prasme, todėl atsvarai parinkau jiems patį neutraliausią vidutinio tamsumo pilką siūlą. Šį kartą su kojinėmis pasibaigė ir mano margasis kamuoliukas, bet tam reikalui skirtas krepšelis su paruošta adata laukia žemame starte pradėti naują progai pasitaikius.

Žieminę kojinių kolekciją vainikuoja vasario mėnesio pora, kuri man tuo pačiu prisėdimu su visomis skolomis ir naujienomis nuisimezgė. Dizaineris buvo sumanęs laipsniškesnius trijų spalvų perėjimus, bet man norėjosi tiesiog pabaigti vieną spalvą ir pradėti kitą. Susidėjau keturių derinuką nuo šviesesnių atspalvių galuose prie tamsesnių kojinių viduryje, nors gavus modelį Gitanai pasakojau, kad megsiu vienspalves. Tik kojinės kartais kaip žmonės – turi savo nuomonę ir moka už ją pastovėti 😉 .

Gitanos pora tiksliau atspindi pradinį dizainerio sumanymą – laipsnišką trijų spalvų pasikeitimą. Aš gavau jos nuotraukas būdama Romoje, tiksliau, Vatikane, ir jei kojinės būtų mano, jo vardu ir būtų pavadintos. Tegu per įmantraus dizaino dvasininkų rūbams, bet spalvos!

Pirma pora megzta ir fotografuota Gitanos Gricienės, siūlai – Frops Fabel 650, Regia 4-ply Galaxy Color 1555, Opal uni 4-ply 5189, modelis – „Pierre Socks„. Tas pats modelis mano yra megztas iš Regia Premium Cashmere 52, Drops Fabel 151, Opal Schafpate 9415, Isager Sock yarn 37.

Antrą porą Gitana mezgė iš Novita Nalle, aš – iš Grundl Hot Socks Malcesine 6-ply 02, modelis – „Billowing Braid Socks„.

Sausio mėnesio porą aš mezgiau iš Grundl Hot Socks 31 ir margų likučių kamuoliuko, Gitaną savo porą mezgė iš margo 4 gijų Opal siūlo (nebeatsekam numerių 🙁 ) ir vienspalvių Grundl Hot Socks 60; modelis – „Spiral Splash Socks.

Vasario mėnesio porą – „Glittering Snowscape Socks” – aš mezgiau iš Regia uni 4-ply 2743, Regia Fashion Shine 6853, WYS Signature 4-ply 351 (Kardamonas) ir Regia Premium Bamboo 00070. Gitanos pora megzta iš WYS Signature 4-ply 510 (Kajeno pipiras), 753 (Juodųjų serbentų bomba) ir Opal uni 4-ply 5196.

Vasaros derlius

Paskutinę vasaros dieną skaičiuojam su Gitana savo viščiukus – vasarines Stephen West kojinių metų projekto poras. Šią vasarą ypatingai džiaugiausi, kad mes kartu vienoje valtyje. Visko pilnas man šitas laikas, jaučiu, būčiau atidėjus mezgimą „rytojui”, bet kai esi komandoje… Vienžo, tegu ir vilkdamasi uodegoje aš vasarą garbingai baigiu pabaigtomis visomis poromis 🙂 .

Birželio mėnesio modelis „Rising Dawn Socks” megztas smulkiu nukeltų akių su siūlu prieš mezginį raštu ir man norėjosi siūlo su trumpu marginimu, kad raštas dar labiau sumargintų viską.

Gitana, aišku, numezgė pirmoji, ir taip man gražu buvo, kaip ji panaudojo raštuotą Opal Van Gogh siūlą su ryškiais akcentais stulpelyje, kulne ir nosyje. Tai aš iš paskos, tik švelniau 😉 . Pagrindui išsirinkau labai trumpais segmentais margintą WYS Signature 4-ply siūlą iš gražiosios gėlinės Florist kolekcijos – seniai man rūpėjo ta margoji dalis, vienspalvius jau buvau išbandžiusi. Kitos spalvos galiukai mano skirtingi ir švelnių spalvų, į kompaniją neryškiam neužmirštuolių fonui 🙂 .

Pagrindinis antrosios vasaros poros „The Basketweaver Socks” pagrindinis raštas – tekstūrinis kiauraraštis, imituojantis pynimą. Ir kai jau Gitana atsiuntė savo baigtos poros nuotraukas, aš galėjau jai nusiųsti atgal pirmos kojinės pradžią, o ne tik padūsauti ir pulti prie virbalų ir siūlų.

Gitanos pora numegzta iš labai gražaus Drops Fabel atspalvio su priderintais vienspalviais kulnais, nosimis ir stulpeliais. Visas koloritas toks iš gamtos, sugrąžinantis mus į pačią krepšių pynimo pradžią.

Man kažkodėl norėjosi visai vienspalvės poros (na gerai, pasirinkau tvidą, kad būtų vienspalvis, bet ne visai) ir dar labai man nebūdingos tamsiai pilkos spalvos – kaip techninio kontrasto tam gamtiškam audinį primenančiam raštui.

Su trečiąja pora man taip koja į koją (tiksliau, koja už kojos 😉 ) su Gitana nepavyko padirbėti, bet nuolat apie tą porą galvojau, mintyse rinkau siūlus… Vieną vakarą prisiminiau Gitaną, ji nieko nerašė ir nežinojau, ką daro, bet nujaučiau… Ryte gavau baigtos poros nuotraukas 😉 . Kaip tik ruošiausi važiuoti į kaimą, tai greitai susipakavau siūlus savajai porai. Ir tik ją mezgiau! Nors susipakavau dar penkiems kitiems projektams, maža ką!

Gitana pasirinko kontrastingą foną išsiskiriančiam pereinamų spalvų raštui – aš jau buvau pamiršus, kaip gražiai atrodo Drops Delight 😉 .

Aš pati, kai tik pamačiau paskelbtą šį modelį, iš karto įsivaizdavau jį ne pereinamų spalvų, o vienos spalvos raštą ant lengvai margo ar vienspalvio fono – rašto trikampėliai priminė man grafišką dvišlaičių namų stogų piešinį nedideliame miestelyje, todėl išsirinkau sniego baltą (apsnigtiems stogams 🙂 ) ir patrintą džinsą imituojantį Jeans Ball foną (naktinis dangus?). Ir jau prie viso to nesusilaikiau nepridėjus labai gražaus Opal Hundertwasser spalvyno stulpeliui ir nosims.

Smagiausia dalis yra kojinės raštas. Daugelis šios serijos kojinių numegztos man sudėtingais ir painiais raštais. Ta prasme, kad reikia atidžiai sekti ir nesunku privelti klaidų. Šis, paskutinis, man atrodė pats sudėtingiausias. Ir keisčiausias, jei ką, nes pro trikampėlius švietė visai nemenkos skylės 😉 . Tik pradėjus megzti buvau labai maloniai nustebinta, kad raštas yra super lengvas ir greitai mezgasi, o pro skyles tikrai vėjai nešvilpauja 😉 .

Visas kojines mezgėme abi kartu su Gitana Griciene (jos visos poros pirmauja 🙂 ), abi savo poras fotografavome. Pirmos poros modelis – „Rising Dawn Socks„, Gitana mezgė iš Opal Van Gogh 5435 (Žvaigždėta naktis) kartu su Opal uni 4-ply 9939, aš mezgiau iš WYS Signature 4-ply Florist 801 (Neužmirštuolė), 335 (Hortenzija), Opal uni 4-ply 3081, Regia Premium Silk 00031. Antrosios poros modelis – „The Basketweaver Socks„, Gitana ją mezgė iš Drops Fabel 650 (Miškas) su priderintais 4 gijų kojininių siūlų likučiais, mano pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral Tweed Bunt 8805. Trečiosios poros modelis – „Slippy V Socks„. Gitanos pora megzta iš Opal uni 4-ply 9934 kartu su Drops Delight 12, mano pora megzta iš Opal uni 2620, Schoppel-wolle Jeans Ball 2130 (Šeivamedis).

Vasarinės pirštinės

Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!

Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!

Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. „

Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.

Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”

Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale „Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.

Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, „mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. „Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!

Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉

Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).

*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).

Megzta kartografija

Eglės visos kojinės mane žavi, bet šiandieninė pora – tiesiog užbūrė. Mezgiau šitą modelį daugiau nei dvidešimt kartų, pačių įvairiausių spalvinių kombinacijų, ir jis nei nusibodo, nei nustojo džiuginti. Bet sugretinti jas su kartografo darbu man į galvą neatėjo – o juk iš tiesų (ypač mezgant iš likučių!) dabar tai atrodo pati trumpiausia ir tiesiausia asociacija! O mano visos poros megztos būtent iš galiukų 😉 .

Gimtadienio dovana kartografei. Pirma šovusi mintis – būtų miela numegzti žemėlapiškas kojines, bet nesugalvojau kaip. Ir tada iš smegenų kampučio išlindo planas – juostelių kojinės! Kur kiekvienas ruoželis – tarsi sklypelis. Obelų sodo, agurkų lysvės, ąžuolų giraitės. Su ežeriuku pašonėje ar upeliuku.”

Eglė kiekvienam spalviniui ploteliui suteikė prasmę, vietą ir vardą – ir ta fantastinė idėja gali būti panaudoti net konkretaus žemės plotelio atkūrimui kojinėse, bet pasakysiu jums iš savo labai nemenkos likučių ir šio modelio derinimo patirties, jog net ir labai nederinant sugadinti šį modelį yra beveik neįmanoma. Siūlai, kurie gali keistai atrodyti mezgant ratu visas 60-70 akių, siauroje juostelėje susidėlioja gražiai ir įdomiai. Spalviniai ploteliai nėra vienodo dydžio (tik juostos turi vienodą plotį, bet ir tai nebūtina), todėl tai yra idealus modelis sunaudoti visus likučius iki pat galo pačiu gražiausiu įmanomu būdu. Galbūt net sukuriant savąjį atminties žemėlapį – jei naudosite tai, kas liko iš pastaruoju laiku megztų kojinių, turėsite tam tikrą nešiojamą dienoraštį 🙂 .

Megzdama šias kojines skaičiau knygą “Laukas”, kuri tiek viršeliu, tiek istorijomis labai atliepė kojinių idėją. Knygai skyriau 5 iš 5.”

Eglės Lašinskienės megztos kojinės ir nuotraukos bei pastabos. Modelis – „Stripe Tease„, siūlai – Schoppel-wolle Wunderklecks 2177 (Žiogas), WYS Signature 4 – ply 632 (Cinamono lazdelė), Opal Hundertwasser 1431, 1433, Opal 1990.

Item added to cart.
0 items - 0,00