Aš labai myliu visokius šiltukus, pastaraisiais metais ypatingai, bet neįsivaizdavau, kad pamatysiu vieną jų dėvimą gegužės gale ir jums rodysiu pačioje vasaros pradžioje. Ir ne kaip idėją rudeniui ;).
Šis šiltukas, tiesa, ypatingas – numegztas iš vidutinio storio medvilnės su pridėtu plonyčiu Alpaca 1 siūlu, kuris, kaip spėjau ne vieną mezginį pačiupinėjus įsitikinti, suteikia bet kuriam vasariniui siūlui ypatingai malonų liesti pojūtį, žiupsnį šilumos ir puikų kritimą. Šiame mezginyje jis dar prideda labai gražų spalvinį efektą, nes pridėtas vienas prie trijų skirtingų spalvų medvilnių, jis ir apjungia visas tris detales viena violetine gija, ir sukuria tapybiškų melanžų kompoziciją.
Šiltuko modelis – iš karantininio laiko “Laine” žurnalo ir kiekviena jo detalė iškalbinga bei turinti savo prasmę. Pati trikampio, nukreipto į žemę, forma simbolizuoja įsižeminimą, priekio rašto perliukas – pastarojo meto kupstus gyvenimo kelyje, o zigzagas – nuolatinius aštrius to gyvenimo vingius. Bet tiesi horizontali pečių linija suformuoja lyg mažus sparnus – vilties simbolį.
Originalas vilnonis, todėl natūralu, kad šis, iš medvilnės ir alpakos, krenta gražiau, raštas matosi raiškiau, ir jame nepaprastai gražiai sudėliotos spalvos. Šiltos vasaros visiems ;).
Irmos Karvelytės-Kondraškienės megzta kaklaskraistė (ponchette, VLKK, alio?), siūlai – DK storio medvilnė su Isager Alpaca 1 52, modelis – “Grounded“.
