Chaika

Praeitą vasarą naujasis Rosarios4 siūlas Jardim buvo taip akimirksniu išgraibstytas, kad nespėjau nė apsižiūrėti, jog nebeliko jokios man tinkančios spalvos. Teko su nemenka kompanija laukti naujos siuntos su išsvajota žalia spalva.

Laiko turėjau užtektinai ir modeliui pasirinkti – praeitais metais labai pasiteisinę mano garderobe neploni megztukai trumpom rankovėm taip ir prašėsi draugų… Vidutinio storio medvilnė jau išbandyta ir labai traukė tam pačiam orui suplanuotas reikalas iš vilnos ir medvilnės derinio. Siūlas minkštesnis už gryną medvilnę (vilna čiuopiant nesijaučia, bet savo darbą atlieka!), pakankamai plonas ir labai jaukus. Su malonumu klausiausi ir atsiliepimų iš praeitų metų, kaip siūlas puikiai nešiojasi, lengvai prižiūrimas, jokių spurgelių – nes nešiojimui ir buvo suplanuotas mano naujas megztukas!

Rinktis šį konkretų siūlo ir modelio derinį siūlyčiau tik eksperimentų nebijantiems – originalas yra vos ne dukart storesniu siūlu megztas. Tai aš viena akim į instrukcijas žiūrėdama kurpiau savąją versiją. Iki pat išskalbimo nebuvo aišku, ar ji pasiteisins, bet nors ir neguli kaklas taip, kaip autorės sumanyta, bet labai užskaitau – ir pasivaikščiojimui, ir trumpam Ofelijos vaidmeniui ;).

Stengiausi savoje versijoje išlaikyti originalų siluetą, kaklas net ir išblokuotas kiek styro kaip senovinė nėrinių apykaklė vietoj gilaus dekolte ir plotis kiek arčiau normalaus nei oversize, bet tinka man ir prie kelnių, ir prie sijono, prie akių ir šios vasaros orų ypatingai ;).

Megztukas megztas iš Rosarios4 Jardim 37, 01, modelis – “Chaika“.

Vasarinis megztukas

Tiksliau būtų jį vadinti visų sezonų drabužiu ar bent pavasariniu, nes tokiu jį padaro nestoras universalus merino vilnos bei medvilnės derinys.

Tik atkeliavęs praeitą pavasarį, Jardim buvo akimirksniu išgraibytas, o kadangi jau metai praėjo, tai ir panešiotas, ir nieko, be ditirambų, kaip puikiai nešiojasi, lengvai prižiūrimas ir išlaikantis savo formą bei gražią išvaizdą, negirdėjau, todėl rekomenduoju iš visos širdies. Kol kas remiuosi svetima patirtimi, bet tuoj galėsiu pasigirti ir sava ;).

Jolanta praeitais metais buvo arba labai greita, arba labai laiminga, nes iš sparčiai nykstančio spalvų pasirinkimo sugebėjo išsirinkti labiausiai sau tinkančią. Ir ne tik sau, todėl tuoj bus mezgamas dublis du ;). Gal net ir modelis tas pats, nes labai jau gudriai ir gražiai sukonstruotas, be jokios siūlytės!

Gaivi spalva ne tik nušviečia veidą ir suteikia garderobui vasaros šventės nuotaiką, bet ir labai gražiai atskleidžia visas labai subtilias modelio detales, keletas nuotraukose:

Jolantos Gulbinovič megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 41, modelis – “Autumn Square“.

Vaikai auga

Auga Gražvydės ne tik apmezgamų vaikų ratas, auga tie patys vaikai. Gretutė, kurios gimimui skirtus mezginius matėme MZ dienoraštyje, jau atšventė trejų metų sukaktį ir ta proga (kaip kasmet, beje :)) gavo naują megztuką. Šiam Gražvydė išsirinko savo jau ne kartą išbandytus ir labai pamėgtus siūlus. Spėju, vaikams jie taip pat turi labai patikti, nes čiuopiant nesijaučia net tos pusės juose esančios daug ką dantimis bauginančios vilnos, kuri savo pagrindinę užduotį – šildyti – atlieka pasislėpusi.

Nukeltų akių raštas per visą megztuką – be jo Gražvydės mezginiai kaip maistas be druskos. Ir šiam švelniam mergaitiškam ji parinko mano patį mylimiausią iš jos gausaus arsenalo uogyčių raštą. Dailų mergaitišką motyvą ji suderino su labai nesaldžiomis spalvomis – pats tas savarankiškėjančiai, protingai ir guviai be kelių minučių vyresnei sesei.

Ir siūlų parinkimas, ir priekinis užsegimas – megztuko universalumo garantai. Gražvydė pataikė dydį mergaitės nematavusi – tokia jau ta karantininė realybė. Ir šis laimėjimas – mažas stebuklas!

Vyšnaitę ant tortuko uždėjo pati mažoji solenizantė, išsirinkusi megztuką pasipuošti savo gimtadienio šventei :).

Gražvydės Norkienės megztas megztukas Gretutei iš Rosarios4 Jardim 33 ir 03 ir nuotraukos, sagos – Union Knopf.

Šiltai ir saulėtai

Man pavasarį taip norisi geltonos spalvos, kad jei turėčiau tokį megztuką, kaip Rūtos naujiena, tai kabinčiau jį ne į spintą, o ant sienos – kad nuolat šviestų kaip saulė ir pirmi žiedai:).

Pradžia buvo nestoras medvilnės ir merino vilnos derinys (jį pamilusiems – gera žinia: tuoj tuoj visos spalvos pasirodys MZ :)), Rūta pridėjo prie jo dar vieną plonos vilnelės siūlą ir megztukas iškart įgavo solidumo ne tik šilumos (šiaip būtų toks prie vasarinių), bet ir tekstūros prasme. Jei pirmoji dalis džiugins kūną, tai antroji – labai svarbi akims. Raštas šiame megztuke groja pirmu smuiku. Jis ne tik sulanguoja gerų ir išvirkščių akių deriniais pagrindinį mezginį, bet ir labai meistriškai apžaidžia rūbo modeliavimą.

Normaliai žmogui į pažastį nelįsi, bet mezgančiam žmogui juk atleistina, kad įdomiausia nuotrauka atrodo ta, kur Rūta pakėlusi ranką atskleidžia visas kortas, tai yra, kaip nuleistų pečių juostos kvadratėliai šonuose sukūsta iki grakščių stačiakampių, pamažu sueidami iki reikiamo kraštelio pločio. Tokia pat kvadratėlių metamorfozė suformuoja ir siaurus rankogalius, o atvirkščiai, pasitaisę, kvadratėliai linija į liniją sueina kaklo apdailoje. Kažkada klausiausi paskaitos apie tai, kuo haute couture skiriasi nuo pret-a-porter gaminių. Be kitų, akivaizdžių dalykų, yra dar tobulas rašto suėjimas visose sudedamose rūbo dalyse. Saldu galvoti, kad patyrusi mezgėja gali puoštis tuo, kas prieinama tik labai riebiai grietinėlei ;).

Rūtos Juzėnienės megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 25 su šalia pridėtu plonu vilnoniu siūlu. Autorės sukurtas modelis ir nuotraukos.

Item added to cart.
0 items - 0,00