Nusimezgusi negalvojau rodyti šitos palaidinės MZ dienoraštyje dėl tos paprastos priežasties, kad siūlai (Rowan Cotton Milk) jau seniai baigėsi MZ, bet per kelis mėnesius supratau, kad ji yra viena labiausiai nešiojamų nuo pat pavasario (ir, tikiuosi, iki gero rudens), kad vasarinių palaidinių modelių per daug nebūna, o šis savo paprastumu yra ypatingai geras ir universalus, ir trečias dalykas – per tuos kelis mėnesius MZ atsirado bent pora lygiai tokio pat storio siūlų (Schoppel-wolle El Linio, Isager Palet, Trio 1+ Trio 2), kurie tikrai idealiai pakeis šį nebegaminamą medvilnės ir pieno pluošto mišinį.
Aš radau šituos siūlus savo podėliuke, kai pagaliau supratau, kad vasariniai mezginiai yra gėris ir dar, kad mano vasara prasideda kovo gale, Kiolno H+H mugėje, kur būna pakankamai šilta megztiniams, o norisi dėvėti ką nors rankomis megzta. Medvilnės ir pieno mišinys man pasirodė toks švelnus perėjimas nuo vilnos prie tikro vasarinio pluošto, o ir spalva buvo labai labai mano. Buvau tikra, kad paveldėjau juos iš Dalios, bet ji dievagojosi, kad tokios spalvos tikrai nebūtų rinkusis sau. Tai mane ir įtikino, kad net jei ir nieko neprisimenu, visai galėjau juos atsidėti sau – ateities mezginiams 😉 . Ir ta ateitis atėjo!
Modelį aš dar prieš metus (jei ne seniau) nusižiūrėjau nuo Rūtos ir jis man yra idealus minimalizmo pavyzdys, kai veiksme dalyvauja tik medžiaga ir gera konstrukcija. O kas megs pats, įvertins ir puikų Petitknit aprašymą :).
Kai pastebėjau Rūtos palaidinę, ji pasakė modelį ir kad tikrai jį kartos. Tuo laiku man ir vienas vasarinės palaidinės egzempliorius atrodė kaip ateivis iš kosmoso, bet prašom, tepraėjo metai kiti, ir aš ne tik jį mezgu, bet ir… kartoju 😉 .
Ne sau, dukrai, bet nesu tikra, kad nepakartosiu ir sau. Buvau tikra, kad toks minimalistinis modelis patiks ir Kristinai, juolab kad pas mane atkeliavo jos mėgstama rausva spalva iš Dalios ir Renatos podėliukų.
Mezgiau kaip siurprizą, kurį ji turėjo išsitraukti laimės šulinyje per Karolio gimtadienį. Išvakarėse važiavom po parduotuves suknelės man, išėjom su naujom kelnėm Kristei, bet apžiūrėjom, kaip masiškai parduotuvėse paplitusios megztos vasarinės palaidinės. Kristė vieną pasimatavo, jai patiko (man ne, nes mačiau, kaip padaryta) ir pakalbėjom, kad gal aš jai ką numegzčiau (iki tol nė minties nebuvo apie jokius mezginius vasarai). Kai kitą dieną laimės šulinyje ji rado naują palaidinę, išsižiojo: „Mama, tu ką, per naktį numezgei???”.
Aš atsivežiau į šventę savo žaliai melsvą palaidinę, kad abi kartu nusifotografuotume, bet gyvenimas taip intensyviai virė aplinkui, kad pamiršom visai tas nuotraukas, o po šventės likom dviese be jokio trečio asmens už kameros 😉 . Užtai pasidarėm Kristės nuotraukų su retro mašina, angliška, labai pritikusią prie palaidinės stiliaus – tokias (kartu su priderintais prasegamais megztukais) britės labai mėgo pokario metu, kai viską reikėjo taupyti, nebuvo išteklių ir madoje buvo tai, kas universalu. Dabar – dėl visai kitų, pertekliaus, o ne trūkumo, priežasčių – tendencijos grįžta.
Abi palaidinės megztos iš tokio paties siūlo (Rowan Fine Milk Cotton 498 ir 501) pagal tą patį modelį – „Poppy Tee„.
