Derinukas

Juokai juokais, bet Kristina nepavedė – ne tik nusimezgė naują megztuką prie kaukės, nenutempus reikalo iki pandemijos pabaigos (pasirodėm, gali ta pabaiga jau ir ateiti 😉 ), ji net žalias kaukes taupė komplekto vientisumui!

Tik klubui vasaros pradžioje pradėjus rinktis, Kristina nusprendė gaminti iš citrinų limonadą – jei jau reikia nešioti kaukes, tai nešioti reikia gražiai ir su stiliumi. Viens du ir prie turimos kaukės buvo priderinta marga medvilnė. Prie idėjos greitai prisiderino dar dvi draugės ir pasirodė pirmos, Kristina slapukavo, tai yra, buvo per karšta, paskui per daug atšalo… O šiandien – TA-DAM!

Pastaruoju metu vengiu fotografuoti žmones su kaukėmis – lauke nebėra prievolės jas nešioti, o ir laikotarpis su jomis turbūt nėra tas, kurio prisiminimus labai brangintum. Bet Kristinos komplektuką dedu į aukso skrynelę, kur laikau labiausiai įkvepiančias ir džiuginančias idėjas. Tos, kurios tamsiose aplinkybėse ypatingai ryškiai žėri.

Kristina savo slapukavimą dangstė tradiciniu mezgimo būdu, nes visi gi žinom, kaip pavojinga eiti gatvėje su savo megztu megztuku – bet kurią akimirką gali sustabdyti policija ir patikrinti, ar tikrai viskas megzta vienu gabalu, o ne iš atskirų detalių. Jei būčiau šalia, karštai Kristiną ginčiau – man nieko nėra gražiau marguose drabužiuose kaip siūlių vietose nesutampančios detalių spalvos. Myliu mezgimą vienu gabalu, bet tokio persislinkimo efekto niekaip kitaip neišgausi ir kartais tenka tenka rinktis, būti gražiai ar protingai.

Spalvos šiame megztuke suderintos net trys, bet reikalo palengvinimui nudažytos taip, kad vienoje rasi kitos atspalvį, trečioje – antrosios ir viską švelniai sujungia bendra paletė. Kristina į bendrą paveikslą įpynė dar ir horizontalias ripso eilutes, sukurdama stulbinamai gražią ir harmoningą visumą.

Kad ir kokiomis prognozėmis mus begąsdintų žiniasklaida, pandemija tikrai baigsis anksčiau už megztuką – ir tas momentas apgalvotas: apatinėse nuotraukose matote, kaip gražiai kaukę pakeičia priderinta skara :).

Kristinos Mickevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 For Nature print 117, 118, 119.

Patogi mada

Ko pageidauja šiuo metu absoliuti dauguma moteriškos giminės atstovų iš mezgančių megztinius artimųjų? Kad tik šis nebūtų per mažas ; ). Jokių prigludusių detalių, jokių aptemptų formų!

Ši oversize‘inė tendencija turi savo privalumų – bent jau nereikia tikslių išmatavimų ir nuolatinių primatavimų. Esi beveik užtikrintas dėl galutinio rezultato: per didelis – tai ne per mažas. Prie tokio gerumo tik pora niuansėlių – siūlo didelis megztinis valgo daugiau nei mažas, čia jau paprasta matematika. Ir reikia realiai įsivertinti visas grėsmes – kai megztinis vienodai puikiai atrodo ir ant anūkės, ir ant močiutės, jam gali būti kiek sunkiau pasiekti planuotą nešiotoją ;).

Norėdama megztukui suteikti dar daugiau tekstūros ir apimties iliuzijos, ponia Jūratė pritaikė plonam Isager Tweed netikrą anglišką stulpelį (tai toks raštas, kai vienoje pusėje mezgamas angliškas stulpelis, o kitoje – paprastas; tuo atveju, kai mezgama ratu, abi eilutės mezgamos paeiliui). Dalia įsidėjo šią kitos mezgėjos patirtį į gerų idėjų skrynelę – Isager gaminami siūlai yra jos seni ir nekintantys favoritai ir smagu pamatyti, kokia graži ir netikėta yra šių konkrečių siūlų ir rašto sąjunga.

Abi pusės lengvai skiriasi ir puiku, kai mezginys taip preciziškai atliktas, jog sėkingai gali vilkėti kurią nori išorėje. Ypač puiku, kai pabaigus pasirodo, kad ta, kuri buvo planuota kaip išvirkščia, patinka dar labiau už „tikrą“ gerąją… 😉

Jūratės Tamošauskienės megztas megztukas anūkei iš Isager Tweed (Turqouise).

Bitė, vardu Kleopatra

Manot, jus vienus stipriai atšalę orai verčia gūžtis ir skubiai ieškotis šildančių rūbų, kurių, visi tikėjomės, be spalio galo nė neprisiminsime? Visi mes truputį esame kelininkai ir sezono kaitos mus užklumpa netikėtai ;). Visus, bet ne Jolantą – ji kaip numatydama lapkričio orus rugsėjo viduryje vos kalendoriniam rudeniui prasidėjus išsirinko nestorą ir labai švelnią merino vilną savo pudelytės Bitės naujam paltukui, mat ši – tikra dama! – visai nekaifuoja nei nuo lietaus, nei nuo vėsos, nei nuo darganos.

Pirmam paltukui vilnelė dar ne iš sunkiosios artilerijos lentynų, dar švelni ir gan plona. Ir labai daili – visi mes keičiantis sezonams pasiilgstame akį džiuginančių naujovių :). O kai esi graži ir tą žinai, tai kokį kitą spalvyną rinksies – tik pavadintą Kleopatra ;).

Jolantos Žilinskienės megztas paltukas pudelytei Bitei ir nuotraukos, siūlai – Life Style 1863magic (Kleopatra).

Kolekcijos tęsinys

Ką aš sakiau – idėjos įtraukia! Langelių iš nukeltų akių ir gerų bei išvirkščių akių kombinacijos stipriai laiko Rūtos vaizduotę savo gniaužtuose :).

Pradėjusi nuo vienspalvės versijos sau, megztinyje bičiulei Rūta įvedė papildomą, bet giminingą spalvą, marčių megztiniuose į kraštelius jau įsipaišo spalvotas Noro siūlas, kuris šiandieniniame megztinyje užima nebe pagalbinę, o lygiavertę (bent jau matematiškai skaičiuojant) poziciją šalia vienspalvio pilko tvido.

Tas pilkas tvidas parinktas neatsitiktinai – lengvi spalviniai intarpėliai bei nelygi tekstūra tobulai susišaukia su spalvotu siūlu ir savo sudėtimi, ir labai panašia siūlo sandara, o neutrali spalva dar labiau pabrėžia ir pagarsina ir taip jau ne pačius tyliausius japoniškus spalvynus.

Megztinis neiškrenta iš visos kolekcijos savo raštais ir koncepcija, bet kartu jis yra savarankiška asmenybė su savo spalvomis ir vingiais. Spalvų jis turi daugiausia ir jos labai gražiai sudėliotos taip, kad pabrėžtų siaurėjančią liemens dalį, o ilgai spalvotai pabaigai moja tokie pat ilgi ir spalvoti rankogaliai. Labai ilgi :). Ir tokie pat raiškūs.

Rūtos Juzėnienės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Winter Gray) ir Noro Flower Bed 1395, 1389,

Item added to cart.
0 items - 0,00