Patraukė į žalią

„Patraukė į žalią“,- taip Rūta pakomentavo savo naują megztuką. Nieko tame nuostabaus – Rūta myli spalvas, o spalvos – ją, ir su intensyvia smaragdine žalia Rūta jau ne vieną labai sėkmingą spintos romaną yra turėjusi. Geriausias dalykas šioje istorijoje yra tai, kad žalios spalvos buvo LINAS, tai megztukas numegztas laiku kaip numatytas pats tas beprotiškoms pastarosioms dienoms. Žinoma, kasmetinė sezonų kaita yra siurprizas tik kelininkams (na, ir tiems, kas laiku nepasiruošė Kalėdoms, nes kas čia žinojo, kad jos ims va taip ir ateis!), bet po tokio ilgo šalto sezono aš jau buvau praradusi viltį kada nors sušilti (ir iškepti) lauke 😉 .

Modelis, kaip visi Rūtos, suimprovizuotas – apvali koketė su šen bei ten tarp išvirkščių akių juostelių įterptomis skylutėmis bei spurgeliais, trumpomis akimis pailginta nugarinė dalis, ripsas nesiraitantiems krašteliams ir labai smagios ilgos plačios rankovės, surauktos tik pačiom gale, jas gali nešioti dailiai apkritusias arba demonstruoti apyrankę susistūmus 🙂 .

Rūtos Juzėnienės megztas megztukas iš 4 gijų lietuviško lino (4(2)).

Isager vilnelė, Šiaurės jūra ir lietuviška vasara

Panašu, kad bežodžiai penktadieniai stabiliai keliasi į pirmadienius ;). Šį kartą patylėsiu aš ir perduosiu žodį puikiai pasakotojai, nuostabiai mezgėjai ir stilistei. Bet patys suprantate, kad man tylėti sunkoka, tai prieš užsičiaupdama dar tyliai priminsiu šios dienos naujienas – viena Highland spalva kaip tik šiandien demonstruojasi pavirtusi nuostabiu megztuku :). Viskas.

Šį savo megztinį baigiau prieš mėnesį, bet negi vasarą siųsiu jo nuotraukas, galvoju, kam tai bus įdomu. Tačiau tos vasaros kaip nėra, taip nėra, tad dabar megzti tokį vienas malonumas, nes apsirengti numezgus jį  galima kasdien, o  ir šiltas mezginys ant kelių lietuviškos vasaros metu – visiškas komfortas. Žodžiu, rekomenduoju: Marie Wallin modelis Tiree iš knygos „NORTH SEA“. Siūlai: Isager HIGHLAND WOOL (spalva Ice Blue) ir itališkas merinas iš ritės. Seniai planuotas, o prasidėjus karui ne man vienai norėjosi tokio tipo mezginio, kad kuo daugiau krapšyt po vieną akį… Mama teiravosi, ar daug klaidų ten. Patikinau, kad nei vienos. Tikrai. Tik vienas  įdomus dalykas gavosi, supratau, kad nuotaika labai lemia mezginio tankumą, ypač, matyt, tokiam raštui. Kadangi ji visad man būna daugmaž pastovi, be didesnių svyravimų, tai ir neteko akivaizdžiai to pastebėti. Bet covid, tiksliau jo reguliavimas, turbūt atėmė daugiausiai nervų. Ir čia buvo momentas, kai covid staiga tapo nereikšmingas, pagaliau susiruošiau savo 14 val skrydžiui, tačiau tai dar buvo dienos, kai  šalys atšaukė-neatšaukė paskutinių covid reikalavimų. Tad planuojant ilgą kelionę ir sekant, ar tiktai nebereikia kur nors ko nors, kai apimdavo beviltiškas pyktis, o dar pasiekdavo karo informacija…, kaip reikiant stipriau sumezgiau priekio apatinę dalį – pirmojo rašto dalį (tai matosi vieno megztinio foto). Pastebėjau tik susiūdama šonus. Įdomiausia, kad šonai suėjo  gerai, o ties viduriu ilgis skiriasi per du pirštus… Skaičiavau visaip – viskas gerai su matematika ir raštu. O kai supratau, kur čia esmė, labai apsidžiaugiau, kad trumpesnis gavosi priekis, o ne nugara (laimingas atsitiktinumas) ir tas sutrumpėjimas davė puikią formą. Tokiu būdų gavosi, ne nervus – į konservus, o į megztinį,  minkštą, švelnų, gero storio. Idealiai tinkančių (ir viena su kita tinkančių dar idealiau) spalvų.

Ir antras įdomus dalykas, kad parskridus , pamačiau savo Mėlynąją vandą išleidusią ilgiausią stiebą su užmegztais žiedais. Keturioliką metų auginau ją ir laukiau šio momento – vanda išauginta iš Tailande butelyje pirkto 1 cm mažyčio daigelio. Žiedai milžiniški – 12-13 cm. Suprantu, kad Mezgimo zona yra ne botanikos sodas, bet kai vasara tik prisiminimuose, jos nesimato už lango, tai megzti tikrai smagiau, kai bent ant palangės – Tailandas.

G. megztas megztinis nuotraukos ir pasakojimas. Siūlai – Isager Highland Wool (Ice Blue), modelis – „Tiree„.

Tuščios vietos nebūna

Visus turbūt liūdina pamėgtų siūlų gamybos nutraukimas. Tu išbandai, patikrini, pripranti ir – liūdniausia! – pamilsti, o siūlas jau moja atsisveikindamas gamintojams siūlant dar nematytas naujoves. Rowan fine tweed (visų meiliai vadinamas rovaniuku, nes buvo susuktas į mažus 25 g kamuoliukus, juo MZ mes laikėme adventinio Lego kalendoriaus formoje) buvo tas siūlas, kurio išėjimą visos mezgėjos išgyveno dramatiškiausiai – spėjo jis tvirtai įsitaisyti mūsų širdyse ir mezgimo krepšiuose 🙂 . Tą pasikeitimo akimirką atrodo, kad išnyksta kažkas labai brangaus ir – svarbiausia! – nepakeičiamo. Kas gyvenimo dėsnius jautriau seka, tam jie greitai į ausį pašnibžda primindami, visiems kitiems laikas tą patvirtina, kad nepakeičiamų dalykų nėra (nekalbu apie anekdotinius mokesčius ir mirtį ar biblinę meilę), juolab siūlų ir ypač šiais gausos laikais.

Ir šiandieninis įrašas – tokios ilgos įžangos iliustracija.

Du puikūs – patogūs, dailūs ir meistriškai atlikti – megztukai numegzti ta tvarka, kaip matote nuotraukose. Rožinis saldaininis – taip, iš mažųjų rowan’iukų. Dvigubu ripsu, kurio tekstūra labai gražiai atskleidžia siūlą ir suteikia megztukui formą bei papildomos apimties.

Jiems pasibaigus, į MZ atkeliavo Isager siūlai ir Dalia naujam megztukui sudėjo plonąjį Spinni su moheriu (vienam mano mylimiausių derinių pastaruoju metu). Tie patys nuleisti pečiai, taip pat tinkantis, taip pat dailiai atliktas, tik kitu raštu (pynė per rankovę) puoštas. Ir abu mamos susiūti 🙂 , toks tarp šeimos moterų darbų pasidalinimas.

Abu sėkmingai gali keisti vienas kitą, abu taip pat tinka, taip pat gerai nešiosis, taip pat šildys ir taip pat puoš. Moralas? Svarbiausia yra kūrybinis polėkis, noras megzti, medžiagos jausmas ir meistriškumas – o mes su siūlų gamintojais pasirūpinsime visomis atsirandančiomis tuščiomis vietomis 😉 .

Dalios Bučytės megzti megztukai. Pirmasis megztas iš Rowan fine Tweed 387, antrasis – iš Isager Spinni 55 kartu su Rowan 641.

Žali norai

Šiandienio įrašo herojai – du megztiniai. Skirtingų mezgėjų, skirtingo stiliaus, vienija juos du dalykai: abu megzti studentams vaikams (sūnui ir dukrai) pagal jų norus ir pageidavimus ir abu megzti iš to paties siūlo. Ne tik kojininio Opal, tai dar nebūtų taip rimta ;), abiems pasirinkta lygiai ta pati žalia spalva. Aš nusprendžiau, kad tai yra ženklas. Net kai ir G patikslino, kad megztukas ne sūnui, o jo draugei – jei dvi mergaitės skirtinguose pasaulio kampeliuose užsisako tos pačios spalvos ir siūlų megztinius, tai neabejotinai yra ženklas 😉 .

Pirmasis – G megztukas sūnui (atnaujina – sūnaus draugei 🙂 )

Labai smagiai perskaičiau MZ įrašus Studentiškas projektas, Meidės darbai. Antrinu, kad pati irgi pastebiu jaunimo susidomėjimą mezgimu, nėrimu. Neabejotinai prie to prisideda ir gerų bei gražių siūlų įvairovė, kadangi galima numegzti ir nunerti įvairiausius pageidavimus.

Nemažai pastarųjų metų mezginių nugulė ne į mano (ar mamos) spintą, o jaunimo 😉. Šis megztinis irgi ne išimtis. Vaikų draugai taip pat nori turėti kažką megzto ir gimė jis po klausimo su atsiųstu modeliu: „O toks pavyktų?..“ Pavyko. Aš mielai dovanoju savo laiką, jei mano pomėgis gali kažką nudžiuginti. Laikausi duotų išmatavimų ir pageidavimų, pakeitimai dažnai yra būtini, bet minimalūs ir mažai pastebimi. Siūlus visada stengiuosi rekomenduoti, o spalva, žinoma, asmeniškas reikalas.

Originalus modelis yra megztas iš storesnių, o šis turėjo būti plonas, tinkamas ten, kur amžina vasara, o biblioteka ir kitos gerai kondicionuojamos vietos prašosi lengvo megztuko. Tiko, patiko ir jau kitam pasaulio krašte – vietoje manęs keliauti pradėjo mezginiai, tikiuosi, laikinai.“

Jei G megztukas (bent jau toks jausmas iš laiško) ėjosi su vėjeliu, tai Vaidos avytės žalioje pievoje atnešė visos bandos rūpesčius. Žalia – lemtinga! – spalva pakeitė princesės Dianos originalaus megztuko raudoną, čia ne bėda. Įvairovės įnešė modelio aprašymas – 1984 metų McCall žurnalo, nesunku įtarti, stilius truputį skiriasi nuo šių laikų PDF’ų 😉 . Ištisiniai žakardo su dideliais vienos spalvos plotais – užsiėmimas ne iš lengvųjų – kaip tikrą avių bandą ganyti. Tarp jų lygus vienspalvis mezgimas jau kitu tankumu mezgasi.

Suplanuotas gimtadieniui megztinis kiek užtruko, bet matant rezultatą, tai nebeturi jokios reikšmės.

Kai jau megztinis iškeliavo pas Karoliną į Londoną, prasidėjo antroji laukimo dalis. Šį kartą laukiau aš – nuotraukų :)) . Ir tokių stilingų mielai laukčiau dar tiek pat laiko 😉 .

Vyriškas megztukas ir tekstas su nuotraukomis – G. Siūlai – Opal Uni 1990, modelis – „Timeless Textures“. Antras – „Vaidos B.M. megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Modelis – „Princess Diana Black Sheep Sweater„, siūlai – Opal 1990, 3081.

Item added to cart.
0 items - 0,00