Šis megztukas – ne pirmas Guntos bendradarbiavimas su modelio dizainere testuojant naujienas. Sutampa abiejų meilė sudėtingiems raštams, vingriems daugiasluoksniams ornamentams…
Šis modelis skirtas dizainerės anytai su jos mylimais islamo pasaulio dekoratyviniais ornamentais ir Gunta, pasirinkusi raštui pereinamų spalvų siūlą, tą pradinę idėją dar labiau paryškina. Fono ir rašto siūlų kontrastas yra pakankamai didelis ir ryškus (padeda ir tai, kad margam siūlui į kompaniją parinktas labai lygus ir ženkliai tamsesnis fonas), raštas niekur neprapuola, o dailus jo spalvinis mirgėjimas suteikia papildomos dimensijos ir taip pakankamai komplikuotam ornamenui. Jau buvau ir pamiršusi, kaip gražiai Zauberwolle melanžas draugauja su vienspalviu siūlu – tiek raštuose, tiek juostelėse.
Kaip matote nuotraukose, tarp kai kurių rašto vietų yra pakankamai daug fono akių, tai Gunta turėjo progos išbandyti ir naują palaidų siūlų fiksavimo būdą, išmezgant juos karts nuo karto išvirkščiai (tam tikra prasme tai lyg dvigubame mezgime).
Atkreipkite dėmesį į sagutes, kuriose yra ir žalios, ir bordo spalvų elementų – jos lyg specialiai Guntos megztiniui pagamintos. Kadangi žiūrėjau per petį, kai ji sagas rinkosi, jaučiuosi prisidėjus 😉 .
Guntos Jarutės megztas megztukas iš podėliukų vilnos su Zauberwolle 2306 (Geltonas filtras), modelis – „Ananta Cardigan„. Sagos – Union Knopf.
Šiandien Dalia šypsosi – šis megztinis jai atnešė tik džiaugsmą 🙂 . Pavyzdukų, tiesa, pamezgė kiek, kad rastų sau labiausiai patinkantį tvido su moheriu derinį, bet jau kai rado, tai net ne darbo dieną į MZ siūlų atėjo – reikalas nelaukė!
Šviesią šio megztuko versiją jau matėte, Dalia išsirinko savo spalvas juodą moherį su juodu tvidu (taip, šitos spalvos Aran Tweed etiketėje juodu ant balto yra parašyta „Black”), tai jei manėte, kad juoda yra nuobodu arba kad tai net nėra spalva, turite progą pakeisti nuomonę 😉 .
Megztuko istorija taip pat prasidėjo instagrame, kai dar nebaigtas buvo pamatytas ir suplanuotas. Ėjosi tas, kurio mirtingai užsireikė, kaip per sviestą ir prie Dalios prilipo kaip antra oda. Jaukus, didelis, stilingo oversized silueto su negausiomis, bet raiškiomis detalėmis ir tokios turtingos „juodos” spalvos! Lyg norėtųsi sakyti žiemai, bet jaučiu, kad šitokį žvarbų ir vėsų „pavasarį” bus pats pačiausias 🙂 .
Kaip jau minėjau pirmadienį, Dalios mezgimo pasaulį šiuo metu valdo Danijos dizaineriai. Šios dienos mezginys – ir modelis, ir siūlai – ne išimtis 🙂 .
Dalios Liepuonienės megztas megztinis iš Isager Aran Tweed (Black) kartu su Isager Silk Mohair 30, modelis – „Bawi Sweater„.
Mezgimą daug kas nuvertina kaip nereikšmingą užsiėmimą – iš skyrelio „bet kas taip gali” (paprastai taip sakantys negali, bet…). Iš tiesų tai kaip ir bet kuri gyvenimo sritis turi galingą kūrybinį potencialą ir yra puiki viso ko mokykla. Manot, kantrybė, nuolankumas, išradingumas, labilumas, susivaldymas ir kitos žmogų šlifuojančios savybės ugdomos tik sudėtinguose santykiuose, šeimoje, super atsakingame darbe dideliame kolektyve? Tikrai ne. Gyvenimas mums dosniai serviruoja savo pamokas kiekviename žingsnyje ir jei tuo metu mes esame užsiėmę mezgimu, jam ir ši veikla tinka.
Jei stebitės, ko taip piktai Dalia žvelgia į mane iš ekrano, tai prisiminkite, kad gyvenimo pamokos ne visuomet (grečiau beveik niekada) nebūna smagios – niekam nepatinka, kai jį kažkur kreipia iš įprastos vagos. O šis megztinis ne iš vienos vagos ją iškreipė! Ji niekada nemėgo ryškaus kontrastingo melanžo (labas, šviesiai pilka su tamsiai raudona!), kaip ir kontrastingų mezginio kraštelių – o šis modelis ėmė ir užsipageidavo visko iš karto. Ir tenka rinktis – daryti, ką įsimylėjai, ar rūpestingai laikytis įsikibus savo įsitikinimų. Faktas, kad įsikibęs savo skonio ar požiūrio rinkinuko stipriai atsiriboji nuo daug naujų (tame tarpe ir labai gerų) dalykų, nuo atradimų ir siurprizų, bet oi kaip sunku tai paleisti!
Ir jei manote, kad čia kalbama apie minimalius dizaino pokyčius, tai tikrai ne – kalba apie išankstinių nuostatų griovimą. O jos, žinia, yra kietesnės už deimantus. Žengęs žingsniuką ta kryptimi vienoje srityje, daug lengviau žengsi antrą jau kitoje, taip kad jokiu būdu nenuvertinkite mezgimo!
O kalbant rimtai, ko verti visi tie išankstiniai nusistatymai, jei ten, kitame krante, mūsų laukia toks gražus ir labai netradicinis, labai išskirtinis spalvinis derinys (megztukas megztas iš 3 kartu skirtingomis proporcijomis sudėtų siūlų), kurį tie šviesūs krašteliai taip dailiai aprėmina ir sutvarko. Ir tame ryškiame melanže visai kitaip suskamba pynės, iš tvarkingo brėžinio pavirtusios į jautrių virpančių linijų tinklelę. Ir toje neįprastų spalvų apsuptyje pats taip ryškiai šventiškai atrodai ir skleidi tą džiugią aurą aplinkui.
Dalios Liepuonienės megztas megztinis iš Isager Spinni 32S ir 7S, modelis – „Mameko„.
Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu „susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.
Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą „Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!
Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.
Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).
Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.
Nertinio įkvėpimo šaltinis – „Alpine Sweater„, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.
