Dar prieš trejus metus megzdama šį megztuką supratau, kad jis turės tęsinį, nes po jo liko visas maišas likučių – kiek gi tiems mažiems kvadratukams sunaudota buvo? 😉 Manęs tokios atsargos paprastai nevargina, aš kantriai jas saugau, karts nuo karto perkilnoju, pažiūriu, kaip jos laikosi, ir laukiu, kada pasitaikys joms tinkamas projektas. Šis Kambgarn krepšelis laukė “tik” trejus metus, kol man galvoje susibangavo šis modelis ir jau po jo paskelbimo pati išbandžiau dar vieną rūpėjusį variantą – kiekviena banga skirtingos spalvos.
Su spalvų derinimu antrą kartą galvos nesukau, ką suderinau megztukui, perkėliau į naują skarą. Šiltai, jaukiai ir spalvotai žiemai 🙂 .
Skara megzta iš Istex Kambgarn 1205, 1208, 9667, 9652, 0939, 0968, 1213, 1206, 1200, modelis – “Banguojanti“.
Jolanta atėjo su nauju megztuku spalio mėnesį ir tuo metu jis buvo jos vienas labiausiai nešiojamų – čia aš apie tai, kad jei kam pasirodytų šis įrašas ne visai sezoninis. Ir visai net nesvarbu, kokia žiema mūsų laukia, mes gyvename taip gerai, kad namuose ir ofisuose galime susikurti tokią šiltą aplinką, kad gerai jausis net didžiausi šalčmyriai, o karštakraujai žmonės ieškos vėsesnių ir lengvesnių drabužių – aš vis dažniau ir dažniau susiduriu su situacija, kai žmogus ieško siūlų megztukui ir rūpinasi, kad tik nebūtų su juo per karšta.
Medvilnė, linas, šilkas, viskozė yra puiki išeitis ne tik vėsesniam, bet ir nekandžiam megztukui. Vieną mezgėją, kuri vis nelabai sėkmingai ieško nekandaus šilto pluošto, net draugės protino, kad gal nustotų ji kankintis, rinktųsi vasariniais laikomus pluoštus ir vargo nejaustų.
Isager Trio 2 yra nuostabus pluoštas būtent tokiam, nekarštam ir švelniam, rūbui. Papildomas – rimtas! – bonusas yra jo dailus kritimas ir lengvas matinis blizgesys, suteikiantis visai aprangai nekasdieniškumo ir neįkyraus puošnumo.
Jolanta savo “vasarinį” megztuką ir mezgė iš tokio dailaus siūlo, nors jo prototipas yra vilnonis ar pusiau (prie lino pridėtas plonas alpakos siūlelis). Alpakos Jolanta atsisakė visai, pasilikdama tik prie Trio 2 siūlo – o kadangi nesekė skaičiais, o pati pasiskaičiavo sau reikiamus, jokio vargo dėl plonesnio pluošto neturėjo. Pagal save trumpomis eilėmis suformavo kaklo iškirpimą, iš originalaus modelio paėmusi tik nukeltų akių raštą ir išvirkščių akių reglano takelį. Išliko stambūs originalo dydžiai, bet Jolantos versijoje šviesūs yra ne vienodi, o skirtingų atspalvių – jie paskui dailiai atsikartoja prailgino nugaros kraštelio pabaigoje. Skeltukas taip pat jos pridėtas (kaip ir prailginta nugara), nes modeliai yra mums, ne mes modeliams 😉 .
Aš nuolat balansuoju tarp minimalizmo ir maksimalizmo, trenkto ir išlaikyto, beveik visur, bet mezginiuose tą pastebiu ryškiausiai. Po dviejų kultūringų vienspalvių palaidinių sau ir dukrai, tas minimalizmo telkinėlis išseko, visos idėjos atsidūrė priešingame poliuje ir mane patraukė į spalvinius blokus.
Šie metai man tokie prie intensyvesnių, daug reikalų, renginių, kelionių, mezgimas, aišku, visada kartu, bet rinkausi patikrintus ir paprastus modelius, kad rankos turėtų kuo pasidžiaugti, kai galva užimta kitur 😉 . Kojinės dominuoja be konkurencijos, bet vasara yra trumpas laikas, o vasarinės palaidinės – šventas daiktas, todėl mezgiau jas išsijuosusi, pagal tuos pačius, jau bandytus modelius, kūrybingumui pasireikšti palikdama spalvų pasirinkimą. Šioje srityje taip pat minimalios apsukos – man užteko paprasto pasidžiaugimo spalvomis, kurias sudėliojau tiesiog skirtingo pločio juostomis. Daugiausia naudojau turimus likučius, kamuoliukus pabandymams – kur mezgiau (namie ar kaime), tos vietos resursais ir naudojausi 😉 .
Abiejų šiandieninių palaidinių receptas tas pats – “Poppy Tee”, mezgiau šį modelį du kartus lygiai vienos spalvos pernai, sau ir dukrai, abi atsidžiaugti negalim. Kai šiemet sugalvojau, kad noriu su sagutėmis priekyje, amerikos neatradinėjau, tą patį modelį mezgiau pirmyn-atgal ir paskui primezgiau užsegimo kraštelį, nes norėjau jo ryškiai kitos spalvos (paskui užsiuvau, nes segiotis neplanavau, o abi priekinės dalys taip ir taikėsi išsiskirti, bet čia jau kita daina 😉 ).
Pasirinkau savo palaidinei siūlus, kurie tiko 3 mm virbalams – iš po stalo ištraukiau tik portugališką liną pabandyti, visa kita guli MZ lentynose – mano mylimas Rosarios4 Praia da Baleia, šviežia meilė – to paties gamintojo medvilninis melanžas, ir toks pats elastingas Isager Palet siūlas. Numezgusi nufotografavau dar išskalbtą ir patiestą ir nusiunčiau Kristei pasigirti. “Kokios gražios spalvos, man patinka, imu!”. Laba diena! Spalvos ir man patinka, o ir prie savęs derinau. Bet kad jau supratau, jog santūresnis už mane vaikas pasirašo margoms išdaigoms, tai pasislėpus numezgiau ir jai. Visai kitų spalvų, nes jai ir tinka visai kitos. O ir man puiki proga pažaisti kitoje paletės pusėje, pasidžiaugti auksine geltona ar neonine rožine, kurių prie savęs niekaip nepriderinčiau 😉 .
Vėl tas pats receptas, tik be priekinio susegimo dar nuėmiau ir rankoves, jas pakeitusi spalvotais elastingais krašteliais. Jos siūlai truputį plonesni (pagrindą sudarė Drops Safran ir Rosarios4 Praia da Baleia), bet mezgiau tais pačiais 3 mm virbalais, nes galų gale, kas čia bosas?!
Abi palaidinės susegamos ir joms reikalingos sagutės. Pačios gražiausios visiems mezginiams (tiek margiems, tiek spalvotiems) atkeliauja iš Kristinos – “Smagu visiems” 🙂 .
Dar pora nelabai kokybiškų telefoninių nuotraukų mūsų selfių linksmoms fotosesijoms prisiminti – abu kartus buvom dviese, tai teko suktis pačioms 😉 . Šį kartą margais susiderinusios, pavasarį susitikusios abi nesusitarusios buvom su vienspalvėm to paties modelio versijom.
Iveta paskaičiavo, kad savo naująją palaidinę ji mezgė lygiai keturis mėnesius ir vieną dieną. Tokiam kontekste, jos svarstymai, ar megzti dar vieną vasarinį daiktą, nes šitas labai patinka, ar jau galvoti apie žiemą, atrodo kaip ir logiški, bet matydama ją mezgančią pačius įvairiausius daiktus tuo pat metu, galiu paliudyti, kad toks skaičiavimas nėra visai tikslus, švelniai tariant, net jei ir pradžios bei pabaigos datos – grynas faktas (vienas mano vaikų net turi marškinėlius su tokia citata, kad nepamirštų realybės 😉 ). Kitas dalykas – radikaliai pasikeitęs požiūris į vasarinius mezginius mezgėjų bedruomenėje.
Dar visai neseniai Lietuvoje vasariniai siūlai buvo vangokai užsakomi ir taip pat vangiai parduodami ir visi su tuo buvo susitaikę, nes kiek gi Lietuvoje tos vasaros. Tversted, kur susitikdavo Isager siūlų pardavėjai, girdėjau kolegų įspūdžius iš bendradarbiavimo su Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia Rowan kompanija. Siūlų parduotuvėms pasiskundus dėl vėluojančių vasarinių kolekcijų, firmos atstovas leido sau pajuokauti: “Kiek tos vasaros? Čia kaip atidaryti langą trumpam ir vėl jį uždaryti”.
Per porą metų situacija pasikeitė radikaliai. Truputį nukrypdama nuo tiesaus pasakojimo leisiu sau prisiminti vieną linksmą istoriją iš ekspedicijų laikų. Žmogus, klausinėjęs vietos gyventojus apie maudymosi įpročius, pirtis, kubilus ir pan., užėjo į vieną trobą su savo įprastais klausimais ir buvo jam ranka parodytas ežeras, kur ir švarindavosi vietiniai. “O žiemą?”,- nesuprato apklausėjas. “Tai kiek to žiemos…”,- numojo ranka diedukas.
Taip per kelerius metus mes radikaliai pasisukom nuo vienos istorijos (kiek tos vasaros) jau beveik iki kitos – kiek tos žiemos… 😉 . Aišku, kad žiemos daug ir megztinių reikia daug ilgiau nei vasarinių palaidinių, bet daugelis ir taip jų turi prisimezgę per nemenką kiekį “žieminių” metų, o vat vasaros garderobas pas daugelį ne toks turtingas. Jis ir keičiamas dažniau, ir džiūsta ne visuomet greitai be papildomo šildymo. Plius į žieminį periodą vis dažniau įsiterpia kelionės į šiltus kraštus – kam nesinorės atrodyti dailiai ir originaliai?
Šią vasarą tokiai mezgimo pasaulio metamormozei antrina ir dangus – dėkingesnių vasaros mezginiams orų aš nepamenu (patikrinau prognozes, į Europą plūstant karščio bangai, Lietuva išliks komfortabilioje +20 laipsnių zonoje). Todėl aišku, megzti dar vieną, o paskui ir antrą. Net jei ir nespėsi panešioti šią vasarą, kiek gi tos žiemos? ;).
Labai nukrypau užsiimdama vasarinių mezginių agitacija, laikas grįžti… prie to paties 😉 . Nes kas labiau įkvėps ir paskatins, nei gražaus naujo rūbo vaizdas?
Iveta suderino baltą medvilnę su pereinamų spalvų marga ir jos dryžiukai ne tvarkingi ir griežti kaip origaliame modelyje, o linksmi ir mirgantys – tikra vasaros pasaka 🙂 .
Plona medvilnė, aišku savaime, nenusimezga per dieną, bet ji yra tokia minkšta, kad gerokai patepa medumi pakankamai plonus virbalus, o ir nešioti tokį rūbą yra džiaugsmas ir didelis komfortas.
Madinga statytų rankovių konstrukcija su platesne pečių juosta, aišku, megztas nuo viršaus, o prie lygaus rašto taip dailiai atrodo persuktų akių stulpeliai krašteliuose, tokie ir raiškesni, ir formą geriau laikys.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
