Ne karštai

Jolanta atėjo su nauju megztuku spalio mėnesį ir tuo metu jis buvo jos vienas labiausiai nešiojamų – čia aš apie tai, kad jei kam pasirodytų šis įrašas ne visai sezoninis. Ir visai net nesvarbu, kokia žiema mūsų laukia, mes gyvename taip gerai, kad namuose ir ofisuose galime susikurti tokią šiltą aplinką, kad gerai jausis net didžiausi šalčmyriai, o karštakraujai žmonės ieškos vėsesnių ir lengvesnių drabužių – aš vis dažniau ir dažniau susiduriu su situacija, kai žmogus ieško siūlų megztukui ir rūpinasi, kad tik nebūtų su juo per karšta.

Medvilnė, linas, šilkas, viskozė yra puiki išeitis ne tik vėsesniam, bet ir nekandžiam megztukui. Vieną mezgėją, kuri vis nelabai sėkmingai ieško nekandaus šilto pluošto, net draugės protino, kad gal nustotų ji kankintis, rinktųsi vasariniais laikomus pluoštus ir vargo nejaustų.

Isager Trio 2 yra nuostabus pluoštas būtent tokiam, nekarštam ir švelniam, rūbui. Papildomas – rimtas! – bonusas yra jo dailus kritimas ir lengvas matinis blizgesys, suteikiantis visai aprangai nekasdieniškumo ir neįkyraus puošnumo.

Jolanta savo “vasarinį” megztuką ir mezgė iš tokio dailaus siūlo, nors jo prototipas yra vilnonis ar pusiau (prie lino pridėtas plonas alpakos siūlelis). Alpakos Jolanta atsisakė visai, pasilikdama tik prie Trio 2 siūlo – o kadangi nesekė skaičiais, o pati pasiskaičiavo sau reikiamus, jokio vargo dėl plonesnio pluošto neturėjo. Pagal save trumpomis eilėmis suformavo kaklo iškirpimą, iš originalaus modelio paėmusi tik nukeltų akių raštą ir išvirkščių akių reglano takelį. Išliko stambūs originalo dydžiai, bet Jolantos versijoje šviesūs yra ne vienodi, o skirtingų atspalvių – jie paskui dailiai atsikartoja prailgino nugaros kraštelio pabaigoje. Skeltukas taip pat jos pridėtas (kaip ir prailginta nugara), nes modeliai yra mums, ne mes modeliams 😉 .

Jolantos Gulbinovič megztas megztukas iš dvigubo Isager Trio 2 siūlo (Frost, Camel, Navy, White), modelis – “Whale” iš knygos “A Knitting Life. Out into the World“.

Dryžiai su dryžiukais

Aš nuolat balansuoju tarp minimalizmo ir maksimalizmo, trenkto ir išlaikyto, beveik visur, bet mezginiuose tą pastebiu ryškiausiai. Po dviejų kultūringų vienspalvių palaidinių sau ir dukrai, tas minimalizmo telkinėlis išseko, visos idėjos atsidūrė priešingame poliuje ir mane patraukė į spalvinius blokus.

Šie metai man tokie prie intensyvesnių, daug reikalų, renginių, kelionių, mezgimas, aišku, visada kartu, bet rinkausi patikrintus ir paprastus modelius, kad rankos turėtų kuo pasidžiaugti, kai galva užimta kitur 😉 . Kojinės dominuoja be konkurencijos, bet vasara yra trumpas laikas, o vasarinės palaidinės – šventas daiktas, todėl mezgiau jas išsijuosusi, pagal tuos pačius, jau bandytus modelius, kūrybingumui pasireikšti palikdama spalvų pasirinkimą. Šioje srityje taip pat minimalios apsukos – man užteko paprasto pasidžiaugimo spalvomis, kurias sudėliojau tiesiog skirtingo pločio juostomis. Daugiausia naudojau turimus likučius, kamuoliukus pabandymams – kur mezgiau (namie ar kaime), tos vietos resursais ir naudojausi 😉 .

Abiejų šiandieninių palaidinių receptas tas pats – “Poppy Tee”, mezgiau šį modelį du kartus lygiai vienos spalvos pernai, sau ir dukrai, abi atsidžiaugti negalim. Kai šiemet sugalvojau, kad noriu su sagutėmis priekyje, amerikos neatradinėjau, tą patį modelį mezgiau pirmyn-atgal ir paskui primezgiau užsegimo kraštelį, nes norėjau jo ryškiai kitos spalvos (paskui užsiuvau, nes segiotis neplanavau, o abi priekinės dalys taip ir taikėsi išsiskirti, bet čia jau kita daina 😉 ).

Pasirinkau savo palaidinei siūlus, kurie tiko 3 mm virbalams – iš po stalo ištraukiau tik portugališką liną pabandyti, visa kita guli MZ lentynose – mano mylimas Rosarios4 Praia da Baleia, šviežia meilė – to paties gamintojo medvilninis melanžas, ir toks pats elastingas Isager Palet siūlas. Numezgusi nufotografavau dar išskalbtą ir patiestą ir nusiunčiau Kristei pasigirti. “Kokios gražios spalvos, man patinka, imu!”. Laba diena! Spalvos ir man patinka, o ir prie savęs derinau. Bet kad jau supratau, jog santūresnis už mane vaikas pasirašo margoms išdaigoms, tai pasislėpus numezgiau ir jai. Visai kitų spalvų, nes jai ir tinka visai kitos. O ir man puiki proga pažaisti kitoje paletės pusėje, pasidžiaugti auksine geltona ar neonine rožine, kurių prie savęs niekaip nepriderinčiau 😉 .

Vėl tas pats receptas, tik be priekinio susegimo dar nuėmiau ir rankoves, jas pakeitusi spalvotais elastingais krašteliais. Jos siūlai truputį plonesni (pagrindą sudarė Drops Safran ir Rosarios4 Praia da Baleia), bet mezgiau tais pačiais 3 mm virbalais, nes galų gale, kas čia bosas?!

Abi palaidinės susegamos ir joms reikalingos sagutės. Pačios gražiausios visiems mezginiams (tiek margiems, tiek spalvotiems) atkeliauja iš Kristinos – “Smagu visiems” 🙂 .

Dar pora nelabai kokybiškų telefoninių nuotraukų mūsų selfių linksmoms fotosesijoms prisiminti – abu kartus buvom dviese, tai teko suktis pačioms 😉 . Šį kartą margais susiderinusios, pavasarį susitikusios abi nesusitarusios buvom su vienspalvėm to paties modelio versijom.

Abi palaidinės megztos pagal tą patį modelį – “Poppy Tee”, tik su pridėtais užsegimais ir be rankovių. Mano palaidinė megzta iš Rosarios4 Praia da Baleia 13, Rosarios4 Estrela, Isager Palet Green Tea, Bottle Green, Sage, Indigo, Rowan Purelife Revive 461. Kristės palaidinė megzta iš Rosarios4 Praia da Baleia 05, 11, Drops Safran 02, 60, 11, Rowan Pure linen 391. Gražiosios sagutės – “Smagu visiems“.

Vasara tęsiasi :)

Iveta paskaičiavo, kad savo naująją palaidinę ji mezgė lygiai keturis mėnesius ir vieną dieną. Tokiam kontekste, jos svarstymai, ar megzti dar vieną vasarinį daiktą, nes šitas labai patinka, ar jau galvoti apie žiemą, atrodo kaip ir logiški, bet matydama ją mezgančią pačius įvairiausius daiktus tuo pat metu, galiu paliudyti, kad toks skaičiavimas nėra visai tikslus, švelniai tariant, net jei ir pradžios bei pabaigos datos – grynas faktas (vienas mano vaikų net turi marškinėlius su tokia citata, kad nepamirštų realybės 😉 ). Kitas dalykas – radikaliai pasikeitęs požiūris į vasarinius mezginius mezgėjų bedruomenėje.

Dar visai neseniai Lietuvoje vasariniai siūlai buvo vangokai užsakomi ir taip pat vangiai parduodami ir visi su tuo buvo susitaikę, nes kiek gi Lietuvoje tos vasaros. Tversted, kur susitikdavo Isager siūlų pardavėjai, girdėjau kolegų įspūdžius iš bendradarbiavimo su Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia Rowan kompanija. Siūlų parduotuvėms pasiskundus dėl vėluojančių vasarinių kolekcijų, firmos atstovas leido sau pajuokauti: “Kiek tos vasaros? Čia kaip atidaryti langą trumpam ir vėl jį uždaryti”.

Per porą metų situacija pasikeitė radikaliai. Truputį nukrypdama nuo tiesaus pasakojimo leisiu sau prisiminti vieną linksmą istoriją iš ekspedicijų laikų. Žmogus, klausinėjęs vietos gyventojus apie maudymosi įpročius, pirtis, kubilus ir pan., užėjo į vieną trobą su savo įprastais klausimais ir buvo jam ranka parodytas ežeras, kur ir švarindavosi vietiniai. “O žiemą?”,- nesuprato apklausėjas. “Tai kiek to žiemos…”,- numojo ranka diedukas.

Taip per kelerius metus mes radikaliai pasisukom nuo vienos istorijos (kiek tos vasaros) jau beveik iki kitos – kiek tos žiemos… 😉 . Aišku, kad žiemos daug ir megztinių reikia daug ilgiau nei vasarinių palaidinių, bet daugelis ir taip jų turi prisimezgę per nemenką kiekį “žieminių” metų, o vat vasaros garderobas pas daugelį ne toks turtingas. Jis ir keičiamas dažniau, ir džiūsta ne visuomet greitai be papildomo šildymo. Plius į žieminį periodą vis dažniau įsiterpia kelionės į šiltus kraštus – kam nesinorės atrodyti dailiai ir originaliai?

Šią vasarą tokiai mezgimo pasaulio metamormozei antrina ir dangus – dėkingesnių vasaros mezginiams orų aš nepamenu (patikrinau prognozes, į Europą plūstant karščio bangai, Lietuva išliks komfortabilioje +20 laipsnių zonoje). Todėl aišku, megzti dar vieną, o paskui ir antrą. Net jei ir nespėsi panešioti šią vasarą, kiek gi tos žiemos? ;).

Labai nukrypau užsiimdama vasarinių mezginių agitacija, laikas grįžti… prie to paties 😉 . Nes kas labiau įkvėps ir paskatins, nei gražaus naujo rūbo vaizdas?

Iveta suderino baltą medvilnę su pereinamų spalvų marga ir jos dryžiukai ne tvarkingi ir griežti kaip origaliame modelyje, o linksmi ir mirgantys – tikra vasaros pasaka 🙂 .

Plona medvilnė, aišku savaime, nenusimezga per dieną, bet ji yra tokia minkšta, kad gerokai patepa medumi pakankamai plonus virbalus, o ir nešioti tokį rūbą yra džiaugsmas ir didelis komfortas.

Madinga statytų rankovių konstrukcija su platesne pečių juosta, aišku, megztas nuo viršaus, o prie lygaus rašto taip dailiai atrodo persuktų akių stulpeliai krašteliuose, tokie ir raiškesni, ir formą geriau laikys.

Ivetos Sosnovskojos megzta palaidinė iš Schoppel-wolle Cotton Ball 990 kartu su Crazy Cotton Stärke 4 2367 (Vasaros pasaka); modelis – “Lakes Stripe Tee“.

Itališkas pavasaris su pavasarėliu

Visi kalėdiniai mainai yra labai užkrečiamas dalykas. Visų pirma, pats daug ieškai tam vienam vieninteliam super modeliui, kurį planuoji megzti dovanų, tai užmatai kokiu melejonu daugiau visko ;), bet tuo istorija nesibaigia, toli gražu. Linksmoji dalis prasideda per pačius mainus, kai iš arti pamatai visų rankdarbius – tada jau akys lipa ir nori visko dar labiau.

Ne vienas šių metų mainų modelis mane užkabino ir megsiu dar ne vieną, bet Renatos skarelė buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Ne paskutinį vaidmenį, manau, suvaidino ir jos parinkta islandiška vilna – myliu šitą siūlą su visais jo dantimis 😉 . Ir dar vienas labai proziškas punktas suvaidino vaidmenį, kad ėmiausi jos iškart – tuo intensyviu periodu turėjau labai mažai laiko ir dar mažiau laisvos vietos galvos operacinėje sistemoje, todėl toks be galo lengvas ir paprastas mezginys man buvo tas, ko prašė pirštai ir širdis.

Pradėjau eilinėje kelionėje (ar ne idealus variantas?), paskui, apimtims augant, užtrukau, nes pabaigti reikėjo namie, o namie daug yra baigtinų dalykų 😉 .

Buvau nusprendusi daryti ją iš daugiau spalvų, nei mezgė Renata, bet joms sluoksniuojantis, ėmiau pastebėti, kad jokios spalvos išmesti iš pirminės idėjos nenoriu, pločio man tam užtenka, bet skara taip ištįso į ilgį, kad aš eilinį kartą skarų mezgime nukrypau nuo kurso ir vietoj pridėjimų kiekvienoje eilėje perėjau prie pridėjimų kas antroje. Forma, aišku pasikeitė, bet net nuotraukoje sunku pastebėti tą posūkio tašką, kur jau ten ką pamatysi ant kaklo.

Bandžiau megzti iš savo atsargų – mylėdama Einband nemažai esu iš jo ir mezgusi, ir nėrusi, tai atsargos mano solidžios, bet juostoms ilgėjant, turimų kamuoliukų ne visur užteko, todėl leidau sau stambesnes juostas suskaidyti pusiau, o geltoną pabaigą sąmoningai padariau siauresnę, įtariau, kad skara ir taip jau labai didelė.

Išskalbus mano įtarimai tik pasitvirtino, o kol aš šią skarą mezgiau, atėjo pavasaris, tik jo garbei pavadintas modelis mano versijoje gavosi žiemos kvintesencija – didelė, jauki skara iš pačios šilčiausios vilnos.

Aš vis ilgesingai nužiūrėdavau Kotryną su nedidele Renatos skarute ant kaklo, todėl tik baigus didelę skarą, iškart pradėjau dar vieną, mažą.

Taip mano “itališkas pavasaris” įsitaisė lietuvišką pavasarėlį į kompaniją 😉 .

Spalvas parinkau iš tų pačių, jau gerokai apmažėjusių, atsargų. Kai Renatai po Kalėdų pasakiau, kad megsiu jos skarą, ji perklausė, ar imsiu tas pačias spalvas. “Baik Tu”,- atsimojau, – “savas pasirinksiu”. Ir nuoširdžiai rinkausi, kaip jau minėjau, net ne iš MZ lentynos, iš savo atsargų. O ką mes visi turim atsargose? Tai, kas gražu ir mums patinka. Renatos megzta skarelė ne veltui man taip patiko, kad lyg iš mano podėliuko atrodė 😉 , todėl bet koks panašumas yra grynai “atsitiktinis”.

Jei didelė skara jau, panašu, eis žiemos miego (kas susigundėt modeliu, labai rekomenduoju visiems kelioniniams projektams, idealus variantas apsišiltinti ateisiantiems šalčiams ir Kalėdoms pasiruošti), o mažoji papildys mano pavasarinių skaryčių spintą – orai nusimato permainingi.

Abi skaros megztos iš tų pačių siūlų ir pagal tą patį modelį – “An Italian Spring Shawlette“. Didžiosios skaros siūlai –  Istex Einband 1763, 9076, 0008, 9277, 0942, 0867, 0885, 1765, mažosios – Istex Einband 0008, 9076, 1761.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €