Antras dublis – švelniai rausvas

Eglė ne taip seniai įžengė į vasarinių mezginių pasaulį ir, panašu, ne toks jau jis svetimas tapo, kaip atrodė iš pat pradžių – baigta jau antra palaidinė trumpomis rankovėmis iš to paties siūlo ir pagal tą patį modelį (čia be kitų 😉 ) . Pirmoji buvo testinis mezginys ir jam Eglė nusipirko dviejų spalvų Jardim siūlus, nes tą minutę sunku buvo apsispręsti 😉 . Tai šio sprendimo tęsinys – šiandieninis įrašas 🙂 .

Prieš metus mezgiau šią palaidinę testavimui. Kadangi aprašymas buvo klaida “ant” klaidos, tai atsimenu tik begalinius akių skaičiavimus ir perskaičiavimus. Šiemet, atitolus ir iškvėpavus visą tą įtampą, nusprendžiau numegzti šią palaidinę dar kartą. Juolab, kad pernai negalėdama apsispręsti kokios spalvos noriu, nusipirkau abejus nusižiūrėtus siūlus.

Štai rezultatas – smagi palaidinė – tinkanti vasarai, kaip vienintelis drabužis prie kūno, ir rudeniui – dėvėti ant suknelės!

Nors Eglė ir nusiteikė, kad palaidinė gali būti ir viena, ir kaip antras sluoksnis nešiojama, spėju, megzdama neįtarė, kad šie metai tokiems vasariniams mezginiams bus išskirtinai dosnūs – ar kas galėjo pagalvoti, kad rugsėjo galą pasitiksime trumpomis rankovėmis? 😉

Mezgėjų tarpe mes vis padiskutuodavom apie vasarinių mezginių vietą mūsų gyvenime. Kai labai karšta, su jais kaip ir per karšta (jei jau visai būti objektyviems, tuo metu per karšta su bet kuo), o kai šalta, tai ir rankovės nekenkia… Bet ši gana nuosaiki vasara (neskaičiuojant tų kelių dienų, kai norėjosi nusirengti viską, o po to nusirengti dar ką nors) ir ypatingai šiltas ruduo, spėju, turėjo gerokai pagausinti tokių mezginių mylėtojų būrį. Rytais ir vakarais gamta tyliai mums pašnabžda, kad vasara eina į pabaigą, ir megztas drabužis, kad ir be rankovių, yra pakankamai šiltas. Eglės palaidinukė megzta iš plono vilnos ir medvilnės derinio, kas ypatingai praplečia temperatūrines jo nešiojimo ribas, bet net ir megzta medvilnė ar kitas vasarinis pluoštas puikiai tinka tokioms rugsėjo dienoms. Išėję iš namų ryte, būdami dieną ir grįždami vakare, net ir termometro stulpeliui šokčiojant, jausimės patogiai ir be nuolatinio nusirenginėjimo ir apsirenginėjimo bei kelių sluoksnių pasiruošimo ateinančiai dienai.

Įtariu, šie metai padėjo tašką diskusijoje apie vasarinių mezginių prasmę ir naudingumą. Kitais metais tikiuosi dar didesnio jų derliaus 🙂 .

Eglės Lašinskienės megzta palaidinė, tekstas ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Jardim 47, modelis – „Honey Bee Tee„.

Megztinis Nr. 21

Šio modelio dizainerės repertuare storo ir šilto Isager Eco Soft derinys su plonyčiu, blizgiu ir gražiai krentančiu vasariniu Trio 1 nėra naujiena – tik prisiminkite pavasarį garsiai mezgėjų tarpe nuskambėjusią Isager „Breeze” kolekciją ir tos pačios dizainerės Louise Rasmussen modelį „Levitate Wrap„.

Šiandieninis šios dizainerės megztinis taip nėra naujiena ir Daumantės mezgimo repertuare – užtenka tik trumpo susipažinimo su kuriamais modeliais, kad suprastum, kodėl ir kieno keliai kryžiuojasi 😉 . Louise Rasmussen ilgą laiką dirbo mados industrijoje ir jos kuriami modeliai yra atsakas į šiuolaikinės mados netvarumą, vienadieniškumą ir greitą vartojimą. Dabar ji kuria tokius modelius, kurie būtų kokybiški, nepriklausomi nuo trumpalaikės mados kaprizų ir taptų tikrais garderobo stulpais. Daumantės mezgimo kredo visiškai toks pats – gražūs, kokybiški ir tvarūs daiktai. Jos kažkada su drauge MZ juokavo, kad jei vieni žmonės skundžiasi darbo kiekiu (labai trumpina mezgimo laiką 😉 ), tai Daumantė yra, atvirkščiai, nusiteikusi padirbėti dar daugiau – specialiai pačioms kokybiškiausioms medžiagoms. Modeliai taip pat šiuo metu dominuoja iš pačios mezgimo širdies – Danijos, kur kuriama turbūt daugiausia gana paprastų, bet super stilingų ir nešiojamų modelių.

Šis megztukas nėra toks jau visai paprastas. Iš nugaros matote, kaip asimetriškai eina pečių, menamos šoninės siūlės pasibaigia apačioje dailiu skeltuku. Ir parinktas raiškus didelių skylučių raštas, sukuriantis įspūdingą kontrastą tarp storo siūlo ir gana kiauro mezginio. Pats siūlas (tai yra, du sudėti) nėra ploni, bet jie dar siūlomi megzti gana dideliu 9 mm virbalu, užtikrinant orišką išvaizdą ir dailų kritimą.

Atskira kalba apie du suderintus siūlus. Saugiausio varianto – abu siūlai labai panašaus atspalvio – tą dieną, kai Daumantė rinkosi siūlus megztiniui, nebuvo. Ir ji prie smėlinio storo pūkuoto siūlo priderino karamelinį Trio 1. Man buvo truputį neramu, kaip viskas gausis – su eksperimentais visada taip, tiek savais, tiek kitų. Ir labai pradžiugino rezultatas – rusva neutrali spalva įgavo labai dailų šiltą ir spalvotą prieskonį.

Daumantės Strelčiūnienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Eco Soft E7S kartu su Trio 1 (Nougat), modelis – „Sweater No. 21„.

Kelionių derlius

Kelionėse, kokios nuostabios jos bebūtų, visada pasitaiko momentų, kai tenka palaukti, pabūti ten, kur įdomu kelionės draugui, o ir ilgų valandų automobilyje ar lėktuve niekas neatšaukė – akimirksniu teleportuotis į norimą vietą mes dar nepajėgūs. Visi šitie nepatogumai labai ryškiai sumažėja ar visai išnyksta, o neretai ir pavirsta riebiais pliusais – papildomomis akimirkomis mylimai veiklai – kai keliautojai yra mezgantys žmonės.

Šiandieninio įrašo pagrindinis leitmotyvas – kelias nuo pirmos nuotraukos iki antros. Be įspūdžių ir naujų patirčių, ką atsivežame iš kelionių visi, Jurgita atsivežė dar ir tokį krepšelį kelyje megztų kojinių ;)) .

Visai neseniai matėme Jolantos krepšelį, todėl taip smagu pasidžiaugti, kad net tokioje nedidelėje, rodos, aprangos detalėje, mes matome individualų stilių ir savitą skonį. Nekalbu apie techniką ar atlikimą – abi mezgėjos šioje srityje yra asės, bet savo garderobo kūrimas man yra visų pirma ne apie tai. Gerai techniškai gali atlikti viską ir mašinos (sakykim…), bet kurdami daiktus (sau ir artimiems) patys, mes visų pirma nusikratome visus niveliuojančios masinės gamybos beveidystės. Net ir kojinės išduoda žmogaus estetinius pasirinkimus, jo skonį, stilių, charakterį.

Bendros tendencijos vyrauja visur – kovoti su mada yra tolygu su vėjo malūnais – ir šiame krepšelyje dominuoja vienspalvės raštuotos kojinės. Jei siūlas truputį margas (paskutinėje poroje), tai ir rašto nereikia. Tik Jurgitos spalvinė gama sava, santūri ir labai lakoniška, raštai taip pat švarūs, raiškūs, su dominuojančiu geometriniu ornamentu. Ne be savų „razinų” – pažiūrėkite kaip subtiliai skirtingais atspalviai užbaigta priešpaskutinė pora!

Beje, apie raštus – visi jie iš kultinės lietuviškos mezgimo biblijos: K. Žirgulienės „Mezgimas” – jaučiu, kad šis projektas labai patiks (be kitų gausių šios knygos mylėtojų, aš esu tarpe jų) Joanai, kurią miniu tikėdamąsi prisivilioti su mezginiais, nes pastaruoju metu ji nusprendė, kad užteks jai žvaigždės statuso vien tik paminint 😉 .

Įvaldžius kojinės formą ir pasirinkus patogiausius kulno ir pirštų formavimo būdus (Jurgita pasirinko dviejų akių juosteles tarp suėmimų pirštuose ir trumpų eilių kulną, kuris itin draugiškas įvairiems raštams), atsiveria neregėtos raštų pritaikymo galimybės ir didelė laisvė. Tiek mezgimo, tiek… kelioninio projekto prasme, nes nebereikia galvoti, skaičiuoti ir nuolat matuotis 😉 .

Panašu, kad kaip kieno po kelioninės vasaros laukia labai gražus ir šiltas ruduo 😉 .

Jurgitos Sadauskienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal uni 5193, 9937, Regia premium Silk 00051, 00052, Schoppel-wolle Admiral Tweed Bunt 980, Schoppel-wolle Admiral Jeans 2126 (Miulerio asilas). Kojinių raštai – iš K. Žirgulienės knygos „Mezgimas”.

Likučiai ar skarelė

Gražvydė nėra didelė siūlų likučių gerbėja, nors (ar dėl to) randa kūrybiškų išeičių juos paversti naudingais nešiojamais daiktais – tiek daug mezgant mažyliams tai nėra misija neįmanoma. Bet šį kartą iš likučių nuo gražaus spalvoto medvilninio megztuko gimė skarelė į komplektą sau 🙂 ir tai puikus būdas pasitikti artėjantį rudenį – siūlų kamuoliuku kaklo ir sprando nuo vėstančio oro neapsaugosi, o dailia priderinta skarele – net labai!

Likęs mažuliukas ciklameninės medvilnės galiukas padiktavo papildomą priedą – galų sujungimo žiedelį. Ir skara saugiai laikosi vietoje, ir suteikia dailaus vintažinio jūrinio stiliaus šarmo visam komplektui.

Skarelės formą matote nuotraukoje – platus vidurys tarp dviejų trikampių yra labai praktiškas būdas pailginti skaros formą ir užtikrinti jos geresnį prisitaikymą prie kūno formos: tokia skarelė, mažiau tikėtina, slankios nuo pečių.

Pradžios trikampio raštas yra lygus ripsas, suteikiantis papildomos apimties gana plonai medvilnei ir vienodai atrodantis abejose pusėse, o platus dekoratyvinis kraštas numegztas tuo pačiu nukeltų akių raštu, kaip ir megztukas, suteikiančiu abiems labai smagų „du viename: efektą – abi pusės pakankamai skirtingos ir abi gali būti geromis pagal nuotaiką ar stilių 🙂 .

Gražvydės Norkienės megzta skarelė prie megztuko, siūlai – Schoppel-wolle Cotton Ball 2555 (Fuksija) su priderintais Noro siūlais.

Item added to cart.
0 items - 0,00