Poppy Tea

Nusimezgusi negalvojau rodyti šitos palaidinės MZ dienoraštyje dėl tos paprastos priežasties, kad siūlai (Rowan Cotton Milk) jau seniai baigėsi MZ, bet per kelis mėnesius supratau, kad ji yra viena labiausiai nešiojamų nuo pat pavasario (ir, tikiuosi, iki gero rudens), kad vasarinių palaidinių modelių per daug nebūna, o šis savo paprastumu yra ypatingai geras ir universalus, ir trečias dalykas – per tuos kelis mėnesius MZ atsirado bent pora lygiai tokio pat storio siūlų (Schoppel-wolle El Linio, Isager Palet, Trio 1+ Trio 2), kurie tikrai idealiai pakeis šį nebegaminamą medvilnės ir pieno pluošto mišinį.

Aš radau šituos siūlus savo podėliuke, kai pagaliau supratau, kad vasariniai mezginiai yra gėris ir dar, kad mano vasara prasideda kovo gale, Kiolno H+H mugėje, kur būna pakankamai šilta megztiniams, o norisi dėvėti ką nors rankomis megzta. Medvilnės ir pieno mišinys man pasirodė toks švelnus perėjimas nuo vilnos prie tikro vasarinio pluošto, o ir spalva buvo labai labai mano. Buvau tikra, kad paveldėjau juos iš Dalios, bet ji dievagojosi, kad tokios spalvos tikrai nebūtų rinkusis sau. Tai mane ir įtikino, kad net jei ir nieko neprisimenu, visai galėjau juos atsidėti sau – ateities mezginiams 😉 . Ir ta ateitis atėjo!

Modelį aš dar prieš metus (jei ne seniau) nusižiūrėjau nuo Rūtos ir jis man yra idealus minimalizmo pavyzdys, kai veiksme dalyvauja tik medžiaga ir gera konstrukcija. O kas megs pats, įvertins ir puikų Petitknit aprašymą :).

Kai pastebėjau Rūtos palaidinę, ji pasakė modelį ir kad tikrai jį kartos. Tuo laiku man ir vienas vasarinės palaidinės egzempliorius atrodė kaip ateivis iš kosmoso, bet prašom, tepraėjo metai kiti, ir aš ne tik jį mezgu, bet ir… kartoju 😉 .

Ne sau, dukrai, bet nesu tikra, kad nepakartosiu ir sau. Buvau tikra, kad toks minimalistinis modelis patiks ir Kristinai, juolab kad pas mane atkeliavo jos mėgstama rausva spalva iš Dalios ir Renatos podėliukų.

Mezgiau kaip siurprizą, kurį ji turėjo išsitraukti laimės šulinyje per Karolio gimtadienį. Išvakarėse važiavom po parduotuves suknelės man, išėjom su naujom kelnėm Kristei, bet apžiūrėjom, kaip masiškai parduotuvėse paplitusios megztos vasarinės palaidinės. Kristė vieną pasimatavo, jai patiko (man ne, nes mačiau, kaip padaryta) ir pakalbėjom, kad gal aš jai ką numegzčiau (iki tol nė minties nebuvo apie jokius mezginius vasarai). Kai kitą dieną laimės šulinyje ji rado naują palaidinę, išsižiojo: „Mama, tu ką, per naktį numezgei???”.

Aš atsivežiau į šventę savo žaliai melsvą palaidinę, kad abi kartu nusifotografuotume, bet gyvenimas taip intensyviai virė aplinkui, kad pamiršom visai tas nuotraukas, o po šventės likom dviese be jokio trečio asmens už kameros 😉 . Užtai pasidarėm Kristės nuotraukų su retro mašina, angliška, labai pritikusią prie palaidinės stiliaus – tokias (kartu su priderintais prasegamais megztukais) britės labai mėgo pokario metu, kai viską reikėjo taupyti, nebuvo išteklių ir madoje buvo tai, kas universalu. Dabar – dėl visai kitų, pertekliaus, o ne trūkumo, priežasčių – tendencijos grįžta.

Abi palaidinės megztos iš tokio paties siūlo (Rowan Fine Milk Cotton 498 ir 501) pagal tą patį modelį – „Poppy Tee„.

Elisabeth Blouse

Tęsiame vasarinių palaidinių paradą ir šios dienos įrašo herojė – gaivi Jolantos palaidinukė iš ekologiškos Odemira medvilnės, pakeitusios For Nature print, todėl smalsūs mezgėjai nušaus du zuikius – ir apžiūrės indvidualiai pritaikytą modelį, ir dar naują siūlą, kurio margas kamuoliukas neduoda ramybės, kaip atrodys mezginyje.

Pagrindinė šio siūlo kolekcija primena ledų kioską, bet šis mėlynas atspalvis – toks pats gaivus ir vasariškas – greičiau panašus į melsvą baltų debesėlių pilną dangų, kaip čia tas asociacijas bedėliosi, viskas vis tiek apie vasarą, saulę ir atostogas :).

Savo vasarinę palaidinę Jolanta perdirbo iš megztuko modelio (ši idėja neduoda ir man, ieškančiai vasariškų modelių, ramybės). Ir ne tiesiog patrumpino ilgį bei padarė trumpas rankoves vietoj ilgų, ji dar persiskaičiavo akis, nes naudotas siūlas neatitiko tamprumo, ir pridėjo idealiai pritaikytas tris sagutes. Man pasistebėjus, ji tik numojo ranka, kokios gi čia problemos persidaryti modelį pagal save 🙂 . Užtai turi visiškai savo rūbą – darbas meistrą giria!

Jolantos megzta palaidinė, modifikuotas modelis – „Elisabeth Blouse„. Siūlai – Rosarios4 Odemira 15, sagos – Union Knopf.

Žalios vingrybės

Aušra turbūt juokiasi dabar iš to vasarinių mezginių vajaus, nes ji tai jau labai seniai suprato, koks tai yra gėris ir grožis ir ne po vieną daiktą per sezoną nusimegzdavo. Tai, kad sezonas trumpas, tokiai kolekcijai yra vienas didelis pliusas – ji su metais tik gausėja 🙂 . Tiesa, Aušra pasisakė turinti vieną lininę palaidinę, kuri jau turi „naminės” statusą ir ateityje planuoja virsti pašluostėmis, bet kai nuolat vasaromis nešioji tik savo pagamintus rūbus, čia toks labai nedidelis nuostolis, greičiau jau proga atsinaujinti 😉 .

Trio 2 Aušra mezga ne pirmą daiktą, tik jei pirmą mezgė su 2,25 mm virbalais, tai šią žalią palaidinukę jau su 2,5 mm, nes pastebėjo, kad ir su storesniais virbalais gali pasiekti pagrindinį tikslą, kad rūbas nepersišviestų, o ir mezgasi greičiau, siūlų reikia mažiau, ir kritimas gražesnis 🙂 .

Ši palaidinė megzta iš detalių pirmyn-atgal, taip buvo patogiau raštus dėlioti ir kaklą formuoti (čia jau Aušra prie modelio pati prisidėjo), aš tik negaliu atsistebėti mezgimo lygumu – čia tau ne vilnonis siūlas, prislepiantis bet kokius nelygumus!

Priekyje į pagrindinį išvirkščių akių raštą įsiterpia tik augmeniją primenančios vertikalios pynelių juostos šonuose, o visas gražumas – vingrus kiauraraštis su pynutėmis – yra nugaros viduryje. Su Aušra pasijuokėm, kad susižavėję žmonės galėtų legaliai paspoksoti, nugaroj tik raštas, ne akys 😉 .

Stulpelis yra greičiau jo imitacija, nes ripsas vietoj išvirkščių akių neduoda jokio tamprumo, tik nesiriečia, bet ir siūlas toks pats neelastingas – gera pora 🙂 .

Aušros Svarauskienės megzta palaidinė iš Isager Trio 2 (Green Tea), modelis – „Argenteuil Top„.

Ilmava 25

Ketvirtadieninis „Ilmavos” serialas sugrįžta šiais metais su fejerverkais – nuostabaus gražumo Eglės palaidine, kuri jai yra „tik” trečia, o bendrame tęstiniame MZ projekte jos mezginys yra toks solidžiai jubiliejinis, dvidešimtpenktas!

Visoms mezgėjoms gerai žinoma istorija. Numezgus palaidinę (megztinį/kojines/įrašykite pačios) liko medvilninių siūlų. Nusipirkau dar vieną kamuoliuką medvilninių ir du kamuoliukus lininių siūlų. “Mečiau” visus kitus mezginius ir štai nauja palaidinė. Tiksliau būtų pasakyti senos palaidinės nauja versija, nes prieš tris metus šį modelį jau mezgiau iš storesnių medvilninių siūlų. Kadangi modelis labai pasiteisino, tai ir pa-copy-pasty-inau, tik paįvairinau, kiekvienos spalvos pabaigoje išmegzdama išvirkščių akių eilę. Teisybės dėlei, turiu pasakyti, kad liko pusė kamuoliuko medvilninių siūlų (trukt už vadžių, vėl iš pradžių – galima bus vėl ką nors nusipirkti, kad sumegzčiau likučius), o lininių dviems juostoms pritrūkau. Mano miela bendramezgėja Židronė išgelbėjo, mat podėliuke turėjo Isager likučių.

Dar labai džiaugiuosi Vaidos patartu siūlų sukaišiojimo būdu – supinti juos į kasytę!
P. S. Nuotrauka, kurioje esu susiderinusi su rugiagėlių puokšte, atsiuntė Dovilė – kartu mezgėm mezgėjų brunch’e.
P. S. S. Žymeklis grybukas is “Smagu visiems”

Eglės Lašinskienės megzta palaidinė ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2597 (Damos pirmos), Schoppel-wolle Cotton Ball 2275 (Rašalas), Isager Trio 1 (Blush, Nave, Frost); modelis – „Ilmava„.

Item added to cart.
0 items - 0,00