Smagi kompanija

Tai aišku, kad ne mes vienos su Gitana (ir su visa Latvija 😉 ) jau beveik metus mezgame Stephen West kojines – per daug gerai šis dizaineris yra žinomas ir per daug mylimas, kad jo patys įvairiausi jo modelių įsikūnijimai nepaplistų po visur, kur tik mezgėjų besama. Kojinių modeliai yra palyginti nauja jo kūrybos sritis, bet ir čia yra tas pats polėkis, žaidimas raštais, spalvomis, netikėti ir drąsūs deriniai. Mezgimo pasaulyje griežtos specializacijos nėra, bet, kaip ir visur, yra mylimi ir mylimesni projektai, ir kojinės neretai atsiduria pastarųjų tarpe 😉 . Dizaineris nauju projektu pasiekė ir gausų kojinių mezgėjų būrį, o pastarieji atrado naują įkvėpimo šaltinį :).

Vien tik kojinių mezgėja Živilės jokiu būdu nepavadinčiau, bet Stephen West yra vienas mėgstamų jos dizainerių (siurprizas ? 🙂 ), o kojinės – vienas reikalingiausių geram gyvenimui mūsų kraštuose daiktų, todėl nors ir negyvename kartu vienoje gatvėje, jei pažiūrėtume globaliau (kiek to Vilniaus visame plačiame mezgėjų pasaulyje?), drąsiai galėtume jungtis kartu į tą pačią „Kaimynių KAL” kompaniją.

Tai, kad negyvename kartu toje pačioje gatvėje, turbūt ir lėmė, kad Živilė nebuvo prisirišusi prie griežtos mėnesinės sekos, kaip mudvi su Gitana, bet kelios naujos poros papildė ir kitos gatvės spintą 😉 .

Spalvoti trikampėliai „Painting Triangles Socks” yra gyva pagunda prasieiti per visas savo siūlų atsargas ir pažaisti spalvomis – tai, kad visi keturgijai kojininiai siūlai puikiai draugauja tarpusavyje, tik dar didesnė paskata kūrybai. Živilė „kukliai” apsiribojo vieno gamintojo – Regia – siūlais, bet į trasą ėjo tiek vienspalviai, tiek nuo įvairių Pairfect serijų likę galiukai. Tik dabar, rašydama, atidžiai įsižiūrėjau, kokius ji pasirinko derinius – viename segmente yra tų pačių spalvų skirtingo tamsumo skirtingi atspalviai ir koks harmoningas margumas susidėliojo! Viską apjungė kitų atspalvių galai ir kulnai, bet ir tie iš to paties spalvinio segmento – šaltas raudonas, šaltas žalias ir violetinis. Pasirodo, modelis ne tik kojoms šiltinti ar puoštis, puiki koloristikos mokykla taip pat 😉 .

Antra pora – „The Basketweaver Socks” – Živilės megzta vienspalvė (aš taip pat pasirinkau tokį variantą 😉 ), tik iš super prašmatnaus siūlo, kuris iš pradžių buvo sumanytas kaip dalis derinio kitam siūlui, bet virto tuo, kuo virto. Vaikučio taip gražiai sustilizuotas prie madingų batų – ledas, nieko ir nepridursi.

Ir paskutinė, labai įspūdingo nukeltų akių rašto rugpjūčio mėnesio pora „Slippy V Socks„. Živilė jai labai subtiliai suderino giminingo kolorito vienspalvį kojininį Opal siūlą su naujuoju Kieran Foley Zauberball Crazy kamuoliuku.

Tai, kad derinys geras, o ir dviejų kamuoliukų porai kojinių tikrai nereikia, griekas tuo nepasinaudoti – šalia į komplektą nusimezgė ir lygi pereinamų spalvų pora su dailių pynučių vienspalviu krašteliu. Ir čia dar ne pabaiga 🙂 .Siūlų liko kaip tik dar vienai nedidelei porai – šeimos mažylei Adelei 🙂 .

Živilės Mažeikienės megztos kojinės ir pirmos bei paskutinių porų nuotraukos. Pirma pora megzta iš Regia 4-ply uni galiukų ir to, kas liko ir iš įvairių Regia Pairfect serijų, modelis – „Painting Triangles Socks„. Antroji pora megzta iš Rowan Fine Art 4, modelis – „The Basketweaver Socks„. Trečioji ir ketvirtoji poros megztos iš Opal uni 5183 kartu su Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2542 (Šalto kolorito botanikos sodas), trečiosios poros modelis – „Slippy V Socks„.

Ilmava 23

Jaučiu, simboliška, kad atnaujinto ketvirtadieninio „Ilmavos” serialo autorė yra istorikė, nes įrašas turi visas šios specialybės žmones dominančias sudedamas dalis: ir priešistoriją, ir tęsinį…

Dvidešimt trečiosios „Ilmavos” serijos priešistorė yra čia: „Ilmava 11„, taip saulėtai ir šmaikščiai Vilmos sudryžuota palaidinė, kuri panorėjus sėkmingai ir liemenės rolei tiko, po poros metų („Po dvidešimties metų” – man galvoje nevalingai iškyla A. Diumas romanų viršeliai… norėčiai pamatyti ir tokį tęsinį 😉 ) atgimė… suknelės pavidalu.

Kaip Vilma įsigudrino išsaugoti tų pačių siūlų atsargas ar meistriškai priderinti prie buvusio kolorito naujus sijono dryželius, ši istorijos dalis neištirta ir apgaubta paslapties, mūsų akims – puikus rezultatas. Labai gražus, ryškus ir išskirtinis rūbas, idealus šios lietuviškos vasaros orams ir įsipaišantis į vasarišką Vilniaus paveikslą kaip jo dalis 🙂 . O kad jau suknelė paveldėjo chameleonišką palaidinės prigimtį, tai garantuotai ir kelionėse jausis kaip namie, ir prie orų kaitos paslaugiai prisitaikys.

Vilmos Bukaitės megzta palaidinė iš įvairių vasariškos sudėties siūlų – Rosarios4 For Nature, For Nature print, Rowan Revive & Co, modelis – „Ilmava„.

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Atsargiai: liga plinta!

Nelabai nustebau vieną dieną gavus G laišką (gabaliukas buvo prie pirštinių, bet pasikartoju, nes šiandien dėmesio centre – kitas projektas):

…atvyksiu „pasveikusi” nuo vąšelinio viruso, kuris buvo toks stiprus, kad „pasigavusi” iš MZ įrašo ryte, tą dieną vakare turėjau imti ir sudaryti “gydymosi” planą – surinkau visus tvidus, pažiūrėjau, kad pilna spalvų po kamuoliuką Rowan, Isager tweed nauja sruoga, melsvas Plotulopi likutis (pirštinės dar buvo nepradėtos, tai jau melsvos ir neįvyks) <…> ….tikiuosi pasirodyti nertinį – gavosi labai geras ir iš karto, nes labai įbaugino tekstas apie 3 ardymus, tai susikaupiau, pajungiau matematiką ir gavosi iš karto geras dydis”.

Neilgai trukus atkeliavo dar vienas laiškas, jau su baigto nertinio nuotraukomis:

Į nertinį nukeliavo visi surevizuoti tinamo storumo siūlai: „Rowan Fine Tweed keli skirtingi kamuoliukai, pirkti prieš 10 metų… Net spalva Magenta išlaukė savo valandos ir suteikia akcentą. Rowan Felted Tweed antracitinis man taip tiko ir patiko pagrindui, kad tik baigdama nerti pamačiau, jog tai tas pats numeris 😉 . Isager Tweed mėlynas iš neįvykusio projekto. Plotulopi ir Drops Alpaca likutis. Pavyko ir tinka 🙂 .

Na, pastarąjį sakinį liudija ir nuotraukos 🙂 . Dabar planuose – bendra mūsų abiejų fotosesija su nertiniais 😉 .

Item added to cart.
0 items - 0,00