Indenunder

Liną gal kiek baisu čiupinėti, bet akys bijo, o rankos dirba. Ir dar jei tos darbštuolės pasiima dvigubą siūlą ir išsirenka modelį BE (be rankovių, be prailginimo, be kaklo (ypač gerai, kai jo nėra ir nugaroje)), tai tokią palaidinę vasaros pabaigai ir jūs laisvai suspėsite įsitaisyti. Vasarai palydėti ar labai patogiu ir gražiu apatiniu sluoksniu pasitarnauti.

Virštutiniu sluoksniu gali būti ir gražus šalis – tokiam lengvam ir plevenančiam, truputį romantiškam įvaizdžiui sukurti. Dalia liepė parašyti, kad šalis yra mamos, bet, tiesą sakant, kam be mamos tai rūpi???

Geromis akimis megzta palaidinė labai gražiai (ir praktiškai) užsibaigia išvirkščių akių krašteliais (šis pasikartoja ir prieš pabaigos stulpelį), o skirtingas „musyčių“ ornamentas priekyje ir nugaroje žaismingai pagyvina lygų mezgimą. Tik dabar rašydamas pagalvojau, pažiūrėjus į kaklo iškirptę, kad gal galima kaitalioti abi puses pagal nuotaiką? Ar panaudoti tą reikalą pasirinkimo burtams? Žodž, daiktas nepamainomas gerai pusei metų įvairiuose amplua.

Ir taip, Kristinos papuošalus Dalia derina ne tik prie kiekvieno savo mezginio, prie dukros taip pat :).

Dalios Liepuonienės megzta palaidinė dukrai iš dvigubo lietuviško lino, modelis – „Indenunder„.

Linas ir vasara

Linas gal ir nėra pats maloniausias siūlas megzti (na, bent prie rankų mažiau limpa per karščius 😉 ), bet vienareikšmiškai yra nepakeičiamas rūbuose karštą vasaros dieną.

Visus rankovių statymo būdus nuo viršaus įvaldžiusi vilnos pavidalu, ponia Jūratė pasikartoja pamokas vasariniame pluošte. Ir jei mezgant vėsų pavasarį rankos gal labai nesidžiaugė kietoku ir neelastingu siūlu, tai šiomis dienomis pati palaidinės šeimininkė turi triumfuoti :).

Rimtos mezgėjos neišgąsdino ir 2 mm virbalai – rausvai palaidinei džiuginant šeimininkę, jie jau užimti dar viena. Pirmojoje pakartotas reglanas, kurio takelius dailiai pabrėžia išvirkščios akys. Lygų mezginį puošia efektingas musyčių raštas, dėl kurio dar reikėjo pasukti galvą kombinuojant su reglano modeliavimu. Bet tą stebiu nuolat – lengvų kelių niekas neieško, ieško gražių ;).

Antra palaidinė, ta, kuri dar ant virbalų, mezgama statytomis rankovėmis kitam modeliavimo būdui pasikartoti. Labai laukiam :).

O Aušra jau dviem gali pasigirti – ir pačioje vasaros pradžioje!

Šis melsvas debesėlis, megztas ratu, patys matote, kokiu įmantriu skylučių raštu sudėliotas, kad viename daikte būtų visi vasaros elementai – linas, žydras dangus, jūra ir gėlės.

Rašau apie dvi palaidines, o mintyse turiu tris, nes ši, antroji, pilnai permegzta – pirmas variantas buvo nertas (žemu stulpeliu!!!) vąšeliu. Aušrai nepatikęs ir tuojau pat išardytas, pasiliekant iš senojo modelio tik nertą kraštų apdailą. Skamba istorija truputį žiaurokai, bet nuotraukos liudija laimingą pabaigą ir jau tikrai patenkintą nauju rūbu mezgėją :).

Pirmoji palaidinė megzta Jūratės Tamošauskienės, kitos dvi – Aušros Svarauskienės. Melsvosios modelis – „Sexfoil Top„, raudonos – užuomina į „Palermo„. Visos trys megztos iš 4 gijų lietuviško lino.

Ilmava 12

Kartą netyčia nusiklausiau gabaliuką interviu, kur vienas verslininkas aiškino savo sėkmės paslaptį tuo, kad laimi visuomet tas, kas (nu)mato kelis žingsnius į priekį, ne tik, kas prieš nosį, bet ir kas tavęs laukia už kampo. Dar prieš gerus metus būčiau visai su juo sutikus, dabar tik pagalvojau, ar tikrai pokalbis vyksta šiais laikais, kai visame pasaulyje įvyko tokie perversmai, kurių niekas nenumatė ir net jei kas būtų papranašavęs, niekas nebūtų patikėjęs. Pastovios išliko tik pamatinės žmogiškos vertybės, o visose kitose srityse laimėjo, mano galva, truputį atsitiktinumas, bet labiausiai – labilumas.

Ką visa šita ilga įžanga turi bendra su mezgimu? Vienu žodžiu tariant, tai yra vidutinio storumo medvilnė. Kažkokios aukštesnės jėgos įsimaišė ar tiesiog mezgėjos savo kanalais ateities bangas gaudo (arba numato, kas laukia už kampo, anot to, mano girdėto verslininko), bet jau antrojoje šio sezono Ilmavos serijoje pagrindiniai veikiantys herojai – būtent vidutinio storumo medvilnės kamuoliukai ir, spėju, tai ne pabaiga ;). Orų prognozės – užsiėmimas labai nedėkingas, bet jei prie sinoptikų spėjimu, labai ilgo ir šalto pavasario pridėsime ir vis dažniau mezgėjų pasirenkamą ne ploną, o storėlesnę medvilnę, galim iš visų šitų tendencijų kartu sudėjus jau kaip iš smilgų prognozuoti tikrai ne varginančius (ar džiuginančius ;)) karščius. Ir laimi tas, kas jautriau ir greičiau tą vėjo kryptį pagavo ;).

Eglės atveju tai jau tikrai aukštesnės jėgos įsimaišė, ne kitaip ;).

Šis mezginys apie pasėtą sėklą.
Sėklą, kuri, kaip ir visos sėklos, braunasi į dienos šviesą, nepaisydamos sunkumų, blogų orų ir kliūčių pakeliui.

Po didelės karantininės pertraukos apsilankiau “Mezgimo zonoje” pasipildyti kojininių siūlų atsargų. Vilnonių. Į kitokius (suprask medvilninius) siūlus niekada nesidairau, nes mano keli ankstesni bandymai jais megzti didelio džiaugsmo nesuteikė.

Atsiliepdama į nuoširdų norą mane supažindinti su nauja medvilninių siūlų siunta, aš tik mojavau rankomis ir bandžiau kuo aiškiau pasakyti, kad esu vilnos gerbėja.

Štai čia ta sėkla ir pasisėjo.
Netruko prabėgti pora savaičių, kai kojos pačios nunešė mane pirkti TŲ MEDVILNINIŲ siūlų. O tada nesuprantamu greičiu nusimezgė vasarinė palaidinė.

Modelio pasirinkime nebuvau originali, begėdiškai nukopijavau Craftzone Ilmavos idėją.

Pati stebiuosi, kaip ta nemeilė transformavosi. Kol kas nežinau į ką. Pamatysiu.

Labai mane pralinksmino pastaba apie kopiją – pasijutau kaip Kazanova, siekęs užpatentuoti abėcėlę. Ką aš atradau, dryžius?

O vat Eglė atrado, kaip į gana plačias (po 10 eilių) juostas sukomponuoti skirtingus melanžinės medvilnės kamuoliukus. Dvi juostos eina iš vienos spalvyno (bet ne ištisai), dvi – iš kito. Vaizdas – užburiantis. Kaip ir Eglės proceso nuotraukos, kai jau nebesupranti, kas gražiau – kamuoliukai gamtoje, pradėtas mezginys ar baigtas…

Bet didžiausią įspūdį (be pačios palaidinės) man šį kartą padarė šios paskutinio bloko nuotraukos. Siūlus kaišioti užsiėmimas dar nemalonesnis nei orų prognozė. Jei su vilna gali suktis be mazgų priveldamas vieną spalvą prie kitos, tai su medvilne šitas numeris nepraeis, teks imti adatą ar vąšelį ir kiekvieną siūlo galiuką gražiai suslėpti. Ir kai man reikės tą daryti (o tikrai reikės, nes medvilnė ir mane šaukia ;)), tai nebesiraukysiu daugiau ir neatidėliosiu, tik mintyse išsikviesiu prieš akis šias Eglės nuotraukas ir į kyšančius siūlgalius žiūrėsiu ne į kaip nemalonų varginantį darbą, o kaip į gėlių puokštę. Kuo margesnę, tuo gražesnę :).

Eglės Lašinskienės megzta palaidinė iš Zauberball Cotton Crazy 2368 ir 2440 bei nuotraukos su istorija. Modelis – „Ilmava„.

Kelionių savaitė su G. MISSONI

Oi, kaip greitai bėga vasara, todėl čiupau tą Khaki Isager Trio likutį nuo suknelės ir Isager Japansk Bomuld kamuoliuką ir greitai nusimezgiau palaidinę ale Missoni. Noro siūlus, kuriuos planavau derinti kartu, palikau kitam projektui, rudeniškam. Missoni mano mezginiuose atsirado po vienos kelionės. Visai ne iš Milano ar Italijos, o po komandiruotės į Štutgartą 2005-ųjų kovą. Ten turėjo jau laukti tikras pavasaris, bet tiek prisnigo, kad beveik paralyžavo miestą. Žodžiu, smagumo nebuvo jokio. Pati nemaloniausia mano komandiruotė istorijoje. Ir ne tik dėl oro, kas tik galėjo, tas komplikavo situaciją… Po kelionės tvarkydama lagaminą pamačiau, kad parsivežiau kažkokį madų žurnalą, nežinia kaip į mano popierius įkritusį. Štai ten ir buvo graži Missoni tipo suknelė.

Kopijuodama, panašią vėliau ir nusinėriau. Po beveik dešimtmečio nusimezgiau kitą, tik vertikaliais zigzagais. Visa tai – įkvėpimas iš tos nelaimingos komandiruotės, bet gero žurnalo. Likimas man pametėjo tada ne tik suknelių modelius, bet ir keletą nerealiai svarbių pažinčių – trumpų, bet labai reikšmingų , kad tolesni įvykiai ir gyvenimo keliai pakrypo pagal jų protingas rekomendacijas. Viskas kaip filme „Atsargiai, durys užsidaro“ (1998 m.). Jei nematėte, būtinai pažiūrėkite. Lengvas , paprastas filmas, bet parodo, kaip ima susiklosto gyvenimas. Mano nuomone, būtent taip ir yra. Na, o kaip ten man pačiai finale būtų susiklostę, jei ne ši komandiruotė, aš nesužinosiu – kaip filmo pabaigoje ar kitaip… Tačiau žurnalo tai jau tikrai nebūčiau turėjusi, o ir Missoni, kad ir kiek garsūs ir žinomi, gal niekada giliai ir nebūtų įstrigę į širdį. Ir negalvokite, kad aš jį išmečiau numezgusi. Oi, ne! Žurnalas guli komodoje su archyvinėm Burdom. Visada apie jį pagalvoju, kai mezgu ale Missoni. Specialiai suradau ir nufotografavau.

Atsivertus žurnalą dabar, šiuo kelionių badmečiu, mano akis užkliuvo už pirmo puslapio ir San Tropez, mintys nulėkė į praeitus metus ir Žydrąją pakrantę…. Žurnalas įkvepia visapusiškai , guli jau penkiolika metų ir toliau gulės. Įkvėpimui.

Džiaugiuosi, kad suporavau tik Isager Trio ir Bomuld. Kur du – ten trečias nereikalingas. Gavosi puikus vasariškas rūbas, kuris nepersišviečia. Apačioje kraštelis pasirodė geriau užlenktas dvigubas, nei pradinis variantas iš viengubo.

Kai sausį žiūrėjau Isager Japansk Bomuld, jis man dar kėlė kažkiek abejonių. Lyg plonas, o gal ir ne , bet neįprastas ir be aiškaus galutinio rezultato. O liepą per karščius viskas klostėsi sklandžiai – ir storis geras, ir metražas , ir tinkama partija (t.y. Trio) jam į kompaniją pakrito. sager Trio jau liaupsinau megzdama suknelę. O Isager Japansk Bomuld man labai idomus puikus siūlas. Ir jei reikėtų siūlais nutapyti paukštį, lengvą plunksnų raibumą ar ežero vandens raibuliavimą perduočiau tai tik šiuo siūlu.

G megzta palaidinė iš Isager Japansk Bomuld 13 ir Isager Trio Khaki. Autorės nuotraukos ir tekstas.

Item added to cart.
0 items - 0,00