palaidinė

Atsisveikinimas su vasara

Su dar viena vasarine palaidine aš uždarau (ar galvoju, kad uždarau) vasaros mezginių sezoną ir manęs visai neglumina, kad paskutinė premjera įvyko rugpjūčio viduryje – iki tol rugpjūtis buvo pats anksčiausias laikas bet kokiems mano vasariniams mezginiams, o šiemet dar ir panešioti spėsiu 🙂 .

Iki pilno susipažinimo su Isager vasariniais siūlais man trūksta tik rūbo iš japoniškos medvilnės, bet ją esu įtraukus į savo skiautininę šios vasaros palaidinę, tai kaip ir pusiau galiu užskaityti 😉 . Ten yra ir lašiukas Isager Bomulin, bet iš tokios homeopatinės dozės nedaug ką apie siūlą suprasi, tai šiandieniniu mezginiu užpildžiau šią spragą. Naujasis storasis Trio2 taip pat jau vasaros pradžioje papildė mano (?) spintą šventišku raudonu akcentu.

Naujoje palaidinėje man rūpėjo keli dalykai – visų pirma labai dailus modelio kaklas, originale iš moherio su linu jo dailus atsilenkimas gal labiau prognozuojamas, bet man vasariniame daikte tiks visi būdai, kuriais jis norės kristi. Jokios specialios apdailos tam kaklo prakirpimui nedariau, tik nukeldavau ne pirmą akį, kaip paprastai, o pirmas dvi. Išsiuvinėtos tamsiai mėlynos horizontalios juostelės taip pat suteikė kaklo iškirpimui tam tikrą skeletą.

Taip iš pradžių ir pradėjau megzti – vienspalvį švelnios jūros bangos (vasarinės palaidinės turi tikti prie veido), su natūraliai išsiformuojančia iškirpte. Elementarusis reglanas, kurio gana platūs takeliai pabrėžti ripsu, šis pereina į menamą siūlę šonuose, ši – į skeltukus apačioje. Perliniu raštu megzti kraštai su I-cord juostele, kad niekas nesitampytų ir nesideformuotų.

Pamezgiau gerą galą, kol supratau, kad noriu jos ne vienspalvės, o languotos kaip mokyklinis sąsiuvinis. Teko išardyti iki pat pradžios, kur prasidėjo pirma horizontali juosta. Jas mezgiau iš tamsiai mėlyno dvigubo Trio1. Mezgti patogiau būtų iš to paties storio, kaip ir pagrindas, Trio2, bet vertikalias juosteles jau pabaigus nėriau vąšeliu, imituodama pynutę, ir joms užteko viengubo Trio. Pastarojo užteko vieno kamuoliuko ir dar gerokai liko, o Bomulin sunaudojau visus 4 ir liko mažiau nei metras ;).

Toks kaklas man pasirodė dėkingas visokioms skarelėms ir šalikėliams, tai išbandžiau kelias turimas – karščiai greitai baigsis 😉 .

Palaidinė megzta iš Isager Bomulin 46 kartu su Isager Trio 1 (Navy), modelio įkvėpimas – „Valencia„.

Nepamirštas linas

Lietuviškas linas jau senokai viešėjo mūsų dienoraščio puslapiuose, todėl Aušros nuotraukos su nauja palaidine labai pradžiugino. Spėju – sumegzti turėti likučiai. Į tobulą abstrakčią kompoziciją – ryškią, drąsią, spalvingą ir akį traukiančią. Kartu labai praktišką – Aušra lino gerumu turėjo progos įsitikinti ne vieną vasarą.

Man patinka visokie mezginiai, iš galvos ir pagal aprašymus, vienspalviai, margi, raštuoti, bet likučiai ir burtai su jais užima mano širdyje išskirtinę vietą ir naujas Aušros mezginys dar kartą patvirtino tai, ką slapta žino visi menininkai – kuo mažiau priemonių, tuo daugiau kūrybos ir galimybių. Siūlų likučiai skamba ne visuomet patraukliai, o sudedamosios originalios kompozicijos dalys – jau visai kita istorija, tegu ir daiktas iš esmės tas pats.

Kiek sugebėjau įžiūrėti iš nuotraukų, spalviniai blokai jungti ne intarsija (Aušra patvirtino), o greičiausiai primezgimo būdu (tą taip pat Aušra kitą dieną patvirtino), kas leidžia megzti neturint gatavo išankstinio plano ir improvizuojant su tuo, ką turi. Gerų akių plotai įrėminti užbaigti stulpeliu ir perliniu raštu su I-cord juostele, kurie neleidžia kraštams riestis.

Jei kam atrodys, kad plono lino palaidinė – ne rugpjūčio vidurio projektas, tai pasiremsiu Dalia, kuri, perskaičiusi kažkurį mano įrašą apie vasarą be karščių, pasitikslino, ar mes kartais negyvename paralelinėse visatose. Nes jai tai karšta. Labai. Aušra, įtariu, tikrai gyvena su Dalia toje pačioje visatoje, nes abiems stiklinė yra puspilnė dažniau būna per karšta nei per šalta. Ir abi mielai mezga vasarines palaidines, abi yra išbandžiusios beveik visus vasarinius MZ siūlus, gal tik linine dalimi Aušra kolegę nukonkuruotų. Tos visatos gyventojų tikrai šios dienos įrašu nenustebinsiu, o savo, dažniau šąlančių stovyklai primenu, kad:

1) daili plona palaidinė yra nuostabus apatinis sluoksnis permainingiems orams;

2) linas yra labai ilgai gyvenantis, labai tvirtas ir labai malonus kūnui pluoštas;

3) poryt bus kiti metai su kita vasara ir dabar dar turite labai daug šansų atsinaujinti pačiai jos pradžiai;

4) likučiams versti meno kūriniais yra tinkamos visos metų dienos.

Aušros Svarauskienės megzta palaidinė iš lietuviško 4 gijų lino ir nuotraukos.

Originaliai išbandytas

Mes dažnai žiūrime į gamtą kaip sektiną ateities pajautimo pavyzdį (smilgos užauga virš būsimo sniego linijos, kad žvėrys nebadautų, paukščiai numato orus savo kelionėms ir t.t. ir t.t.), žmogų dažnai nurašydami kaip nebejautrų ir iš natūralių gamtos ritmų iškrentantį pavyzdį – gyvename mechaniškai sustyguotame pasaulyje, kur ritmą diktuoja darbai, mokslai ir kiti žmogaus sugalvoti dalykai, vietoj ateities spėjimo skaitome prognozes, bet MZ bendruomenė yra puikiausias įrodymas, kad viskas tikrai nėra taip dramatiška ;). Turiu galvoje vasarinius mezginius.

Nepaneigiamas faktas yra tai, kad aplinkui pastebi tą, kuo pats gyveni. Netikėtai pačiai sau jau nuo pavasario užsiėmiau vasaros mezginiais ir, aišku, akyliau stebiu aplinką, tai tam tikrą kiekį megztų vasarinių palaidinių MZ galėčiau nurašyti šitai taisyklei, bet tikrai ne visas. Dar nedidelį procentą priskiriu Daliai, kuri su savo meile vasariniams mezginiams ir į mano mezgimą prikapsėjo, bet vis tiek man patinka galvoti, kad didžioji dalis ryškios gausos tiek mano, tiek visos MZ bendruomenės vasariškų projektų yra mūsų giluminis pajautimas, kad šią vasarą jų reikės 😉 .

Nuo pavasario pastebimas ryškus poslinkis vasarinių projektų pusėn (su Jurgita juokėmės, kad su dukros suknele ji net vasarą pralenkė) dabar, rugpjūčiui įsivažiavus, tik patvirtina, kokie jautrūs yra mezgantys žmonės. Pavasaris buvo ilgas ir šaltas – gamta padovanojo gražaus laiko pasiruošimui vasarai, kuri, dabar jau matome, šiais metais apsiėjo be karščių, antra vasaros pusė nepagaili mums nuolatinio lietaus ir idealios temperatūros savo megztomis palaidinėmis džiaugtis. Ruduo taip pat žada būti ilgai šiltas… 😉

Todėl man dar labai smagu rodyti įkvepiančius vasariškus mezginius (kurie kūrybiškų žmonių spintose labai sėkmingai gali prireikus ir liemenės rolėje pabūti) net dabar, rugpjūtį. Kol nebuvau pagavusi tos vasarinės bangos, linines ir medvilnines palaidines trumpomis rankovėmis pradėdavau megzti paskutinį vasaros mėnesį, tiek man užtrukdavo įsijausti į naują sezoną. O ir nuo prakaitos limpantys pirštai kiek atvėsindavo mano meilę vilnai. Baigdavau, aišku, pačiu laiku naujam sezonui ir dažniausiai taip pat pralenkdavau vasarą. Kitų metų 😉 .

Tad šiuos vasariškus rugpjūčio įrašus skiriu ir sau iš praeities, ir vilnoniams mano sielos (ar mezgimo 😉 ) draugams, kurių mezgimo planus tik dabar vasara paveikė (ar priveikė 😉 ).

Atsiprašau už tokią ilgą įžangą naujam Daivos mezginiui, kurį nekantriausi tikrai jau apžiūrėjo pirmiau visų tekstų 😉 . Net neabejojau, kad naujas storesnis Trio 2 siūlas ją patrauks – o ir koks kūrybingas žmogus praeis pro šalį! Ir spalvos gražios, ir storis labai tinkamas, ir naujienos visiems rūpi, ir Isager stilius mums artimas kaip retas kuris.

Daiva kartais mezga pagal gatavus aprašymus, bet vis dažniau regiu modelius „iš galvos” ir baisiai man tie kūrybingų galvų lobiai patinka 🙂 .

Nauja vasarinė palaidinė – gili lengvos laivelio formos iškirptė, nuleistos rankovės, klubų link siaurėjantis ilgas siluetas, visai arti tunikos. Labai man patinka ši gilaus miško žalumo spalva, lengvai sudryžuota švelniai spalvotais dryžiukais. Pilko siūlo nespėjau išsiaiškinti, bet violetiškai rusvos juostelės – iš likusio Edition 6.0 kamuoliuko. Ir visai nesvarbu, kad spalvotas kamuoliukas vilnonis, jis tinka savo storiu ir spalva, o kūrybinis sumanymas yra daug svarbiau už stereotipinį medžiagos grynumą.

Dar kas man labai patinka, tai rašto parinkimas – paprasto 1*1 stulpelio. Siūlas dėl savo sudėties formos nelaiko ir stulpelis vietoj elastingo aptempimo šitai palaidinei suteikia gražaus tekstūrinio purumo. Kartu jautriai suskaido spalvotus dryžiukus, kurie švelniai suvirpa gerų ir išvirkščių akių derinyje.

O kaip rėmas pagrindiniam raštui – dailios detalės: plati išvirkščių akių juosta šonuose su gerų akių linija per viduriuką ir lygi plati apykaklės dalis su kitos spalvos stulpelių pabaiga, susišaukiančia su apačia. Smagi skarytė prie palaidinės – užuomina į kitą projektą 😉 .

Daivos Janavičienės megzta palaidinė iš Isager Trio 2 (Bottle Green) kartu su Schoppel-wolle Edition 6.0 2474 (Kaimynų sodas).

Game Over

Naujas mezginys baigtas – „Game over”. Tokius žodžius pasirinko išsiuvinėti ant savo testuojamos palaidinės Anastasija, dizainerei palikus žodžio laisvę su pridėtais vintažiniais šriftais ir siuvinėjimo ant mezginio (duplicate stitch) instrukcijomis.

Modelis įkvėptas praeito amžiaus 7 dešimtmečio trikotažinių dviratininkų marškinėlių, pilnai išmodeliuotas ties klubais ir krūtine ir net su įsiūtu užtrauktu, kas atrodo sudėtingai, bet dizainerė tikina priešingai 😉 .

Testuotojos rinkosi pačius įvairiausius užrašus (net iš to laiko kosmetikos reklamos) ir spalvas, Anastasijos spalvinė gama suderinta su užrašu – viskas kompiuterinių žaidimų stilistikos.

Plonas merino vilnos ir medvilnės derinys yra puikus vėsesnei vasaros dienai, į vidų ir ant viršaus, stilingam apatiniam sluoksniui, vietoj liemenės viršutiniam ir net lygiai tam pačiam originalo tikslui – važinėjimuisi dviračiu :).

Anastasya Zaychenko megzta palaidinė ir nuotraukos, siūlai – Rosarios4 Jardim 11, 21, 31, modelis – testuojamas „THE JEEPERS JERSEY„.

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout