Pier 39

Aš susižavėjusi seku, kaip Eglė vieną po kito neria nuostabius krepšelius iš visų jai nuo rimtų projektų atlikusių siūlų ir ta proga prisiminiau kaime riogsantį krepšelį, į kurį aš, supratusi, kad nieko nenoriu megzti iš medvilnės, sukroviau visas namuose jos turėtas atsargas, kurių nespėjau išdalinti, ir nuvežau į kaimą, kad stichiškai dėdama kelis siūlus kartu šešto numerio vąšeliu nusinerčiau apvalų margą kilimėlį. Kaip toli aš pajudėjau, matote nuotraukose – taip, tas mažas kelių eilių blynelis yra mano būsimas (?) kilimas. Toks jis yra jau kokį penketą metų 😉 .

Kai aš eilinį kartą nusivežiau į kaimą pamegzti savo Tee No.1 ir priartėjusi prie pabaigos supratau, kad man nebeužtenka siūlų, iš to krepšelio aš susiradau artimiausią pagal šviesumą medvilnę, ignoruodama, kad ji yra kitos spalvos, nes trūko tik kelių eilučių vidiniam sluoksniui. Buvo mano savaitgalio pradžia ir tai turbūt nulėmė (nes jei būčiau turėjusi grįžti namo, būčiau turėjusi nors valandėlę pagalvojimui 😉 ), kad aš visiškai impulsyviai, tik pabaigusi žalią palaidinę, tuo pačiu melsvai pilku užsimečiau akis naujai, net nesigilindama, kiek jos yra, ar užteks (neužteko), tik pagalvojusi, kad dryžiukus aš be jokių problemų rasiu tame pačiame krepšelyje (radau). Kad jau yra rugpjūčio galas, mano racionaliu režimu neveikiančiai galvai neturėjo jokios reikšmės.

To paties impulso valdoma, aš visai sėkmingai per tą savaitgalį pajudėjau su nauju projektu, grįžau namo prisirinkusi šiobeito juostelėms ir… kelio atgal nebebuvo. Kitą savaitgalį atvažiavau į kaimą ir dar kartą parevizavau tą ilgai liūdėjusį medvilnės krepšelį. Nes nei apačiai pabaigti, bei rankovėms to paties siūlo nebeužteko. Kad neatrodytų, jog atsitiko taip, kaip atsitiko iš tikrųjų (baigėsi siūlai), kitos spalvos apačios juostą mezgiau išvirkščiomis akimsi (tai yra, mezgiau gerosiomis, bet iš kitos pusės), o rankoves padariau skirtingas – kaip dryžiukus.

Modelis – vienas naujausių dizainerės Isabell Kraemer kūrinių.

Palaidinė megzta iš archyvinės medvilnės, tinkamos 3 mm virbalams, modelis – “Pier 39“.

Rugsėjo žemuogės

Esu rašiusi anksčiau, kad Aušra jau labai seniai suprato, koks gėris yra vasariniai mezginiai ir nuolat savo spintą jais pildo – vien šiame dienoraštyje matėte gerą jos dalį 🙂 . Šiandien – naujausias darbas iš Trio 2 siūlo (ne pirmas ir ne antras iš jo, bet kai siūlas yra geras, tai papildomas gėris yra jo gausus spalvynas, gali megzti ir megzti vis kitus modelius 😉 ). Spėju, kad jau ir bendradarbės jos pavyzdžio yra įkvėptos, nes viena susiskaičiavo, kiek jau megztų vasarai turi. Tada savo suskaičiavo Aušra – aš nedrįstu neatsiklausus skelbti tokius asmeninius dalykus, jei norės, Aušra pati išsiduos komentaruose, bet turbūt numanote, kad DAUG 🙂 🙂 .

Nauja palaidinė parinkta tobulo šitam siūlui modelio: ir kiauraraštis, ir pynutės, ir lygus mezgimas – viskas jame puikiai atrodo. Pats modelis taip pat išskirtinio subtilumo ir dailumo – tik pažiūrėkite, kaip organiškai kiauraraštis sueina į trikampį priekyje ir į stulpelį nugaroje. Mini rankovytės – stilinga silueto detalė. Joms Aušra pirko atskirtą kamuoliuką (šiaip ji sugeba nusimegzti daiktą iš beveik kirvio koto tikra ta žodžio prasme), bet tikrai buvo verta pabaigti dėl labai vykusių proporcijų.

Atskira kalba apie vasaros mezginius, hmm, hmm, rugsėjo gale. Nepaisant to, kad gamta mums labai sėkmingai kuria iliuziją, jog į Lietuvą atėjo amžina vasara, greičiausiai artimiausią rytą sulauksime rudens. Bet kai supranti, kad tokie rūbai yra gėris ir matai toliau šios savaitės ribų, tai ne taip ir svarbu, koks tas oras yra šiandien. Aušra, aišku, džiaugiasi, kad naują rūbą spėjo pranešioti dar šiais metais, bet svarbiausia yra tai, kad šiltu oru smagiau megzti ne vilnonius megztinius, o plonus topus, tai ko nepasinaudoti užsitęsusia šiluma ir su malonumu nusimegzti dar vieną vasarinę palaidinę. Laikas jai nešioti, nespėsim nė pastebėti, kaip ateis, o kai yra įkvėpimas ir noras, tai viskas darosi daug greičiau ir lengviau, nei pagal racionalų planą. Aušra dabar planuoja naują palaidinę iš Trio 1, jau tikrai vasarinę 😉 .

Aušros Svarauskienės megzta palaidinė iš Isager Trio 2 (Strawberry), modelis – “Adventitious“.

Lietuviškai vasarai

Rašydama straipsnelio pavadinimą turėjau galvoje ne tai, ką galvojome prieš gerą dešimtmetį ar du, kalbėdami apie lietuvišką vasarą. Ji buvo trumpa, o kadangi laukiama ir smagi, tai nuo to būdavo dar trumpesnė, ir neretai vėsi ar lietinga. Niekas niekur jokį vasaros mėnesį net nesugalvodavo išvažiuoti be striukės ar šilto megztinio ir dažniausiai tai nebūdavo tiesiog apsidraudimas.

Aš turėjau galvoje prailgėjusį vasaros sezoną, bent jau šiais metais. Vasara taip sėkmingai konkuruoja su rudeniu už vietą rugsėjo kalendoriuje, kad tokios ne pačios ploniausios palaidinės trumpomis rankovėmis (šilumai ir švelnumui prie medvilnės dar žiupsnis kašmyro pridėta), ant kurių rytą ir vakarą gali užsimesti švarkelį, panašu, yra šio mėnesio rūbas numeris vienas.

Pagrindinis akcentas yra polo apykaklė, su trenksmu sugrįžusi į madą, bet be tobulo modeliavimo, kas mano galva, yra didžiausia rūbo vertybė, ir išskirtinai kruopščios apdailos (norėčiau pasakyti “kaip iš parduotuvės”, bet nebeapsiverčia liežuvis prasiėjus šią vasarą pro moteriškų rūbų parduotuves ir pamačius daugumos jų mezginius), Rimutės palaidinė turi dar įvairių slaptų dailių detalių, pavyzdžiui tokią dekoratyvinę juostą (spėju, ji turi ir lengvą elastingo stulpelio funkciją) menamų šoninių siūlių vietose. Ir labai labai tinkančią spalvą 🙂 .

Beje, šis rūbas būtų taip pat sėkmingai tikęs ir toms vėsioms mūsų vaikystės vasaroms, ne tik šiltiems pereinamiems periodams – universalus rūbas visiems laikams, išeina…

Rimos Daugėlienės megzta palaidinė iš Rosarios4 Candy 15, modelio pamoka yra čia.

Vyrui ar (ir) man?

Iveta išsirinko plonytę Schoppel-wolle medvilnę vyriškai maikutei, nes planavo megzti vyrui, pakaitom dryžuodama pereinamų spalvų kamuoliuką su vienspalviu. Ir numezgė – vyras patenkintas jau nešioja ją 🙂 . Tokiai pačiai sau išsirinko ryškesnes ir drąsesnes spalvas, o vyro atnešė mums ketvirtadienį pažiūrėti.


Pasijuokėm, kad jai tinka ne prasčiau (gal dar geriau? ;)), todėl nusifotografavom abu variantus (kol kas nešiotojų, kita maikutė bus vėliau) – patikrinimui :).

Neseniai atradusi mezgimą, Iveta nebijo nei plonų siūlų, nei sudėtingų modeliavimo būdų, nei įvairių technikų, į visus klausimus sugeba rasti atsakymus (tiek gyvus žmones, tiek pamokas internete) ir tiems, kam norėtųsi paverkti, kad mezgimas miršta, nes niekas neturi laiko nei kantrybės, demonstruoja, kad nauja karta ateina su labai dideliu potencialu, galimybėmis ir gebėjimais.


Mezgusi vasarinį topą pagal pamoką internete, ji kiauraraštį lengvai pakeitė spalvotais lygių akių dryžiukais, tuo pačiu visai pakeisdama rūbo charakterį – jos medžio žievės nuotrauka puikiai iliustruoja metamorfozę nuo tinklinio paplūdimio reikalo į subtilius žaidimus spalvomis ir niuansais.

Laukiam šeimyninio dueto 🙂 .


Ivetos Sosnovskajos megzta palaidinė ir vyro su medžiu nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2342 (Planas B) kartu su Schoppel-wolle Cotton Ball 2345, modelis (pakeistas raštas) – pirma dalis, antra dalis, trečia dalis, ketvirta dalis, penkta.

Item added to cart.
0 items - 0,00