Rudeninė Karelija

Negaliu eilinį kartą nepasidžiaugti, kokį didelį gerą darbą padarė Jurgita su Daumante, suorganizavusios mezgėjoms kasmėnesinį susitikimą „Miesto laboratorijoje” – visada tose vietose, kur verda kokia kūrybinė energija, grupei žmonių susirinkus įvyksta sprogimui prilygstanti magija: gimsta idėjos, atsiranda entiuziazmas, įkvėpimas, kūrybinis katilas kunkuliuoja visu pajėgumu. Dovilė taip pat savo megztuko pabaigą sieja su ta gera šito renginio energija, paskatinusia išsitraukti visus nebaigtukus, ką pabaigti, ką naujai pradėti. Pavasarinį atgimimą švenčia ir jos naujas meztukas „Karelia„, mano rudenišku pavadintas dėl tvido spalvos (o ir raudonas Highland vynas prie to paties sezono 😉 ) . Aš net smalsumo dėlei įlindau į jos Ravelry puslapį patikrinti pradžią, bet ji ten politkorektiškai neafišuojama 😉 .

Jei megztuko pagrindas ir kvepia rudeniu, tai inkrustacijos technika įmegztos gėlytės skleidžiasi giliame šiltame fone kaip pavasariniai narcizai – ryškiai ir gaiviai. Tvido spurgeliuose pasitaiko pačių įvairiausių spalvų pabarstukų, tokie pat gelsvai žali šalia jau išsiskleidusių žiedų ir lapų atrodo kaip besikalantys maži daigeliai.

Kaip ten spalvos besivadintų, megztukas tiks visiems sezonams – šiltas, dailus, lengvas ir labai tinkantis 🙂 . Į po mėnesinės velykinės petraukėlės atsinaujinusį mezgėjų brančą Dovilė galės keliauti su labai ryškiu mezginiu, kad… kūrybinės energijos pakrauta pradėtų naują ;)) .

Dovilės Jakutytės megztas megztukas ir nuotraukos, siūlai – Isager Tweed (Autumn) kartu Isager Highland (Wine), modelis – „Karelia„.

Lengvas šiltumas pavasariui

Mes čia per tas kelias dienas truputį įsijautėme į vietoj pavasario pasirodžiusią vasarą, kas savaime nėra taip blogai, ypač turint galvoje, kad dabar pradėję megzti vasarines palaidines, tikrai vasarai atėjus, būsime pasirengę ir pasipuošę, bet iš tiesų tai porai dienų pamiršti megztukai tik juokiasi, žinodami, kad jų žvaigždės valanda toli gražu nepraėjo. Jų gali prireikti ir vasarą, o jau pavasarį tai tikrai yra rūbas numeris vienas 😉 . Ypač tokie lengvi ir šilti, kaip šio įrašo herojus 🙂 .

„Dalinuosi neseniai užbaigtu mezginiu ir džiaugiuosi, kad pataikiau pačiu laiku – orai mainosi, tad dar tenka jį nemažai panešioti. Plonas, lengvas ir šiltas.”

Rasa pasirinko dailų modelį su rašuota apvalia kokete, idealiu visais gyvenimo atvejais tiek stiliumi, tiek besvore (beveik 😉 ) šiluma. Nuo originalaus modelio „nukrypau tik tiek, kad apykaklės dvigubos nedariau, o palikau atsilenkimui į vieną ar kitą pusę ir vietoj dviejų moherio siūlų dėjau moherį su alpaca, kas labai pasiteisino dėl nepermatomumo :)”.

Iš šito derinio pati mezgus galiu patvirtinti jo gerumą (ir nepermatomumą taip pat :)), o puikų modelį dedu (spėju, ne aš viena 😉 ) į gerų įdėjų skrynelę 🙂 – šilto pavasario visiems!

Rasos Balčiūnaitės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Silk Mohair 65, 2S, 100 kartu su Isager Alpaca 1 100, E3S, 21; modelis – „Nord Sweater„.

Riddari

Mano berniukai, priešingai Kristei, ne taip ir trokšta tų megztų daiktų, na, gal koks šalikas ar pora kojinių praeina, bet tiktrai ramiai be mano mezgimo išgyventų jokio nepatogumo nejausdami. Aš karts nuo karto vis paklausiu, ar ko nenorėtų, nelabai ko tikėdamasi, todėl Jurgio atsakymas, kad gal ir visai norėtų megztinio, mane maloniai nustebino.

Aš bandžiau jam priminti namuose paliktą kolekciją, bet nelabai jį sudominau, jis, pasirodo, jei norėtų naujo megztinio, tai islandiško stiliaus su apvalia kokete. Jis tokius turėjo du. Abu buvo megzti pagal tą patį modelį – „Riddari„, kurį Jurgis pats išsirinko. Pirmąjį, iš juosvo Plotulopi, sunešiojo iki skylių, antrą, jau iš storesnio Lettlopi, žalią, išaugo (nesu tikra, ar nepasitelkė į pagalbą skalbimo mašinos 😉 ).

Noras buvo išsakytas prieš Kalėdas, tai aš nusprendžiau numegzti naują megztuką dovanų. Nei siūlų, nei modelio derinti nenorėjau – turėjo būti siurprizas (abiems pirmiems megztiniams spalvas rinkosi jis pats). Puoliau vartyti žurnalus ir knygas – nuo pirmo islandiško Jurgio megztinio dizaineriai gerokai naujų modelių prigalvojo. Varčiau, svarsčiau ir… likau su tuo pačiu, gražiausiu – Riddari 😉 .

Dar prieš renkant modelį žinojau, kad pagrindinė spalva bus šviesiai pilka. Tai beliko tik prigriebti glėbelį kontrastingų kamuoliukų raštui ir krašteliams 🙂 .

Matuoti taip pat negalėjau, tai paprašiau pagalbos brolio. Pačio jautriausio, kuris seniai jau jokių mano megztinių nenori, nes viskas iki šiol jį „kutina” ir „niežina”. Vaizdelis, kaip Karolis sustingęs stovi su nebaigtu mezginiu, buvo vertas fotografijos – taip atrodo kai kurie šuniukai, pirmą kartą šeimininkų aprengti ar apauti. Gyvuliukai sustingsta, nes jaučiasi taip keistai, jog linkę nejudėti – kad tik nejaustų. Karolis stovėjo sustingęs, kad tik joks islandiškos vilnos plaukelis neįdurtų jam per kelis apatinius sluosnius. Bet jo pasiaukojimas nebuvo veltui – Kalėdų rytą vyresnėlis rado – labai tikiuosi – sau tinkamo dydžio rūbą (jau L) ir buvo to paties jaunėlio įamžintas 🙂 .

Megztinis megztas iš Istex Lettlopi (0054, 1420, 1405, 1701, 1706, 1707), modelis – „Riddari„.

Rudeninis pavasario derlius

Vos prikalbinau Joaną rugsėjo gale pasirodyti su nauju megztuku – nepaisant to, kad siūlas plonas ir dar vilna per pusę su medvilne, vis buvo per šilta. Tai net kaimyniniame kiemelyje kaštonai pro saulę auksinėmis rūdimis pažibėjo, kad spalvomis prisiderintų ir nors taip kompensuotų vasariškas rudenio išdaigas 😉 .

Tuoj jau, manau, ir orai bus idealūs, o visa kita jau ir taip labai tinka – man taip gražu, kad Joana nebijo spalvų, žino, kas jai tinka ir patinka ir švyti su savo mezginiais plačia šypsena 🙂 .

Megztuko pradžia – ne vakar, o ankstyvą pavasarį, kai Joana nusprendė užsirašyti į apvalios koketės kursus, kad pagaliau išmoktų viską suskaičiuoti, o ne eiti pramintu „bandau-mezgu-ardau” taku. Susižavėjusi Jolantos idėja panaudoti margą kojininį siūlą juostelėms, Joana surado gerą margą Opal kamuoliuką ir parinko jam tinkamą foną – viskas iš jos mylimo kolorito. Tik margą siūlą įterpinėjo ne grynomis juostelėmis, o savo firminiais smulkiais rašteliais.

Kaip ten su tuo išsikeltu tikslu yra, žino tik pati Joana, kuri iš pradžių ateidavo konsultuotis dėl tų skaičių, paskui nustojo, tada nugirdau ne mano ausims skirtus žodžius, kad skaičiavimai nėra jos mėgstamiausia, švelniai tariant, mezgimo dalis… Bet kuriuo atveju, kaip mes pasiekiame gerus rezultatus, mūsų pačių reikalas, svarbu, kad viskas guli taip ir ten, kur turi, Joana šviečia su naujiena dailiau už gražiausių rudeninių jurginų puokštę.

Išvirkščių akių takeliai menamų šoninių siūlių vietose, preciziška apdaila ir labai geras prisitaikymas modelio sau – jau su pavasariniais kursais neturi nieko bendra, tai ilgametės patirties ir meistrystės derlius.

Joanos Bartkevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 27, Opal Schafpate X 9603.

Item added to cart.
0 items - 0,00