Aš tikrai negaliu pasakyti, kad stoviu nuošalyje visų vasarinių mezginių bumo. Greičiau atvirkščiai – esu pačiame epicentre. Šių metų vasarinių mezginių gausa kol kas negaliu pasigirti (dar ne vakaras!), bet vien praeitais metais numezgiau gal rekordinį jų kiekį ir sau, ir dukrai. Ši gyvena dabar gana vėsiame klimate ir jau vidury vasaros ima dejuoti, kad kaip čia visas maikutes spėti iki rudens panešioti 😉 . O aš dar siūlau naujas…
Paignoruoti naujai atkeliavusį šilką apsiribojant tik pavyzdėliu parduotuvei? Tai jau tikrai ne. Prie vienos naujienos (šilko) aš prisiderinau kitą (siūlą su žvyneliais). Būdama visai ne blizgučių žmogus, aš staiga pasijutau bejėgė prieš tas subtilias žvilgančias gėlytes. Suderinau abu siūlus, kad sutaptų spalva ir išsirinkau labai minimalistinį modelį – užteko man džiaugsmo ir gražumo vien iš šito siūlų derinio.
Šilkui aš turiu vieną vienintelę pretenziją mezginiuose (ne šiam konkrečiam siūlui, o pačiam pluoštui) – jis yra visai neelastingas ir prastai laiko formą. Idealus visur, kur reikia gražaus kritimo, kraštuose jis pradeda kelti klausimus. Kokius parinkti, kad neišsitampytų arba kad išsitampymas taptų ne defektu, o sumanymo dalimi?
Nors modelis yra be jokių kraštelių (kaip šilkui sumanytas 😉 ), man jų norėjosi, todėl aš šilko tampymąsi apžaidžiau labai paprastai – stipriai sumažinau akių skaičių rankovių galuose ir apačioje, nuėmiau blizgutį ir 0,5 mm sumažinau virbalus. Vilnoniuose daiktuose toks būdas sutrauktų ir surauktų galus, bet šilkui pagal planą turi tiesiog neleisti temptis. Rankovėms padariau ripsinį kraštelį su skylutėmis, lengvai puošnų, apačiai – paprastą stulpelį.
Palaidinė megzta iš Rosarios4 Madragoa 17 kartu su Rico Design Creative Make it Blumchen 19, modelis – “Plain Yoke Tee 22“.
