Tuščios vietos nebūna

Visus turbūt liūdina pamėgtų siūlų gamybos nutraukimas. Tu išbandai, patikrini, pripranti ir – liūdniausia! – pamilsti, o siūlas jau moja atsisveikindamas gamintojams siūlant dar nematytas naujoves. Rowan fine tweed (visų meiliai vadinamas rovaniuku, nes buvo susuktas į mažus 25 g kamuoliukus, juo MZ mes laikėme adventinio Lego kalendoriaus formoje) buvo tas siūlas, kurio išėjimą visos mezgėjos išgyveno dramatiškiausiai – spėjo jis tvirtai įsitaisyti mūsų širdyse ir mezgimo krepšiuose 🙂 . Tą pasikeitimo akimirką atrodo, kad išnyksta kažkas labai brangaus ir – svarbiausia! – nepakeičiamo. Kas gyvenimo dėsnius jautriau seka, tam jie greitai į ausį pašnibžda primindami, visiems kitiems laikas tą patvirtina, kad nepakeičiamų dalykų nėra (nekalbu apie anekdotinius mokesčius ir mirtį ar biblinę meilę), juolab siūlų ir ypač šiais gausos laikais.

Ir šiandieninis įrašas – tokios ilgos įžangos iliustracija.

Du puikūs – patogūs, dailūs ir meistriškai atlikti – megztukai numegzti ta tvarka, kaip matote nuotraukose. Rožinis saldaininis – taip, iš mažųjų rowan’iukų. Dvigubu ripsu, kurio tekstūra labai gražiai atskleidžia siūlą ir suteikia megztukui formą bei papildomos apimties.

Jiems pasibaigus, į MZ atkeliavo Isager siūlai ir Dalia naujam megztukui sudėjo plonąjį Spinni su moheriu (vienam mano mylimiausių derinių pastaruoju metu). Tie patys nuleisti pečiai, taip pat tinkantis, taip pat dailiai atliktas, tik kitu raštu (pynė per rankovę) puoštas. Ir abu mamos susiūti 🙂 , toks tarp šeimos moterų darbų pasidalinimas.

Abu sėkmingai gali keisti vienas kitą, abu taip pat tinka, taip pat gerai nešiosis, taip pat šildys ir taip pat puoš. Moralas? Svarbiausia yra kūrybinis polėkis, noras megzti, medžiagos jausmas ir meistriškumas – o mes su siūlų gamintojais pasirūpinsime visomis atsirandančiomis tuščiomis vietomis 😉 .

Dalios Bučytės megzti megztukai. Pirmasis megztas iš Rowan fine Tweed 387, antrasis – iš Isager Spinni 55 kartu su Rowan 641.

Isager Silk Mohair – naujas ir jau pažįstamas

Isager Silk Mohair (75% moheris, 25% šilkas, 25 g ~ 212 m) yra vienas gražiausių ir vienas švelniausių iš visos pūkuotos moherių kompanijos, todėl naujas papildymas yra visada šventė.

Kaip visada, pirmos pasibaigia natūralios bei violetiškai pilkšvos spalvos – elegantiškos ir rafinuotos.

Ir labai – labai! – gražiai derančios tarpusavyje 🙂 .

Tokia gausia žalių atspalvių kolekcija nedaug moherio gamintojų gali pasigirti – nuo eglių šešėlių per žolę iki gelsvų samanų ir žalsvo skaidraus vandens. Šalia – sezono naujiena: ryškus ciklamenas su apelsinu. Neįprasti Isager spalviniam klimatui paukšteliai, bet neabejotinai, įneš šviesos ir egzotikos 🙂 .

Tikslas – už vienos saujos

Jolanta savo likučių naudojimo iššūkyje, panašu, priartėjo prie tikslo. Kai visos juokėsi, kiek dar liko (ar atsirado 😉 ), Jolanta, neatsižegnodama nuo galimai kitokios situacijos ateityje, išdidžiai parodė nedidelę saują! Tokią, kurią visai nesunku kur būtų prikombinuoti (ir net nedidelis daiktelis išeitų), bet kai turi tikslą – ne šiaip sunaudoti įvairius galiukus, o numegzti iš jų fantastinio gražumo megztinius, tai tos saujos galima nė neskaičiuoti 😉 .

Ta pati (ir vis kitaip atrodanti) kombinacija – moheris su plona lace kategorijos vilnele. Pastebėjusi, kad po bangelių lygiai mezgami gabalai stipriai išplatėja, Jolanta paprastą kojininį mezgimą pakeitė sutraukiančiais tekstūriniais langeliais, kurie kiekvienoje spalvinėje juostoje vis kitokie.

Megztinis (iš anūkėlių kartos 😉 ) ir šį kartą gavosi toks gražus, ryškus ir įspūdingas, kad, rodos, ir norėdamas tokių likučių nesusirinksi 😉 . Ta proga prisiminiau vieną Arne&Carlos laidą apie spalvų derinimą, kurioje jie ima nežiūrėdami iš atsargų krepšio vis kitą kamuolį naujai spalvinei juostai argumentuodami tokį „pasirinkimą“ tuo, kad visos spalvos, kurios atsiranda mūsų atsargose, yra mums gražios ir nėra jokios priežastiems šioms nesudaryti tinkamų derinių. Akivaizdu, kad Jolantos atsargos sugyveno super draugiškai, nors kiekvienas naujas megztinis mane pribloškia savo unikaliu spalvynu, nepanašiu į praeitos kartos.

Jolanta dar savo atsargas apdairiai pasipildė pora kamuoliukų raudonų atspalvių moherio ir viską sujungė į kibirkščiuojančią ir akį traukiančią visumą.

P.S. Sagas rinko visas klubas 😉 ir vieningai pritarė pasirinkimui.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš įvairių moherių (Isager Silk Mohair 44, Rowan Kid Silk Haze 580, 583), Rowan Fine Lace 933, Schoppel-wolle Lace Ball 2166 (Įkaitusi geležis) ir įvairūs priderinti viengijės estiškos Aade Long 8/1 atspalviai (man ypač gražūs tie gabaliukai, kur tamsiai žalias moheris susieina su vyšnine vilna), gali būti riešutų pėdsakų dar šio bei to prie kompanijos; sagos – Union Knopf.

Rekonstrukcija

Kas mados bangomis persimeta nuo megztinių prie liemenių, o kai kas lieka ištikimas rankovėms ir sunešiotam pirktiniam megztukui pritaiko naujas – spalvų ir prie megztinio pagrindo, ir prie visų nuotaikų. Ar jų nebuvimo 😉 .

Neturi sutapti ir storis – Spinni su moheriu yra tokio gerumo, kad visai sėkmingai gali gyventi kaip atskiras aksesuaras, nesvarbu, kad prisiūtas. O senas megztukas su tokiomis rankovėmis įgauna ne tik naują praktinę, bet ir konceptualią vertę.

Ievos Abraitytės megztos rankovės iš Spinni 46 kartu su Rowan Kid Silk Haze 692.

Item added to cart.
0 items - 0,00