Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės JurgelėnaitėsIsager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos MartinavičiūtėsDrops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Įkvepiančiam savaitgaliui

Siunta iš Isager atkeliavo su labai lauktomis knygomis viduje – pačiu laiku artėjant savaitgaliui, kai daugiau laiko pagalvoti, pasvajoti ir paplanuoti naujus mezginius:) . Knygų skyrelis, jau neatmenu, kada MZ buvo toks gausus 🙂 .

Labiausiai laukiama turbūt yra antroji M. Isager trilogijos dalis „A Knitting Life. Out into the World„, kurios pirma siunta pasibaigė gerokai prieš Kalėdas, nuliūdindamas tiek lėtesnius Kalėdų senelius, tiek įkvėpimo išsiilgusius mezgančius žmones. Papildymas jau MZ – jūsų laukia tikrai ne eilinė mezgimo knyga. Daugiau vaizdų ir informacijos rasite čia.

Kartu su naująja antra dalimi atkeliavo ir pasibaigusi pirmoji – M. Isager „A Knitting Life. Back to Tversted„. Gali būti, kad pradėsite pažintį su šia išskirtine dizainere nuo antro tomo ir tikrai norėsite ją pratęsti 🙂 . Jei antra dalis skirta kelionėms ir jų įkvėptiems modeliams, tai pirmasis tomas – technikoms ir jų subtilybėms. Vargiai kuris mezgantis žmogus galės pasakyti, kas geriau ar įdomiau 😉 .

Atkeliavo ir dar viena labai graži M. Isager knyga „Twelve knitted sweaters from Tversted„. Ją sudaro dvylika megztinių – po vieną kiekvienam metų mėnesiui. Ir kiekvienas palydėtas nuostabiomis Kazuyo Imai akvarelėmis.

Karantino metu išleista knyga „Knitting needles & chopsticks” yra nuostabus japoniškos virtuvės ir daniško dizaino derinys – 11 šalių bei skarų modelių ir 10 receptų. Kas ją pražiūrėjote anksčiau, labai rekomenduoju atkreipti dėmesį, kol ji dar pasiekiama. Visus publikuojamus modelius galite apžiūrėti čia.

Taip pat su džiaugsmu pristatome ir dvi senesnes (ir labai geromis kainomis) knygas, kurios, kaip tikri meno kūriniai, iš tiesų nesensta ir yra aktualūs visada. „Daexel” – šmaikšti ir išmoninga 8 modelių knyga, kurioje šulinių dangčių ornamentika persikelia į vyriškus megztinius 🙂 . Nuostabi idėja pati savaime, o turint galvoje, kad vyriškų mezginių modelių nesame išlepinti, vertinga keliagubai 😉 .

Amimono. The Map Collection” – Marianos dukters Helgos Isager knyga. Pavadinimas iškalbingas – modeliai, įkvėpti skirtingų taškų mūsų planetos žempėlapyje. Subtilus ir labai išieškotas paprastumas, labai nešiojami modeliai.

Visos Isager kompanijos knygos yra išskirtinai gražiai išleistos ir yra tikra šventė akims net ir nemezgant pagal pateiktas instrukcijas. Kartu tokios įkvepiančios, kad sunku susilaikyti nepaėmus virbalų ir nepradėjus burti su siūlais ;).

Smagių atradimų!

P. S. Knygų nuorodos nuves jus į dar neveikiančią elektroninę parduotuvę, todėl nenusiminkite, jei nenorėdami dėl knygų lankytis realioje parduotuvėje, o gauti jas paštu, negalėsite užsisakyti sistemoje. Kol viskas pradės veikti, siųskite savo norus el. paštu: info@mezgimozona.lt ir knygos bei kiti norai greitai jus pasieks 🙂 .

Cumulus – dvi versijos

Pirmą megztuką pagal šį modelį Anna numezgė taip, kaip buvo sumanyta dizainerės – iš dviejų plonyčio moherio siūlelių. Megztukas gavosi lengvas, pūkuotas ir turėtų būti rimtai šiltas 🙂 . Jis buvo skirtas dovanų, bet Anna jau planavo tokį patį ir sau.

Spėju, vakarykštis mano mezginys Kristinai turėjo įtakos ir antros Annos versijos pasirinkimui. Megzti darbe visai neturiu laiko, bet namuose turėti ir būsimą solenizantę, ir jai skirtą megztinį, grėsė visišku siurprizo fiasko 😉 , tai kiek ten mezgiau, kiek saugojau ant stalo, bet kol jis laukė gimtadienio, pasitarnavo ir puikiu pavyzdėliu, kaip moheris atrodo ne sudvigubintas, o sudėtas dėl masės ir tankio su plonyte alpakos vilna. Tik apvaliu kaklu nesugundžiau – Anna ir sau išsirinko tokį pat trikampį kaklą, kokį mezgė iš pilko moherio.

Ji išsirinko savo deriniui švelniai besiskiriančius siūlus – skaidriai pilką moherį ir melsvą alpaką, kuri taip pat turi lengvą pilkšvą atspalvį. Abu siūlai susijungė į labai turtingą ir subtilią melsvą spalvą. Antroji versija mažiau pūkuota, plonesnė, bet ne mažiau šilta ir tikrai ne mažiau daili 🙂 .

Annos Dambrauskienės megzti megztiniai ir pilkojo nuotraukos. Abiejų megztukų modelis – „Cumulus Blouse„. Pilkasis megztas iš dvigubo Isager Silk Mohair 3S, melsva versija – iš Isager Alpaca 1 11 kartu su Rosarios4 Aurora 21.

Item added to cart.
0 items - 0,00