Skandinaviškas dizainas ne pirmą dieną turi savo pelnytą vietą gražaus gyvenimo mylėtojų širdyse ir mezgimas čia vaidina toli gražu ne paskutinę rolę – šiaurės šalių gyventojai moka gyventi šiltai ir gražiai, turi mokytoją už lango 😉 .
Mezgimo pasaulyje jis pastaruoju metu populiarus kaip niekada, nes orientuotas į pačias svarbiausias laikmečio vertybes: geras, natūralias medžiagas, madingą siluetą, tvarumą ir komfortą. Šiandieninio įrašo herojus – bawi megztukas – pritaria mano žodžiams iš gražių autorės nuotraukų 🙂 .
Šio dizaino autorės – danės mama su dukra ir jų prisistatymas kalba apie tą patį. Trys raktiniai žodžiai – minimalizmas, atidumas detalėms ir oversiz’as (negaliu gražiai išversti, atsiprašau) – nusakantys jų darbo ir kūrybos principus yra iš esmės trys stebuklingi rakteliai, atrakinantys visų šiuolaikinių mezgėjų širdis, ypatingai jaunų, kurios iš naujo džiaugsmingai atranda mezgimo pasaulį.
Bawi megztukas ne tik sugalvotas didelis, bet ir storiems virbalams – storas Isager Aran Tweed jame dar suderintas su moheriu. Toks derinys suteikia raiškumo visoms detalėms (stulpeliams, menamoms siūlėms), efektingo rupumo išvirkščių akių pagrindui ir dailų pūkuotą ūką spalvotais spurgeliais pasipuošusiam tvidui. Beje, originale tas pūkelis yra tamsiai pilkos spalvos – šalia šviesiai pilko tvido. Julija pakeitė moherį tamsios samanų spalvos – labai gražiam rezultatui!
Julijos Kosarevos megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Aran Tweed(Grey) kartu su Isager Silk Mohair 68, modelis – „Bawi Sweater„.
Gunta nusimezgė kepurę sudėjusi kartu du siūlus – vilną su šilku ir moherį, be jo nedaug žiemiškų projektų apsieina 😉 . Išsirinko sudėtingą raštą, kitaip ji nebūtų Gunta! Moheris paprastai yra linkęs viską savo rūkeliu pridengti, bet šį kartą net jis neišdrįso stoti Guntos sumanymams skersai kelio – visos sudėtingos mini pynučių vingrybės kaip delno, taip yra ant galvos.
Rezultatu labai patenkinta, ji nusprendė įtaisyti kepurei pirštines į porą ir aš ilgai laukiau, kol ji vaikščiojo šiltomis ausimis dar nuo rudens (matote, viršutinėse nuotraukose fonas dar žalias!) ir pirštines vis koks skubesnis projektas eilėje toliau pastumdavo. Prisivaikščiojo vieną dieną iki to, kad šiam komplektui iškilo grėsmė visai nebūti – prašapo kepurė. Gerai, kad pavojus buvo melagingas ir projektas įvyko – kepurė turi pirštuotas pirštines iš tos pačios siūlų kombinacijos į komplektą.
Labai nebūdingu Guntai lygiu raštu, BET – pirštuotos! Kas iš tokio labai neplono derinuko tokiam delikačiam mezginiui yra labai aukštas pilotažas 🙂 .
Guntos Jarutės megztas komplektas iš Rosarios4 Balada 19 kartu su Isager Silk Mohair 100. Kepurės modelis – „Baptisia Hat„.
Naujų metų įrašu norėjau nutiesti tiltuką į praėjusius metus ir pratęsti savo mažučių skaryčių pasirodymą. Su viltimi, kad kitame įraše tą pačią temą galėsiu tęsti jau nebe su savo mezginiais 😉 .
Du kamuoliukai moherio ir du plonyčio Alpaca 1 siūlo – visi iš tos pačios rausvai auksinės paletės dalies. Ir trys skirtingos skarelės iš jų derinių (aš numezgiau tik tris, bet galimas dar ketvirtas variantas, ruda alpaka su rausvu moheriu), kurios taip pat, akivaizdu – vieno lizdo paukščiai 😉 . Jos padarė tą patį, ką daro visi vos apsiplunksnavę paukščiukai – išlėkė į visas tris skirtingas puses. Į skirtingas spintas, kiekviena ant kito žmogaus kaklo. Bet viso iš lizdo pasiėmė tą švelnią nenusakomą rausvai rusvą atspalvį su auksinėmis kibirkštėlėmis – šilumai, šventei, švelnumui…
Moheris su plonyčiu lace siūleliu jau senokai buvo mano eilėje šitam modeliui, kuriam toks lengvas pūkelis pagal idėją turėjo labai tikti. Melanžiniai efektai aksesuarui taip pat – smagu buvo atrasti, kad aš nesu vienintelė jo fanė 😉 . Kadangi daiktas suplanuotas ant kaklo, rinkausi patį švelniausią moherį.
Skarytė sveria tik 30 g, todėl ja lengvai gali virsti koks užsilikęs (ir nepilnas) pūkuotas kamuoliukas su visai nereikšmingu kiekiu priedo. Du moheriniai siūlai (abu gali būti skirtingų spalvų) – taip pat mano dar neišbandytas būdas, bet gal kas bus pirmesnis? 😉
Tik pasižiūrėkite, kas įsitaisė po mūsų kalėdine eglute? Ką tik išleista Marianne Isager knyga „A Knitting Life”.
Isager siūlai ir jų subtilūs stilingi dizainai yra patys iš savęs didelė šventė, bet išleista nauja knyga (gruodžio 1 dieną!) yra pačių geriausių Kalėdų garantas visiems kūrybingai mezgantiems žmonėms. Dalia, nežinojusi, kad knyga jau pakeliui į MZ, išleidimo dieną nužiūrėjo ją Isager instagram puslapyje ir atsiuntė man ilgesingą žinutę: „Skrendam į Daniją?”. Nereikėjo mums, atskrido knyga 🙂 .
Ir šį kartą tai ne šiaip knyga, o pirmoji didžiulės trilogijos dalis, kurioje Isager įkūrėja Marianne apžvelgia penkis savo kūrybos dešimtmečius. Pirmas tomas apima aštuoniadešimtuosius – devyniasdešimtuosius metus.
Man užteko paskaityti pirmą lapą ir buvau užtvindyta apmąstymų paralelių ir prisiminimų. Pats pirmas knygoje pristatytas megztukas iškalbingu „Lengvas” pavadinimu yra numegztas tuo pačiu raštu, kurį man vaikui parodė teta Danutė ir tai buvo mano pirmoji pažintis su nukeltų akių raštais. Iš dabartinės perspektyvos vertindama savo jaunystės mezgimo patirtį, visą laiką galvojau, kad ypatingą mūsų kūrybingumą nulėmė itin skurdi pasiūla – rūbų, siūlų, žurnalų. Bet panaši patirtis iš visai kito ekonominio pasaulio liudija, kad kūrybingumas neturi jokių geografinių, amžiaus, lyties ir gerbūvio ribų.
Marianne prisiminimai apie sunkiai ėjusį pirmą mezginį, mezgimo neperspektyvumą pabrėžiančios mokytojų pastabos, mezgimas draugų kompanijoje ir per pamokas – visa tai tikrai ne vienai mezgėjai iki skausmo pažįstama. Kaip ir pajautimas, kad su užimtomis rankomis tu daug geriau susikaupi ir įdėmiau klausai, mažiau blaškaisi. Smagu, kad Marianne gyvenime tas supratimas (tiek jos pačios, tiek aplinkos) atėjo taip anksti ir taip pagražino gyvenimą – dėl tos priežasties jos anglų mokytoja leisdavo megzti per pamokas, tik prašydavo vengti metalinių virbalų, kurie nukritę erzinamai dzingsėdavo 🙂 .
Knygoje rasite ne tik jos prisiminimus, įkvėpimo šaltinius ir idėjas, joje yra svarbausių 15 atnaujintų modelių. Be chronologinio pasakojimo knygoje yra ir skirstymas technikomis – nukelti raštai, žakardas, entrelac ir t.t. Marianne yra įsitikinusi, kad mezgimas, užimantis tiek daug laiko, ne tik reikalauja pačių geriausių medžiagų ilgam tvariam gyvenimui, bet ir turi atspindėti mados tendencijas. Šios keičiasi, bet geros idėjos niekada iš mados neišeina (kaip ir meistrystės niuansai), todėl jas tereikėjo tik pritaikyti šiuolaikinėms tendencijoms ir siluetams.
Išskirtinai norėčiau pabrėžti technikas ir meistrystę – čia nerasite primityvaus operavimo keliomis paprasčiausiomis technikomis. Kas pažįsta Isager dizainus, su tuo jau susidūrė – čia svarbi kiekviena detalė, kiekvienas niuansas, džiaugsmu pripildantis kiekvieno meistro širdį! Jei apie dominuojantį ir foninį siūlą žakardiniame mezgime jūs rasite toli gražu ne kiekvienoje tam skirtoje knygoje, tai čia iš siūlų laikymo skirtumų sukurtas visas dizainas! Ir tai tik vienas momentas 🙂 .
Nereikia turbūt nė sakyti, kas vartė ar skaitė Isager išleistas knygas, yra patyręs, kai tai tikrai džiaugsmas viskam – rankoms, akims, širdžiai. Knygos nuostabiai gražiai išleistos, su puikiomis stilingomis nuotraukomis ir šiuolaikiška spauda. Naujoji knyga yra kietais viršeliais, stora ir dosnaus albumo dydžio. Ji puikiai tiktų į skyrelį „Kavos stalelio knygos”, tik man rodos, šis jai per ankštas… 😉
Kaip ir visos pastarosios kompanijos išleistos knygos, ši turi natūralaus dydžio pavyzdėlių nuotraukas, todėl norint pataikyti mezginio tankumo, nereikės nei liniuotės, nei metro – tereiks numegztą ir išblokuotą pavyzdėlį pridėti prie puslapio su nuotrauka ir palyginti.
Žemiau rasite knygoje publikuojamus modelius, bet labai noriu atkreipti dėmesį, kad šis tomas yra daug daug daugiau nei tiesiog gražūs modeliai. Tai vienos kūrybingiausių dizainerių idėjų, patirčių ir atradimų klondaikas. Kalėdų seneliai, rikiuokitės! 🙂
