Skandinaviškas minimalizmas

Skandinavijos šalių dizainas mylimas visur – iki tolimosios Japonijos ir atgal. Nenuostabu! Ten nerasite jokių kvarkliukų, tik grynas, švarias ir subalansuotas proporcijas, labai jautrų mados vėjų pajautimą, jame dominuoja natūralios spalvos ir principas „mažiau yra daugiau“, kas – visi bandę žino – yra pats sunkiausias dalykas. Atmesti nereikalingas detales, kad likusios kalbėtų ryškiai ir garsiai, toli gražu nėra taip lengvai pasiekiama. Kokybiškos ir tvarios medžiagos. Kas yra žavingiausia – toks požiūris yra trumpalaikės mados ir vienadienių daiktų priešingybė, kas eina koja kojon tuo pačiu keliu su rankiniu mezgimu. Ar reikia stebėtis, kad skandinaviški modeliai karaliauja mezgimo pasaulyje, nes jie yra apie tą grožį, kuris yra patogus, elegantiškai paprastas ir paliekantis daug erdvės šalia.

Tokia ilga įžanga apie tai, ką Živilė demonstruoja savo nauju megztuku – viskas vietoj, įdomu, dailu, jauku ir apgalvota. Vienspalvio ir žakardinio raštų derinys suteikia įdomumo visai paprastam siluetui ir kartu yra labai draugiškas figūrai – „neperpjauna“ jos pusiau, o labai sklandžiai susijungia su priderinta apatine dalimi.

Moheris dabar dedamas vos ne prie kiekvieno siūlo ir suteikia meztam daiktui tą tobulą balansą tarp puošnumo, elegancijos ir paprastumo bei patogumo. Isager tvidas turi moherio jau savo paties sudėtyje ir yra nuostabiai gražus siūlas vienas, bet tas lengvas debesėlis, suteikiantis dar daugiau minkštumo, švelnumo ir spalvos turtingumo yra tikra šventė tiek žiūrėti, tiek liesti.

Živilės Mažeikienės megztas megztukas iš Isager Tweed (Oak ir Charcoal) kartu su Isager Silk Mohair 7s ir 30. Modelis – „Jeol Sweater„.

Valgus megztinis

Niekam čia jokios amerikos neatrasiu – tokio tipo oversize dydžio megztukai yra nedidelė juoda skylė, ryjanti siūlus ir laiką. Ir jei iš pirmo karto nepataikai, tai visą lygiom akim 400akiųantvirbalų procesą tenka pakartoti, kas dažniausiai pasitaiko tuomet, kai tingi visus tuos milijonus akių pervėrinėti ant pagalbinio virbalo ir dorai pasimatuoti. O pastarasis dalykas dažniausiai pasitaiko (bent man) tuomet, kai imi įtarti, kad gal ne viskas čia taip jau čiki piki 😉 .

Pasitaikė ir Irenai, bet žinau, kad ji į tą patį reikalą žiūri iš visai priešingo kampo. Ramus meditatyvinis mezgimas lygiom akim yra užburiančiai raminantis veiksmas ir jei tenka kažkokį etapą pakartoti, tai tiesiog prailgėja visų taip geidžiamas laikas su virbalais. Ir niekas niekur neprapuola, kaip tikroje juodoje skylėje. Rezultatas anksčiau ar vėliau ateis – jau užtikrintai idealaus dydžio, tikimo ir patikimo.

Iš kito galo Irena pažvelgė ir į originalų modelį – Aušros vadovaujama mezgė jį ne nuo apačios, o iš viršaus, kas stipriai palengvino visus tuos matavimosi ir tikimo reikalus.

Šiaurės jūros spalva yra Irenos išsirinkta – to paties prislopinto šilto mėlio yra jos akys. O štai tos labai subtilios rūdžių spalvų juostos yra iš mezgimo anekdotų skyrelio – mat megztukas ne tik „suvalgė“ jam skirtus siūlus, bet tuo pačiu prarijo ir Irenos kepurę 😉 . Nes kepurė nedžiugino, o besotis megztukas, panašu, kad džiugina ir džiugins ilgai 🙂 . Ir ne vieną Ireną 🙂 .

Kepurė buvo suplanuota rudens lapų spalvų – pačios apatinės juostos tvidas buvo suderintas kartu su brendžio spalvos moheriu (žr. antrą juostą nuo apačios), Nuo tos antros juostos du siūlai, neilgai kartu gyvenę, išsiskyrė – tvidas nukeliavo į apačią, o moheris – į Šiaurės jūrą pasidavė. Smagiausia dalis yra tai, jog vieni gabalai yra gryno tvido (kaip ir pagrindas), o kiti – to paties tvido su moheriu. Visi, mezgę iš moherio, žino, kad tas apgaulingai plonas siūlelis duoda pakankamai rimtą storį. O čia prašom – visos juostos idealiai vienodo storio! Taip atsitinka, kai viskas atsiduria savose vietose. Ir elementari matematika tyliai verkia vadovėlio kamputy…

P.S. Gegužės pradžia buvo numatytas laikas, kai turėjo pasirodyti visos megztinių nuo viršaus kursų mezgėjos. Tikrai nepamiršau, bet kol kas turim tik vieną nufotografuotą (o esu tikra, kad ne vieną baigtą !), todėl šiuo įrašu (taip pat megztuko nuo viršaus) noriu priminti visoms apie iškilmingą atsiskaitymo laiką 😉 . Nukeliam jį į gegužės 9 dieną – labai visų laukiu (ir ne aš viena, kitoms kursų dalyvėms, neabejoju, bus smagu pamatyti, ką padarė kolegės). Jurgita, tikiuosi, spės pabaigti ir antrą 😉 .

Irenos Žilienės megztas megztukas iš Isager Tweed (North Sea, Autumn) kartu su Isager Silk Mohair 33. Modelis – modifikuotas „Boxy„.

46 karo dienos

„Keturiasdešimt šešios karo dienos“ – taip pavadino savo naują megztuką Jolanta ir turbūt niekam nereikia papildomo paaiškinimo. Pirmą karo dieną visi mes, ištikti šoko, ėmėmis kas ko, kad sugrįžtume į save, atgautume budrumą ir pusiausvyrą. Ne vienas mezgantis žmogus čiupo įprastą gelbėjimosi ratą – virbalus ir siūlus, kad viduje verdantis nerimas, pyktis, baimė, pasimetimas ir dar kelios dosnios puokštės pačių įvairiausių negatyvių emocijų nutekėtų ne griaunančia, o kuriančia vaga.

Jolanta nebuvo išimtis, gal tik labai išskirtinis buvo jos pasirinkimas. Susirinkusi visus ploniausius lace kategorijos galiukus, iš kurių buvo tikra niekada nemegsianti – nu su tokia plonybe! – ji priderino prie kiekvieno tinkamą moherio spalvą (jos, taip pat, akivaizdu, turėjo turtingą kolekciją 😉 ), apsirūpino Gražvydės nukeltų raštų rinkiniu ir… išplaukė į nežinomybę.

Po 46 dienų grįžo su tokiu laimikiu, kad mums visoms atvipo žandikauliai! Ketvirtadieninė kompanija juokėsi iš manęs, kad šį kartą tikrai neatrinksiu visų sudedamųjų dalių ir aš visai nesiginčijau, nors paprastai didžią daugumą siūlų atseku ir atsimenu, net jau nebepardavinėjamus.

Jolanta išskaidė į sudedamas dalis pereinamų spalvų plonąją estišką vilną ir marguosius Schoppel-wolle Lace Ball 100 kamuoliukus, susirinko visus nuo kitų projektų likusius Rowan Lace siūlus ir plonąją Isager alpaką. Dėjo šalia jų tinkamos spalvos moherį ir beveik nuolat žongliruodama keturiais nedideliais kamuoliukais juosta po juostos, raštas po rašto, pasakojo savąją istoriją.

Šiandien yra vienas tų nedaugelio įrašų, kai pabaigoje nebus tikslių skaičių ir pavadinimų, nes jie čia visai nesvarbūs, Svarbi pati idėja ir – svarbiausias! – fantastiškas rezultatas.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš plono lace siūlo kartu su moheriu.

Pudros debesėlis

Toks permatomas moherio debesėlis – nemirtinga klasika ir vienas pamatinių garderobo stulpų, kai apie vieną vos daugiau nei pusę šimto gramų sveriantį drabužį gali pasakyti, jog ir puošnus, ir šiltas, prie daugelio rūbų tinkantis ir yra tiek įvairių apsirengimo variantų sudedamoji dalis. Spintoje gal nėra taip aktualu, bet kelionėje toks daiktas dar ir nieko nesveria, ir beveik jokios vietos neužima!

Šita klasika lengvai mutuoja – nuo mados tendencijų laisvi vienetai. Spalvą suderinusi su dukra, Dalia savam debesėliui išrinko prailgintą reglano liniją, pabrėžtą kiauraraščio skylutėmis, platesnes rankoves ir trumpą siluetą.

Dalios Liepuonienės megztas megztukas dukrai iš Isager Silk Mohair 62, nuotraukos – Joonas Järvisalo.

Item added to cart.
0 items - 0,00