Gamtos ratas

Beveik pačiame praeitų metų gale naujasis MZ modelis – „Šiltas ratas” – susilaukė vaikučio 🙂 . Mažesnio, švelnesnio (lėliukai juk yra tik iš merino vilnos!) ir, žinoma, ryškesnio. Numegztas jis taip pat mažam žmogui – beveik prieš pusmetį gimusiam svetur ir atvykusiam į Lietuvą tik kalėdiniam laikotarpiui.

Visos spalvos – iš švelniosios Zauberwolle lentynos. Kad pledas ir apimties turėtų, ir nesikandžiotų, ir kad pačiomis gražiausiomis spalvomis nuspalvintas būtų :).

Spalvos parinktos simbolizuojančios visos paros ciklą – mažajam tai kol kas turbūt labiausiai suprantama 😉 . Viduryje šviečia ryški saulė – kamuoliukas vadinasi „Įkaitęs žaizdras” ir jau kam kam, bet saulei tinka kaip niekam kitam 😉 . Saulė įsitaisiusi giedrame melsvame danguje su linksmais baltų debesų avinėliais. Ji leidžiasi į jūrą ir vakarėjantis dangus ima keisti spalvą – nuo pilkšvai violetinių atspalvių iki visai tamsios gilios mėlynos. Toje pačioje tamsiausioje juostoje naktis dainuoja mažajam lopšinę.

Bet pati tamsiausia valanda ilgai netrunka – oras ima virpėti ir raibuliuoti vis šviesyn ir šviesyn pleduko krašteliu pirmais aušros spinduliais…

Laimos P. megztas vaikiškas pledukas iš Schoppel-wolle Zauberwolle 2435 (Įkaitęs žaizdras), 2507 (Perdozavimas), 2518 (Dramblių ralis), 2437 (Čiki – piki); modelis – „Šiltas ratas„.

Geografiniai atradimai

Mezgimo pasaulio geografija primena kontūrinį žemėlapį, sudarytą iš pačių įvairiausių modelių, kurie yra tik karkasas ir lengvi paslankūs kontūrai, kuriuos mes savo nuožiūra užpildome – savo spalvomis, savo raštais, savo medžiagomis.

Realiame pasaulyje Greneną spalvina gamta, o mūsų, mezgančių žmonių, rankose visa vaivorykštė pačių gražiausių spalvų kamuoliukų. Didžioji dalis skarų numegztos pagal pirminį sumanymą – iš dviejų pereinamų spalvų kamuoliukų.

Abi susitinkančios jūros Editos skaroje giminingų gelsvai žalsvų atspalvių, bet jokiu būdu ne vienodos! Viena ryškesnė, kontrastingesnė, kita tas pačias spalvas paskandinusi lengvoje migloje.

Ponios Jūratės dvi skaros sukuria dramatiškus peizažus – abi tamsios su ryškiais spalviniais intarpais.

Viena šilto kolorito, kita lyg dangus, kur per viduriuką susitinka tamsus naktinis skliautas ir saulės nutvieksta pusė.

Ramunės skara – išimtis skirtingas puses turinčių skarų kompanijoje. Ji naudojo kojininį siūlą su greitesniais spalviniais pasikartojimais ir nė kiek netaikydama nieko sukūrė absoliučiai veidrodinį jūrinį peizažą. Jos Skagerakas ir Kategatas – broliai dvyniai 🙂 .

Jolantos Grenenas tubūt arčiausiai realaus gamtos laiko – ne tik ant sniego nufotogratuotas, bet ir abu kamuoliukai, nors skirtingų perėjimų, bet labai giminingų skambių melsvai žalsvai violetiškų perėjimų. Gal tik tamsesnių bangų vienoje, ir baltų purslų kitoje pusėje daugiau 😉 .

Pirmoji skara megzta Editos JankevičienėsSchoppel-wolle iš Zauberball100 2309 (Žydroji lagūna) ir 2436 (Kvapnusis lipikas). Kitos dvi megztos Jūratės Tamošauskienės Zauberball 100 2479 (Šunvyšnė) ir 2324 (Pušis paprastoji) bei 2179 (Raudonieji kopūstai yra raudonieji kopūstai) kartu su 2331 (Komforto zona). Dar viena skara megzta ir fotografuota Ramunės Juzikienės, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 2263 (Monochromija). Paskutinė skara megzta ir fotogratuota Jolantos Žilinskienės, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 100 2518 (Dramblių ralis) kartu su 2437 (Čiki piki). Modelis – „Grenenas„.

Žinoma istorija

Joana fontanuoja premjeromis viena po kitos – beveik tuo pat metu nuo virbalų į spintą atkeliavo du nauji megztukai. Abu plonyčiai, dar Joanos ir mėgstamais mikroskopiniais virbalais numegzti.

Siūlus margajam Joana išsirinko per MZ gimtadienį, jai patiko metų skaičius – 13. Estišką sruogą rinkosi labai rudeninių atspalvių (tas spalvynas taip ir vadinasi 🙂 ), ilgai derino moherį, kad prie visų perėjimų tiktų, išsirinko labiausiai prie savęs derantį. Taip gerai išsirinko, kad rudens pabaigoje su nauju megztuku pasirodžiusi darbe sulaukė komplimentų, kaip pavasariškai atrodanti – ar gali būti geresnis įvertinimas?

Kolegos pagavo bendrą įspūdį, o mezgimo bendrininkai pastebės ir visas detales – dailų ripsinį su skylutėmis atlenkiamą kaklą, subtilų I-cord užbaigimą, preciziškus skeltukus šonuose ir simetrišką abiejų rankovių spalvinį sutaikymą.

Antras megztukas panašus savo koloritu – veiksme dalyvauja tas pats žalsvas moheris, tik estiška vilna parinkta šviesiai pilka, todėl ir rezultatas ne toks spalvingas. Tenka šalikui atsigriebti ; ) . „Šaliko istorija… megztas daugiau negu metus, kaip darbelis, kuris lengvas  svoriu ir rašte klaidų nepadarysi, o mezgiau oro uostuose, lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose, ant suolelio prie marių ir t.t., ilgis – 180 cm, plotis – 50 cm, virbalai – 1,5 mm 😀. Tiesiog visur buvo ką veikti🤣. „

Manau, šalikas yra puikus atsakymas, kodėl abu megztukai taip labai šeimininkei tinka – spalvos gi visos iš tos pačios operos, vadinasi, tikrai, jos. Beje, megzdama antrą megztuką Joana kaip užkeikimą kartojo: „Čia bus man, man, man”, visai gali būti, kad buvo ir kas kėsinasi 😉 . Bet gi čia kaip svetimą vaiką savintis, kai tam ant kaktos parašyta, kad jis – kito lizdo – JOANOS – paukštis 😉 .

Šaliko istoriją tai Joana papasakojo, o paklausta apie megztukus atsakė tai, ką ir taip gerai žinau jau beveik visus tuos trylika metų: „Aš labai mėgstu plonąją estišką vilną. Ir moherį.” Dvi neblėstančios meilės šį kartą susitiko dviejuose naujuose mezginiuose.

Santūrus žalsvasis turi subtilių tekstūrinių langelių nugaroje ir rankovių apatinėse dalyse. Jis ilgesnis ir su sagom. Ir labai gražia apykakle, kuri nebuvo pradinis sumanymas, o super vykęs variantas per gilios iškirptės pataisymui. Geresnio pavyzdžio E. Zimmermann minčiai, kad daugelio vykusių dizaino atradimų pagrindas yra siūlų trūkumas arba klaidos, ir nesurasi.

Joanos Bartkevičienės megzti megztukai iš plonosios estiškos vilnos Aade Long 8/1 artistic (Fall) ir nedažytos pilkos kartu su Rowan Kidsilk Haze 581. Sagos – Union Knopf. Šalikas megztas iš Rowan KidSilk Haze 581, 578 ir KidSilk Haze Stripe 201.

Valandos

Šie sutemų spalvų „Skubos valandomis” pavadinti Zauberwolle kamuoliukai Dovilei užfundijo ilgas valandas 😉 . Visų pirma projektavimo ir mezgimo, ką nesunku atspėti iš megztinio vaizdo ;), fone einant to paties pavadinimo filmui.
Šeimos istorijos kontekste šios valandos apėmė beveik viso gyvenimo laikotarpį – nuo vaikų darželio, kai Dovilę su mamos megztu megztuku vedžiojo po grupes kaip parodos eksponatą. Megztukas buvo įspūdingas – baltas, tekstūriniais rombais su vidurėliuose išmegztais burbuliukais ir išsiuvinėtomis spalvotomis gėlytėmis, su įvertu raištuku per liemenį. Šis Dovilės megztinis – lyriška interpretacija to legendinio iš vaikystės tema.

Prieš kelis dešimtmečius madingas stilius šiuolaikinėje versijoje stipriai suaktualintas. Baltus siūlus pakeitė švelniai pereinantys rausvai-žalsvai-melsvi, pakankamai margi spavinei intrigai užmegzti, ir pakankamai šviesūs visiems raštams atsiskleisti. Ir fantastinis fonas ypač subtiliam siuvinėjimui.

Pailginto reglano rankovės labai gražiai apžaistos grafišku rombų piešiniai. Šiuose jau ne burbuliukai, o gerų akių ir ripso pasikartojimai su tolygiai pražydusiomis gėlytėmis – kaip garsiuose millefleurs gobelenuose. Žydinčios šakelės panašių spalvų sagose, kas prieštaraus, būtent šiam megztukui pagamintos!

O kaip Dovilė suvedė pagrindo raštą su rankogaliais ir megztuko apačia – pats aukščiausias dizaino pilotažas!

Pražydo rožėm valandos. Tokia savaitė –
jaunystės atšvaitas raudonyje, sava
širdies mūša, spalva to kraujo, tas žibintas,
tas veidas pusrūsio kavinėj, išpažintas
alsavimas, slepiąs dar nepatirtą nervą
ir įtampą, kuri žydėjimo jau netveria…
Tokia savaitė – septyniom dienom nedaloma.
Pilnavidurės valandos. Dygliai – į delną.

J. Vaičiūnaitė „Raudonų rožių valandos” iš ciklo „Laikrodis kirkės bokšte”.

Dovilės Žydelienės megztas megztukas iš Zauberwolle 2307 (Skubos valandos), sagos – Union Knopf.

Item added to cart.
0 items - 0,00