Vasara su rudeniu dabar kaip du partneriai šokyje – žingsniukas pirmyn, du atgal, du pirmyn, apsisukam. Kas liks, visiems aišku, bet šitoms šokių dienoms nėra geresnių rūbų už tuos, kurie tinka sluoksniavimui, ir Angelės suknutė-sarafanas yra vienas tokių. Nuo vieno rūbo tik ant apatinių su papildomu viršumi vėsesnei dienai, iki tarpinio sluoksnio ant-po-tarp. Toli gražu ne tik šilumai, bet labiausiai gražumui, spalviniam akcentui ir ryškiai stiliaus detalei.
Viršutinėje nuotraukoje apsirengusią Angelę užfiksavo Gintarė, o apatinėse, pačios autorės nuotraukose, galite įdėmiau apžiūrėti patį mezginį – populiarią peties konstrukciją, kraštelių apdailą, sijono platėjimą.
Angelė išsirinko siūlus labiausiai dėl spalvos ir ji nepavedė. Meniški, nemechaniški perėjimai tampa dar dinamiškesni keičiantis akių skaičiui – plačios juostos priekyje ir nugaroje, tose dalyse, kurios buvo mezgamos atskirai, ima siaurėti perėjus prie mezgimo ratu ir vis smulkėja sijonui platėjant į apačią. Toks lengvas iliuzionizmas – akis lyg mato dryžius, bet kažkas su jais vyksta ; ).
O prie spalvos aš dar norėčiau pridėti ir pagiriamąjį žodį pačiam siūlui – ši medvilnė yra tokio nepaprasto minkštumo ir mielumo, kad ji viena gali sugrąžinti tikėjimą vasariniais mezginiais.
Angelės Šyvokaitės megzta suknelė ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2407.