Klubinis mezginys

Mezginiai skirstomi į įvairias kategorijas – pagal sunkumą, techniką, nešiojimą ar storį. MZ mes turime papildomą punktą – klubinis mezginys. Dažniausiai jis yra mezgamas tik ketvirtadieniais ir pagrindinė jo savybė yra dydis (lengvas nešioti) ir paprastumas. Nes patikėkite, klaidų plepant kompanijoje įsigudrina padaryti ir labiausiai patyrusios mezgėjos, todėl reikia pasirūpinti sudaryti joms kuo mažiau šansų 😉 .

Paprasta skara yra šiuo atveju beveik tobulas variantas – Aušra demonstruoja ką tik pabaigtą savąją. Taip, ji nenusimezgė per savaitę, nes savaitėje yra tik 2-3 valandos bendro mezgimo, bet nemažai susitikimų Aušra turėjo patogų mezginį, o dabar – nuostabiai tinkantį rezultatą 🙂 .

Skaros konstrukcija, rodos, specialiai šiai kategorijai sukurta – kiekvienoje eilėje reikia uždėti po 1 akį pradžioje ir pabaigoje, visos eilės mezgamos gerosiomis akimis, nesupainiosi ir ilgesniam laikui numetęs. Margas siūlo suteikė įdomumo paprastam raštui, bet Aušra nebūtų Aušra, jei tuo ripsu ir apsiribotų – tarp lygių išvirkščių akių ruoželių ji įterpė dvi juostas gėlyčių. Ir nieko nepripainiojo – nes koks mezgimas be iššūkių?

Aušros Grigelionienės megzta skara iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2231.

Linas šventiškai

Schoppel-wolle linas, pagamintas iš plonyčio į juostelę sumegzto siūlo, gundo savo spalvomis ir labai maloniu čiuopimu, bet kaip ir kiekvienas siūlas, tam, kad atsiskleistų pačia gražiausia savo puse, reikalauja pagalvojimo ir pataikymo ir Jolanta su šiuo iššūkiu susidorojo pavydėtinai puikiai 🙂 .

Patogus modelis su rankovėmis iki alkūnių leis nešioti megztuką pačiais įvairiausiais orais ir progom – kaip puošnią palaidinę vieną ir kaip išskirtinį topą po švarkeliu.

Lino blizgesys suteikia daiktui puošnumo, prie ko prisideda ir subtilus marginimas, ir minimalistinė modelio interpretacija. Jolanta atsisakė kiauraraščio per pečių juostą ir rankovės vidurį, palikdama tik dailią detalę priekyje – megztukui iš šitos medžiagos tas pridėjo ir elegancijos, ir šventiškumo.

O jau kaip naujiena nešiosis, turbūt nė komentuoti nereikia, mes Lietuvoje visi žinom, kas yra linas… 🤍.

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle El Linio 2580m, modelis (pakeistas) – “Fjolla“.

Žydinti pieva

Gamta yra didis įkvėpimo šaltinis visiems mūsų daromiems dalykams, o mezgantys žmonės ypatingai jai jautrūs. Kalbu dabar ne apie šąlančias ausis ar kojas , o apie vaizdus, kvapus ir nuotaikas. Kuriantys žmonės yra jautrūs, pastabūs ir originalūs, todėl jei mezgimas yra tavo kūrybinė kalba ir išraiška, ko nesumezgus pamatytos žydinčios pievos vaizdų į… kojines?

Ir ne į vieną porą! Dalia jau seniai man pasakojo apie svajonę numegzti matytos baltai ir violetine spalva žydinčios pievos pakeliui į kaimą vaizdą į kojines ir štai – dvi “žydinčios” poros. Broken seed stitch raštas yra idealus smulkiems spalviniams efektams perteikti naudojat dvi spalvas kas eilutę, tik priklausomai nuo to, kuriuo siūlu mezgate lygiai, o kuriuo stulpeliu, vienos spalvos turite foną, kitos – tinkliuką. Jei nesi tikras, kas geriau ir efektingiau, darai… du variantus 😉 .

Savo pievą Dalia “pasėjo” iš beveik vienspalvio balsvo tvido ir violetiško kamuoliuko jau pasibaigusios Opal serijos, skirtos Claude Monet paveikslams – impresionizmo paletė kaip niekas kitas tinka jautriems ir virpanties peizažiniams niuansams.

Jei smalsu, galite pasvarstyti, kuri versija jums gražesnė – man pagrindinis skirtumas yra krašteliuse. Abi mirga tom pačiom spalvom ir jausmas toks, kad žiūri į tą patį vaizdą tik kitu kampu.

Dalia skundėsi, kad rezultatas neatitiko jos galvoje gyvenančios vizijos. Nieko nauja po saule, ši istorija yra daugelio kuriančių žmonių kasdienybė. Geroji jos pusė yra ta, kad vizija tėra vieno žmogaus galvoje, visi kiti mato galutinį rezultatą. Ir juo džiaugiasi bei grožisi 🙂 .

Dalios Liepuonienės megzta “pieva” 🙂 . Siūlai – Opal Claude Monet 9687 (Irisai Mone sode) kartu su Schoppel-wolle Admiral Tweed Bunt, modelis – “Broken Seed Stitch Socks“.

Šiltiems metams ir įkvėpimui

Atkeliaujant kojininiams siūlams labai smagu MZ dienoraštyje parodyti, kas iš jų gimsta. Vienas 100 g kojininių siūlų kamuoliukas paskaičiuotas pilnai porai kojinių ir jau šiuose rėmuose tikrai yra kur kūrybiškai pasireikšti – tiek raštų ir modelių bei konstrukcijų prikurta, kad galva sukasi. Bet pamezgus iš tų tvarkingų kamuoliukų po truputį ima augti ne tokių tvarkingų galiukų krūva, ir toli gražu ne visus ji įkvepia ;), tad šiandieninis įrašas yra apie tokias kojines, kurioms siūlai naudojami kaip dažų tūbelės ar spalvoti pieštukai ir tokioj situacijoje likučiai įgauna visai kitą svorį – kuo daugiau ir įvairesnių, tuo geriau!

Šios dvi Ievos poros, numegztos Kalėdoms, yra būtent apie tokį mezgimą, kai kojinių mezgimas labiau primena tapybą nei tvarkingą amatininko darbą. Ieva likučių nelaukia, ji ir pilnus siūlų kamuoliukus naudoja kaip spalvinimo priemones saviems paveikslams kurti. Čia visai priešinga koncepcija simetriškai į dvi dalis sudalintam vieno kamuoliuko raštavimui, kad iš jo išeitų absoliučiai vienodų kojinių pora. Net ir mezgimui iš vieno kamuoliuko Ieva renkasi tokį, kuris toli nuo simetrijos ir taisyklių. Bendras koloritas išlaikytas, o jo rėmuose spalvos gyvena savo gyvenimą 🙂 .

Kita pora megzta iš tokio pat ne visai simetriško Schoppel-wolle Zauberball kamuoliuko, tik jis dar netvarkingai sudryžuotas įvairiaus pločio kito margo siūlo juostelėmis, o jį užbaigia trio žakardiniu stiliumi marginto Opal Hundertwasser segmentai. Meniški iš savęs siūlai, sujungti į unikalią ir labai asmenišką kompoziciją.

Ievos Abraitytės megztos kojinės iš Schoppel-wolle Zauberball 2512 (Vakarėlio palapinė), 2082 (Charizma), Schoppel-wolle Wunderklecks 2431, Opal Hundertwasser 1431.

Item added to cart.
0 items - 0,00