Šiltukas

O tą šiltuką, kaip gražiai pavadino šitą daiktą Daiva (gražus atsakas žiemos šaltukui ;)), jau nusimezgė ir nešioja Židronė (neabejoju, jei tik norės, spės nusimegzti ir Daiva, ir gal net kitą žiemą parodys ;))). Nusimezgė tokiu greičiu, kad aš vos Ravelry atsidaryti spėjau ir štai – prašom, jau! Ne man vienai nusitebėjus, Židronė linksmai atsakė, kad ir ji pati nepastebėjo, kaip jis ėmė ir nusimezgė ;). “Atrodo, kad siūlų likučiai tik ir laukė šio aprašymo“. Čia bakstelėjimas Daivai ;).
Židronės “likučiai” – prašmatniausia ir švelniausia šiltuko versija. Skani spalva – papildomi pliusai dialoge su šalčiu.

Kol buvo ruošiamas aprašymas, žiema tik nedrąsiai barstė pirmą sniegą, ir tas sunkiai balansavo ties nuline termometro padala. Užtat dabar, kai jau lauke ne tik balta, bet ir iš tikrųjų šalta, galima drąsiai traukti ilgą kaklą net ant nosies. Kaukės jis tikrai nepakeis, užtai nuo ledinio kompreso ant veido – apsaugos :).

Židronės Stankevičienės megztas ir fotografuotas šildukas iš Schoppel-wollė Cashmere Queen 781 kartu su Rowan KidSilk Haze 680. Modelis – “Sielos šildytuvas“.

Karščiausia skara

Šitiek metų (!!!) laukiau Daivos skaros nuotraukų – šioji turėjo pakeisti rodėsi nepakeičiamą, bet, deja, pamestą skarą (abi apjungė paukščių keliauninkų tema – ženklas?), tačiau Daiva branginosi labiau nei žiema, nusprendusi, kad nėra čia ko kasmet rodytis. Daiva nesirodė ilgiau nei sniegas Lietuvos padangėje ir pagaliau – TA-DAM! Abiejų sulaukėm:).

Pagaliau prisiduodu :)). Geresnio laiko karščiausiai skarai nebus. Nuostabus siūlas – ir megzti, ir dėvėti, ir atrodo, kad net man jis nekanda (nors megztinio turbūt nesiryžčiau). Mezgiau pagal tavo schemą, bet matyt laisviau. Gavosi labai didelė ir minkšta skara. Tokia didelė, kad tinka užsimesti popiečio prisnūdimui, todėl laikau ją po ranka :). Namiškiai ir draugai ją irgi jau pažįsta – jei tik vėsiau, dairosi “tos skaros” :).
Dar kirba mintis iš šios vilnos nusimegzti pleduką (būtinai ripsu!). Ir tas didelis kaklo ir nugaros šildukas šiandien labai tiktų, bet tikriausiai nespėsiu :). Mįslė: lengva kaip pūkas, karšta kaip kailis – kas?

Daiva nufotografavo skarą ir nešiojamą, ir pozuojančią, ir kaip dar vieną kosminio peizažo vingį. “Čia dar prie tos pačios skaros – komplektas žiemos (oi, grožio) miegui.”

Daivos Jakštienės megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1026, 1027, 9103, 1431, modelis – “Skrendančios žąsys“.

Arbatinė murmelė

Kai ruošėmės kalėdiniams mainams, su Dalia apkalbinėjom įvairius modelius. Su skyle snapeliui ji nurašė dėl purvinimosi (ką apie tai išmano žmogus, turintis tik gaubtą košės puodui??), o kai kuriuos man labai patikusius modelius ji iškart išbraukė iš sąrašo kaip per paprastus ir čia tai jau tikrai buvo teisi. Nesvarbu, kad kai kas yra labai gražu, bet kalėdiniai mainai dažniausiai yra puiki proga pademonstruoti išmanumą ir meistrystę, kas ne visuomet suderinama su minimalizmo filosofija ;). Jei avilį ji dar užskaitė kaip prielaidą, tai golfukui arbatinukui praktiškai nepaliko jokių šansų. Kai aš liūdnai atsidusau, ji pažadėjo man tokį numegzti. Ir numezgė! Nors buvau tikra, kad tai buvo tokia momentinė pusiau juokais ištarta paguoda. Mano Kalėdos šiemet buvo arbatinės dvigubai ir dabar galiu gerdama dviejų rūšių arbatą vienu metu kartu su Mike Pūkuotuku traukti arbatinę murmelę: “Kas daug arbatos turi, žiema tam nebaisi, tra-lia-lia ir tra-lia-lia…”

Arbatinio gaubtas su šakelėmis megztas Vilmos Butkutės ir išsamiai aprašytas čia, o didysis arbatinukas apšildytas Dalios Liepuonienės. Gaubtas megztas iš Noro Kureyon 260, modelis – “teapot turtleneck“.

Maišo dugnas

Panašu, kad pasiekėme Kalėdų senelio maišo dugną ir ten dar radome gerų ir gražių dalykėlių. Prie gausaus šiltų ir spalvingų kojų būrio jungiasi ir šilti vaikų kaklai – Gitana numezgė dukrai po eglute kaklašildį, o Sigita sūnui – purų dvipusį šaliką dvispalvio angliško stulpelio technika, prie kurio dar planuojamos (tikiuosi, jau ir mezgamos ;)) pirštinės.

Ups, kol rašiau, jau nusimezgė :). Ir atėjo žinutė, kad “labai sūnus patenkintas švelniu ir šiltu šaliku, o ypač šiomis dienomis:-)”.

Pirštinėms ir kojinėms paprastai renkami tvirtesni, dažnai sintetikos turintys siūlai, kurie tikrai neprilygsta grynai merino vilnai savo švelnumu. Riešinės ir blauzdinės yra puikus kompromisas – gali būti mezgamos iš pačio švelniausio siūlo, nes nedengia greičiausiai sudėvėjamų vietų – tik labiausiai matomas ir strategiškai svarbias apsaugai nuo šalčio.

Tokio ar panašaus tipo skarelės, neabejoju, buvo rastos ne po viena eglute, Editos dovana – tik ledkalnio viršūnė. Užtai kokia graži ir viliojanti! Gal įkvėps pasiimti patį gražiausią siūlų kamuoliuką (ar du, kaip Editos skarelėje) ir praleisti laiką su įtampos nereikalaujančiu (tikrai tiks ir beveik nieko nereikės skaičiuoti, nereikės sekti schemos, toks mezginys tikrai pretenduoja į geriausią projektą kompanijoje – draugų, šeimos ar televizoriaus 😉 ) mezginiu, besimėgaujant spalvomis ir – tikrai ne paskutinės svarbos reikalas žiemai atėjus! – jaukia šiluma ant kaklo.

Panašu, kad Kalėdų senelio konkursui skirtas krepšys pasiekė dugną, jei kas turite paslėpę kokių gėrybių, pasirodykite iki vakaro, kai mes su burtų nykštuku trauksim prizo laimėtoją :).

Tamsiai mėlynas kaklašildis megztas Gitanos GricienėsDrops Lima 9016, modelis – “Honey Cowl“. Dvispalviu anglišku stulpeliu šaliką sūnui mezgė Sigita Janušonienė Zauberwolle 1699 (Alvyvų kvapas) ir Drops Cotton Merino 08, pirštines – iš Zauberwolle 1699. Juodos riešinės megztos Giedrės PolitienėsDrops Baby merino 21, sagutės su katinukais – Union Knopf. Blauzdinės megztos Aldonos Puteikienės Drops Baby Merino 21, 02 ir 19, raštas paimtas iš modelio “Irish Dream“. Įstrižai dryžuota skarelė megzta Editos Jankevičienės pakaitom juostuojant Zauberball100 2305 ir 2398. Nuotraukos autorių,

Atėjo vakaras ir mudu su burtų nykštuku sudėliojome visas dovanėles – mezginių autorius – eglutės forma. Įsivaizduokite tokį maišą po savo eglute ;). Nykštukas toks karantinine apranga, bet… sunku jau susiorientuoti, kaip rengtis, kai per dienas tik ir vaikštai iš vieno kambario į kitą ;). Užtai burtus traukti netrunka ir… TA-DAM! – Aušra Svarauskienė, kuriai, panašu, šiais metais dera maišeliai. Prizas – pirkinių maišas – keliauja tam laimingam ir darbščiam Kalėdų seneliui, kad turėtų kur savo dovanas (ar bent pirkinukus pakeliui) krauti :).