Vilna vaikučiams

Dažniausiai žmonės ateidami į parduotuvę siūlų mažyliams, prašo pačių švelniausių. Kaip ir logiška, vaikų odelė švelnesnė, delikatesnė, bet turbūt tarp visokio amžiaus nešiotojų yra visokiausių jautrumų žmonių – vargu bau iš labai jautraus mažylio užaugs aistringas šiurkščios vilnos gerbėjas (nors turbūt visko gyvenime būna). Toks tvirtuolis greičiausiai jau yra nuo lopšio, tik savo stereotipais mes dažnai ir save, ir jį apribojame.

Truputį nukrypsiu prisimindama kitą istoriją – iš esmės apie tą patį. Viena šeimininkė sumanė surengti pyragų puotą draugams, o kadangi visi dabar labai skirtingai maitinasi, prikepė jų visokiausių rūšių – šalia įprastų paruošė variantų be gliuteno, veganiškus, vegetariškus. Sugaišo begalę laiko ir įdėjo labai daug pastangų visai tai įvairovei paruošti, o vakarėlio metu paaiškėjo, kad visi jos svečiai yra visavalgiai ir ji ramiai galėjo apsiriboti tradicine virtuve be jokių papildomų variacijų. Moralas? Reikėjo iš anksto pasidomėti, ką valgo (tiksliau, ko nevalgo) jos draugai.

Su įvairiais pluoštais ir jų nešiotojais iš esmės yra panaši, tik atvirkštinė istorija. Gal ne taip aiškiai ankstyvame amžiuje žodžiais iškomunikuojama, bet ženklų visada atsiras 😉 . Vietoj to, kad apsiribotume kelių rūšių superwash merino vilna, išbandykime kartu su mažyliais pačias įvairiausias veisles, kurios bus ir labai šiltos, ir labai gražios, ir lengvos. Vaiko garderobas (o ir pojūčiai bei patirtys) gali gerokai praturtėti, kaip ir mezgančio žmogaus repertuaras 😉 .

Šiandienos mezginiai yra labai gražaus močiutės Svajonės Janeliūnienės ir mezgėjos Mildos Rapolavičienės tandemo vaisiai. Tam, kad tavo anūkai būtų šiltai rankomis apmegzti, visai nebūtina tą daryti tik savo rankomis. Močiutė sužiūri, ko mažuliams reikia, abi su mezgėja aptaria modelius ir planuoja mezginius, močiutė perka siūlus ir derindama su vaikais pasirūpina, kad vaikaičiai būtų visokeriopai papuošti ir apšiltinti, o mezgėja padeda visus planus įgyvendinti.

Teisybės dėlei prisipažįstu, kad šiam įrašui kryptingai atrinkau mezginius iš estiškos ir islandiškos vilnų – Svajonės vaikaičiai yra apmezgti pačiais įvairiausiais pluoštais, visus tradicinius merinus bei prabangius kašmyrus įskaitant, bet jiems suteikiama galimybė nuo pat mažens pažinti visą vilnų įvairovę. Ir tai ne apie jokią kančią, abiejų gamintojų (tiek Aade long, tiek Istex) siūlai nors ir turi dantytų vardą, esu ne kartą patyrusi, kad juos gali nešioti (ir su malonumu!) žmonės, kurie visai netoleruoja prie kūno švelnios iš pirmo palytėjimo alpakų vilnos. O jau šilumos prasme tai šiems tikrai maža lygių!

Pirmose nuotraukose mažasis vikingas – ne tik su liemene ir kojinytėmis iš islandiškos vilnos, bet ir guli ant iš Islandijos atkeliavusio avikailio 🙂 . Liemenei neverptas Plotulopi (0003) siūlas megztas kartu su pridėtu plonu kašmyriniu siūleliu – tai joje ir švelnumas, ir šiluma susijungia 🙂 .

Kojinytės spalviškai priderintos prie liemenės iš storesnės islandiškos Lettlopi (0085) vilnos 🙂 .

Kojinytės (čia nekalbu apie šiurkščiavilnes naujagimiams) iš tikros vilnos daugeliui turbūt yra lengviausias būdas supažindinti mažuosius su šiurkštesnėmis veislėmis, todėl jei pradėti nuo liemenės ar megztuko baisu, bandykite pradėti nuo pėdučių. Joms tiek rimta šiluma, tiek lengvas kutenimas – tik į gerumą 🙂 .

Liemenė ir kepurė nuotraukose apačioje – švelnesnės, bet kojinytės – iš islandiškos vilnos. Baltos – iš Plotulopi 0001, raudonos – iš Lettlopi 9434.

Viršutinės nuotraukos – iš senesnio laiko, o apatinėje – tai, kas mezgama dabar. Kojinytės iš visokių spalvų Lettlopi (1414, 1704) galiukų – vadinasi, tikrai pasiteisino 🙂 . Atkreipkite dėmesį, kaip visos jos gražiai ir skirtingai numegztos. Rodos, mažas daiktas, mažai ir matosi, akimirksniu išaugamas, bet taip šiltai pagalvota, kad kiekvienas tas akimirksnis būtų įspūdingas ir labai dailus.

Ir dar keli rimti projektai – tunikos dvynukėms. Raudonos megztos iš Plotulopi (0417) su pridėtu plonyčiu merino vilnos siūleliu, o margoji (“mylimiausias anūkytės sarafaniukas“!!!) – iš pereinamų spalvų dvigijės estiškos vilnos (Aade Long 8/2 artistic). Dar vienas saugus būdas išbandyti tikrą vilną mažiesiems – sarafaniukai yra viršutinis drabužis, mažai tiesioginį kontaktą su kūnu turintis, bet labai mielai šildantis. Ir labai tikras prisiliesti – lyg avytę glostytum. Prie tunikų derinamos ir mažylėms mezgamos šiltos kojinytės (viršutinė nuotrauka). Ir planuose naujos (didelė spalvota Aade Long siunta jau pas močiutę) – vaikai greitai auga!

Metų mezginys

Pagal prieškalėdinį sumanymą labai norėjau pradėti 2026-ųjų metų dienoraštį šios dienos įrašu, tik kad tos šventinės nuotaikos sunkiai mane paleidžia…

Megztas Čiurlionio atvaizdas taip pat yra gija, jungianti abu metus labai išskirtiniais mezginiais. Gruodžio mėnesį rodyta Eglės liemenė moja šiandieniniam Daivos megztukui 🙂 . Abu iškart atpažįstami ir kiekvienas labai ryškiai individualus.

Visai giliai pasikapsčius, man visi rankų darbo mezginiai atrodo ir svarbūs, ir ypatingi, ir jei reiktų kažkaip surūšiuoti pagal svarbą, jie man būtų vienoj lygioj eilėj, nes kiekvienas yra mūsų skonio, matymo, stiliaus pojūčio atspindys, kiekvienas yra unikalus ir nepakartojamas, kaip bet kuris žmogaus rankų darbas. Bet jei naujas kojines pastebės mezgantis, Čiurlionio megztinį – kiekvienas! Ši Gintarės ir Daumantės iniciatyva – numegzti 150 Čiurlionio megztinių – išvirto į tokį cunami, kokį, abejoju, ir pačios organizatorės nujautė. Meno kūrinys yra pati Gintarės sukurta schema, o kiekvienas autorius ją dar savaip interpretavo!

Daivos megztinis, beje, gerą mėnesį kabėjo MZ ir tikrai ne vieno žmogaus buvo pastebėtas (jo išnykimas, priešingai daugeliui įvairiausių pavyzdėlių, taip pat 😉 ), apžiūrėtas, apdūsautas ir man nuolat tekdavo pasiaiškinti, kad mezgiau ne aš (nors pagunda sumeluoti buvo 😉 ).

Nemėgstanti jokių kolektyvinių veiklų Daiva įsijungė į šį bendrą mezgimą, kai dar nebuvo susirinkęs pakankamas norinčių skaičius, kad ir ji prisidėtų prie tokios gražios iniciatyvos. Čia ji taip sako, bet aš manau, kad be kosmoso įtakos neapsieita. Čiurlionio kūrybos niekas buitiniu realizmu nepavadins, nors pakankamai atpažįstami motyvai, objektai, žmonės ar peizažai. Tai, ką matė genijaus akys, buvo nušvietusi antgamtiška šviesa ir jos spinduliai dabar spindi mums iš visų jo darbų. Daivos mezgimą, kaip besinorėtų apie mezgimą kalbėti kukliai, taip pat valdo tos pačios jėgos. Kartais ji pati nežino, kai pradeda, kur pasisuks jos kelias, kur jis nuves, koks jis bus. Kažkokia tolima vizija pamirksi ir ji labai atvirai eina ten, kur vidinis balsas veda. Užtai jos visi mezginiai yra tokie ypatingi, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo ar paprastumo. Apatinėse nuotraukose, jei atidžiai pasižiūrėsite, pamatysite, kad atskirai megzti gabalai sujungti vąšeliu… dekoratyvinėmis bangelėmis. Aš negaliu numegzti taip, kaip ji, nes jos vidinis balsas manęs neveda, bet pamačiusi rezultatą, dažnai galiu protu suvokti, kaip kas padaryta, teoriškai lyg ir “aš taip galėčiau”. Tačiau apie tokį valiūkišką sujungimo būdą tokiam storam ir proginiam megztiniui aš gyvenime nebūčiau pagalvojusi! Ji man atsiuntė dar darbinę kraštelio nuotrauką su prierašu: “Genijus taip liepė, negalėjau nepaklausyti 🙂 “. Aš tik išsižiojau ir po kiek laiko užsičiaupiau – kokie dalykai gimsta, kai genijus pasišneka su genijumi! (Ir ne, aš nemanau, kad mezgimas yra žemesnis menas už muziką ar dailę. Ar poeziją.)

Kalbant apie prozaiškesnius techninius dalykus, šis megztinis yra iššūkis ir meistrystės prasme. Intarsija nėra raketų mokslas, bet tokio sudėtingumo intarsija labai šalia jo priartėja. Ypač kai schema yra tik figūros, o tu pats turi suderinti spalvas, priderinti atskirai megztas rankoves ir nugarą, įtaikyti schemą savo dydžiui. Ar išardyti visą tą sudėtingą konstrukciją, jei kas nepatinka ar netinka.

Iš dviejų Gintarės pasiūlytų schemų Daiva mezgė smulkesnę (palyginimui, Eglės yra stambesnė), kad galėtų imti ne tokius storus siūlus. Bet net ir atsisakius labai didelių virbalų, iš jos pasirinktų siūlų gavosi pakankamai didelis megztinis. Pagrindinis pasirinkimas buvo Terra merino vilna, kuri turi tris variacijas – lygi vienspalvė, tvidas ir melanžas. Visos trys skirtingomis proporcijomis atsidūrė Daivos megztuke. Šalia islandiškos vilnos su moheriu ir Noro siūlų likučiu (dar vienas genijus į kompaniją 🙂 ).

Nustebino mane ne tik banguotas sujungimo kraštelis, bet ir nugara, sudryžuota trimis skirtingomis spalvomis kas eilutę – labai labai įspūdinga ir dailu!

Daiva nufotografavo savo megztuką pati gamtoje, aš – MZ ir prie sienos, bet svajonė nukeliauti tam reikalui į Raigardo slėnį dar neišpildyta. Planas šiems metams?

Beje, tokią bangą sukėlusi Gintarė šį sausį jungia mezgančius žmones naujam iššūkiui – Žemaitės mezgimui. Lietuvos kultūra yra gerose rankose.

Daivos G. megztas megztinis ir nuotraukos, modelis – “Čiurlionio megztinis“, siūlai – Rosarios4 Terra mouline 01, 07, Terra 19, 15, Terra Tweed 19, 20, Istex Plotulopi 484, Isager Silk Mohair 37.

Islandiška vilna drėgnai žiemai

Islandiška vilna garsėja savo šiluma ir rodos, nelabai jos mums ir reikia su tokia rudenžieme, bet aš asmeniškai nežinau nieko maloniau, jaukiau ir saugiau už neverptą islandišką vilnąPlotulopi (100% vilna, 100 g ~ 300 m), kai už lango tokia drėgmė ir dargana. Atrodo, kad įsisupęs į ją patenki į saugų ir šiltą lizdelį, iš kurio visas gamtos pasaulis atrodo jaukia pasaka, o ne pabaisa, taip ir tykančią įlįsti tau į užantį sušaldyti ar šliukštelti šalto dušo porciją už apykaklės.

Ši vilna, kad ir nėra pati švelniausia, paperka savo lengvumu, oriškumu ir labai idealia termoreguliacija. Jei norisi prie to dar pridėti prašmatnos ir šventės, prisiminkite moherį – jų pora yra ideali!

Pildomės pasibaigusias spalvas 🙂

Islandiškos vilnos papildymas

Islandiška vilna yra tikras šalčmyrių rojus, o Plotulopi (100% neverpta islandiška vilna, 100 g ~ 300 m) yra pats švelniausias šio lizdo paukštelis, ypač suporavus ją su moheriu (gausite ne tik papildomą pūką, bet ir pagerintą kritimą bei storį su švelnumu). Ją sėkmingai galima dvigubinti ar trigubinti – kelios orinės gijos susijungs į organišką visumą. Puikus siūlas tiek mezgimui, tiek nėrimui (pastarasis populiarėja, o ne visi siūlai sunerti sugula į minkštą daiktą), labai skalsus, labai tikras ir išskirtinai gražus.

Labai įdomus papildymas – šviesia ruda nenustebinsi nieko, tai yra viena mėgstamiausių nedažytų spalvų, bet rudeniop išryškėjo ir rožinių bei violetinių spalvų poreikis, tad – prašom 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00