Bepirštės – ar tikrai?

Anastasijos megztų bepirščių pirštinaičių modelį rasite knygoje tarp kitų modelių, įvardintų lengvais. Bet lengvas nebūtinai reiškia, kad megsite ir negalvosite, ypač jei galvoji, ko ir tiesų tau reikia, kas patogu ir patinka. Anastasija yra iš tų mezgėjų, kurios naudojasi modeliais, o ne jais aklai seka. Ir šitame modelyje ji rado ką patobulinti, kad pirštinaitės idealiai tiktų jai. Visas modifikacijas rastite čia, bet kas mane labiausiai pribloškė, tai viršutinės dalies pailginimas. Gali jį atsilenkti ir turėsi visai tvarkingas bepirštes pirštinaites, o gali užsilenkti ir – voila – bepirštės jau virto kaip ir visomis pirštinėmis, kurias (ypač iš šiltos islandiškos vilnos) gali dėvėti net ir šaltą žiemą, bet su laisvais pirštais ir visais iš to išplaukiančiais patogumais. Chapeau!

Šis įrašas buvo suplanuotas iš anksto ir tik šiandien susekiau, kad sutampa jis su Vilniaus gimtadieniu. Mano mylimas gimtas miestas pirmą kartą buvo paminėtas Gedimino laiškuose, kuriuose jis kviečia į Vilnių įvairiausių rūšių amatininkus, žadėdamas jiems teises ir privilegijas, su tvirtu įsitikinimu, kad nuo to „visų mūsų grūdas bus pilnesnis”. Ir taip smagu pasidžiaugti, kad šiandien MZ – mažas taškelis Vilniaus žemėlapyje – tampa kūrybine stotele trumpiau ar ilgiau (ar visam laikui) mieste užsibūnantiems visiems geros valios kuriantiems žmonėms. Teauga ir teklesti mūsų kuriančių ir statančių būrys!

Anastasya Zaychenko megztos bepirštės pirštinaitės iš Lettlopi 0053 ir 867, modelis – „Vaapukka„.

Linkėjimai iš Islandijos

Žiemos dabar pats pikas, o šalčiausiu metu karaliauja pati šilčiausia vilna ir nedaug kas šitoje srityje pakonkuruotų su islandiška. Vidutinio storio tvirto Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) papildymas šį kartą atkeliavo išskirtinai natūralių spalvų – nuo baltos iki asfalto juosvos su visais tarpiniais pilkais atspalviais tarp jų. Tolygių spalvinių perėjimų seką tamsiame gale gali užbaigti ir kitas atspalvis, juosvas rudas, tinka visi su visais – jums rinktis 🙂 .

Kas šąlat dabar, greitais susimeistrausite iš jų pirštinių porą ar super šiltą kepurę, o rimtesniems projektams nusiteikę tesiima taip madingų liemenių ar šilto megztinio, nešiosite jį ir džiaugsitės ne vieną sezoną.

Šalia storo Lettlopi siūlo atkeliavo ir plonoji islandiškos vilnos versija, ta, arčiau kūno (povilnė) – Einband (100% islandiška vilna, 50 g ~ 250 m). Taip pat, kaip matote, iš tos pačios paletės dalies 😉 .

Šis siūlas paslaugiai virs šiltomis pirštuotomis pirštinėmis ar formą laikančia kiauraraštine skara, bet kokiu nertu projektu, ir švelnės bei gražės su kiekviena nešiojimo diena.

Sijonas į komplektą

Kai prieš pat Naujuosius nusimezgi naują sijoną prie savo kiek seniau jau užgimusio megztuko ir gruodžio pabaigoje minutei atsipūtusi nuo visų darbų išsiruoši pasivaikščioti senamiesčiu, kas, parodykite man tokį žmogų, atsisakytų prasieiti paskutinę metų valandėlę už parankės su pačiu žymiausiu Kanados dainininku ir poetu Leonardu Cohenu, sugrįžusiu į Vilnių, kur giminės šaknys.

Sijoną su megztuku Gražvydė suderino ne tik ta pačia spalva, bet ir pasikartojančiu abiejuose daiktuose grandinėlių raštu. Ir skarelė bei batai pilnam ansambliui 🙂 .

Gražvydės Norkienės megztas sijonas iš Lettlopi 9428.

Spalva šaukia

Bijau sumeluoti, bet man rodos, šį megztuką Daiva numezgė per kelias dienas. Ir didžioji motyvacija – tikrai ne šaltis ar juo labiau megztinių trūkumas (visos mes neturime ką apsirengti, nieko čia naujo, atvirkščiai – labai išgyvenama kasdienybė 😉 ), o vienas galingiausių sirenų chorų pasaulyje – SPALVA. Mezgantys žmonės tokiose situacijose yra labai laimingi, nes nepriklauso nuo parduotuvių asortimento (nebent tik siūlų 😉 ) ir nuo gyvenimo spalvų aplinkui – pats pasirenki, ko akys ilgisi ir turi visada su savimi.

Daivos akims tuo metu taip reikėjo tos šiltos raudonos spalvos, kad ir modelis viens du buvo sugalvotas, prototipas atrastas ir paskaičiavimai padaryti, o jau rankos – nuolankios mūsų pagalbininkės – turėjo šitą poreikį kuo greičiau realizuoti.

Spalvai skleistis netrukdo jokios įmantrybės – pagrindinė dalis yra lygiom išvirkčiomis akimis megzta ir tik spinduliu sueinantys gerų akių brūkšniai pabrėžia konstrukciją. Tokie patys pasikartoja apdailos krašteliuose.

Kad spalva būtų turtingesnė prie ir taip neplokščios raudonos islandiškos vilnos spalvos Daiva dar pridėjo giminingų pereinamų spalvų plonytę giją, kuri – dėmesio! – visai kitaip atrodo solo vaidmenyje skarelėje apatinėse nuotraukose. Pereinamos spalvos (prie pagrindinio Šunvyšnės kamuoliuko prisigreitino ir lašas Arbatos ceremonijos) dryžuotos kartu su vienspalviu bordo siūlu, kuris dar labiau išryškina spalvotą kompanjoną ir jis jau traukia visai kitą dainą, nei tykiai užsiglaudęs už storesnės islandiškos Plotulopi vilnos megztuke, kuriame jo rolė – šalutinė.

Du skirtingi projektai, įtraukiantys tą patį siūlą, kuris kiekviename pasirodo skirtingame amplua. Per jį net abiejų nesusiesi. Sieja abu mezginius greičiau ne tas pats spalvos numeris – ta pati spalvų magija.

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Istex Plotulopi 1430 kartu su Schoppel-wolle Zauberball100 2479 (Šunvyšnė). Skarelę mezgė Regina M.Zauberball 100 2479 (Šunvyšnė), 2249 (Arbatos ceremonija) su kompanija, modelis – „Arabian Nights„.

Item added to cart.
0 items - 0,00