Aš paprastai visus savo norus tikrinu laiku – jei nepavyksta užmiršti, vadinasi noras yra tikras, rimtas ir nelieka nieko kito, kaip imtis jo įgyvendinimo. Šis modelis yra vienas tokių – atlaikęs ne vienerių metų išbandymą. Net nepamenu ilgesnio už jį noro… Prieš gerą dešimtmetį nekantriai laukiau garsios vintažinės mados tyrinėtojos Susan Crawford užsakytos knygos apie Šetlando mezginius, kai dizainerė pranešė, jog jai diagnozuotas vėžys ir knygos leidimas nusikelia. Laukiančius ji apdovanojo šiuo liemenės modeliu. Ir aš dešimt metų negalėjau nustoti jo norėti. Vis rinkausi siūlus, galvojau apie Rowan Felted Tweed, nebuvau tikra, kaip jis laikys formą, kol pagaliau į MZ atkeliavo islandiška merino vilna ir viskas sustojo į savo vietas. Na, ir liemenės vėl sugrįžo į pirmą planą 😉 .
Originalių spalvų pasirinkti negalėjau – Kambgarn paletė kita – o ir nesu tikra, kad būčiau norėjusi. Man labiau rūpėjo bendras vintažo efektas. Ir ką su nauju daiktu, prie ko ir kaip, dar turiu pagalvoti, priešingai Kristei, ant kurios ką berengsi, viskas gerai atrodys 😉 . Bet šiaip jaučiuosi ryškia ryškia linija išsibraukus vieną užsilikusį punktą iš savo norų sąrašo. Liemenė gavosi kaip tik tokia, kokią įsivaizdavau. Ir siūlas pateisino visus mano lūkesčius – idealiai laiko formą, „limpa“ dvispalviuose raštuose, ir spalvos susidėliojo į numatytą vaizdelį. Tiesa, priekį ir nugarą mezgiau jau ne ratu, o atskirai, kaip siūlė autorė, bet neabejoju, ir kirpimą Kambgarn būtų puikiai atlaikęs.
Liemenė megzta iš Istex Kambgarn 939, 958, 968, 1201, 1205; modelis – „Wartime Farm sleeveless Pullover„.
