Islandiška Lettlopi vilna yra vienas pirmųjų pasirinkimų vyriškiems megztiniams jau ir pas mus, ką ir kalbėti apie Islandiją – ten iš šio siūlo bus numegzti beveik visi tradiciniai modeliai su raštuota apvalia kokete. Islandiška vilna nėra gležna gėlelė, turi ir dantis, ir charakterį, bet užtai lengvumu, ilgaamžiškumu bei šiluma prilygstančių konkurentų turi labai negausiai.
Iš tvirto, vidutinio storumo Lettlopi numegzti du šiandieniniai megztiniai, abu vyriški, iš tradicinio islandiško megztinio vienas paėmė žakardinius raštus (labai populiarius tradiciniame mezgime, nes leidžia sunaudoti įvairius kiekius skirtingų spalvų atsargų ir suteikia mezginiui papildomo tvirtumo bei šilumos, na ir grožį, kaip šalutinį efektą ;), kitas – apvalios koketės konstrukciją.
Šiais laikais grožis tikrai nėra šalutinis efektas, o greičiau viena pagrindinių priežasčių, dėl ko renkamės spalvotus raštus, kaip ir siūlus jiems. Rūta į pastarąją užduotį labai rimtai pažiūrėjo – jos pasirinktas modelis žongliravo visai nemenku kiekiu spalvų, reikėjo numatyti, kaip spalvoti kamuoliukai atrodys suraštuoti. Koją pakišo ne toks dydis, kokio tikėjosi, tai teko megzti du kartus, kad S dydis tiktų L realybei. Rūta, numezgusi tą patį megztinį du kartus, pripažino, kad tam raštui greičiausiai reikėjo plonesnių siūlų ir mažesnių virbalų, „bet trečią kartą iš eilės megzti to paties nekyla ranka”. Taip laimėjo Lettlopi, tegu ir storesnis nei numatyta siūlas, bet užtai su daug kitų laaabai gerų savybių. IR – net numezgusi du megztinius vietoj vieno (tai yra rezultatas vienas, tik darbo buvo dviems versijoms 😉 ), ji suspėjo, kol „dar pavasaris neatėjo, tai galima sakyti, kad beveik laiku”. Čia aš vėluoju su parodymu, nors… kalendorinis pavasaris kaip ir įsibėgėjo, bet oras nedaug nuo žiemos tesiskiria, tai ir rodau, galima sakyti, pačiu laiku 🙂 .
Gitanos megztinis sūnui taip iš Lettlopi, tik vienspalvis – ji pasirinko labai populiaraus modelio vyrišką versiją. Jo pagrindinis akcentas – horizontalios stulpelių juostos, tarp kurių įkomponuoti platinimai.
Pagal planą vienspalvis megztinis taip ir atrodo tik Gitanos meistriškumo dėka, nes pritrūkusi vieno žalsvo atspalvio ji taip meistriškai prijungė kitą, kad nė nesimato.
Prie laukiančių saulės, kaitros ir gėlyčių šiandieninių megztukų šeimininkai turbūt neprisijungs – jiems ir taip šis žiemavasaris garantuotai šiltas 😉 .
Pirmas megztukas megztas Rūtos Miškinytės iš Lettlopi 0054, 9431, 9418, 9427, 1414, 1418, 0052, modelis – „Eisbär” iš knygos „Villmarksgensere – Varme gensere til små og store eventyrere„. Antrasis megztinis megztas Gitanos Gricienės iš Lettlopi 1415, 1407, modelis – „Anker’s Sweater – My Boyfriend’s Size„. Nuotraukos autorių.
