Grybai

Sunku rasti žmogų, abejingą grybams. Kas po miškus vaikščioti traukia, ką tinkimo azartas pagauna, kas rudens skonių lėkštėje pasiilgęs, o visus estetus užburia grybų formos ir jų įvairovė. Grybai yra toli gražu ne tik renkami ir valgomi, jie piešiami, veliami, siuvami, lipdomi ir, aišku, mezgami.

Šios dienos laimikis – Eglės Bazaraitės, architektūros dėstytojos (VILNIUS TECH ir VDA) ir tyrėjos, kurios akiračio centre – kapinės. “Parašiau knygą „Kapinės už miesto, miške“ (2023 m., leidykla LAPAS) ir šiuo metu Vilniaus miesto muziejuje (Vokiečių g. 6) veikia mano kartu su Vida Girininkiene ir Rasa Antavičiūte kuruota paroda “Gyvos Rasos” apie Vilniaus Rasų kapines. 

Be mezgimo, taip pat verpiu ir siuvinėju, bet moku ir daugiau, nes daug ko mane išmokė darbų mokytoja dirbusi mama ir kaime gyvenusi, siuvimo kursus išėjusi žemaitė baba iš Adomavo kaimo.”

“Pirminės instrukcijos buvo šios:

https://www.ravelry.com/patterns/library/earl-grey-mushroom
https://www.ravelry.com/patterns/library/amanita-muscaria-mushroom

O kitus jau išradinėjau šių pagrindu. Mezgiau iš Lettlopi, Plotuloppi, ir namuose randamų siūlų likučių.

Šie grybai buvo praeitų metų Kalėdų projektas, tačiau pasirodė, kad jie dera ne tik prie eglutės. Visgi šiemet netrukus ir vėl planuoju imtis „grybavimo“, nes tai pasirodė itin puiki dovana.”

Visi, įsikvėpę, į mišką! Juolab, kad MZ nėra jokia išimtis – grybus mes taip mylim, kad juos rasite ne tik parduotuvės vitrinoje, bet ir modelių skyrelyje 🙂 . Gražaus derliaus!

Plonas, bet rimtas

Islandiška Einband (100% vilna, 50 g ~ 250 m) vilna yra pati ploniausia iš visos kompanijos ir gali būti tiek kombinuojama su Plotulopi, tvirtumui ir storiui suteikti, tiek mezgama bei neriama viena. Tvirtas, šiltas, pūkuotas siūlas puikiai laiko formą, todėl idealiai tinka kiauraraščiams. Galima jį megzti tiek plonu virbalu, tiek storu, net ir peršviečiamas mezginys bus šiltas. Aš labai myliu šį siūlą nerti vąšeliu. Rūstaus iš pirmo žvilgsnio (čiuopimo) charakterio, jis labai paminkštėja ir efektingai pasipūkuoja po skalbimo.

Jo kolekcija taip pat MZ gyvena visus metus, po žiemos tik pritrūkom… juodos 😉 :

Sunkioji artilerija

Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) yra turbūt pats populiariausias iš visos islandiškos vilnos šeimynos – tvirtas, gero storio, turi daug ir labai gražių atspalvių, iš kurių nemenkas būrys natūralių nedažytų, labai šiltas. Būtent iš jo daugiausia yra mezgami tie visiems gerai žinomi tradiciniai islandiški megztiniai su apvalia kokete. Tie, kurie perduodami iš kartos į kartą.

Kai kas skundžiasi, kad atšilus orams ir patalpoms, nebėra kur tokių šiltų rūbų nešioti. Ši žiema priminė, kad yra, bet aš esu įsitikinusi, kad islandiška vilna tikrai nėra vien žiemos sezono siūlas. Tik prisiminkite medžių žydėjimą ir šildymo atjungimo laikus (paprastai abu sutampa 😉 ) ir visuotinį dejavimą dėl staiga atėjusio ledynmečio. Permainingas pavasaris taip pat nepaliks jums dovanų varvančios nosies, karščio ir kosulio pavidalu, jei jus saugos tikra rimta vilna. Pirmiems lauko darbams toks megztinis bus idealus! Pas mus namuose ant sofos jau daug metų (daugiau nei 10!) guli iš šios vilnos megztas pledas ir neįsivaizduoju jau, kaip iki šiol galėjom be jo išgyventi 😉 .

Šis siūlas yra tiesiog per geras, kad paliktume jį tik šaltos žiemos dienoms, todėl stengiamės kad visais metų laikas jo lentynose netrūktų jokių spalvų. Net jei vasarą tokio megztuko nereikės, gal sugalvosite per atostogas pradėti pledą artėjančiam rudeniui 😉 .

Ne iš kelmo spirtas

Pats ploniausias islandiškų avių siūlų kompanijoje yra Einband (100% vilna, 50 g ~ 250 m), bet neapsigaukite – jis yra toks pat rimtas ir labai šiltas. Dėl plonumo jis puikiai tinka smulkiai raštuotoms pirštinėms, bet taip pat sėkmingai galima jį megzti dideliu virbalu ir skylėtą – mezginys laikys formą, nesubliūkš, daiktas bus lengvas, užims mažai vietos, bet šildys užtikrintai. Toks megztukas su manimi keliauja žiemą – vasarą, kai turiu ribotą bagažą, bet nenoriu kentėti orams atvėsus.

Aš šį siūlą labai myliu ir nesu objektyvi, todėl jei esate jautrus, neklauskite mano nuomonės, galiu suklaidinti. Nes taip, tai tikrai nėra merino vilna, gali kąsti (nors yra povilnė). Aš nesu visai nejautri šiurkštiems pluoštams, bet šį siūlą nešioju visais pavidalais – tiek megztą, tiek nertą (ir taip, ant kaklo žiemą) , todėl jei abejojate, gal verta pabandyti, kartais pirmas įspūdis (o jis atšiaurus!) gali suklaidinti. O ir įsimylėjimo galimybės neatmeskit 😉 .

Jis taip pat turi labai plačią paletę ir turbūt didžiausią kiekį labai ryškių spalvų, kurioms vilnos tikrumas neleidžia atrodyti nei pigiai, nei banaliai, atvirkščiai, super stilingai. O pasigedom, kaip dažnai būna, neutralių atspalvių 😉 , šiandien – juosvos.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €