istex plotulopi – mezgimo zona

Vasarinės pirštinės

2023-08-302023-08-30

Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!

Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!

„Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. „

Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.

„Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”

Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale „Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.

Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, „mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. „Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!

Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉

Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).

*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).

Spalvinga kolekcija

2023-05-092023-05-09

Jei kalbėtume tik apie mezginius, tai šios dienos herojai – trys, bet iš esmės jie turbūt yra tik trys (idealiai derinami tarpusavyje) galingo kūrybinio medžio, vardu Anastasija, žiedeliai, pagrindinė veikėja yra išskirtinai mąstanti, konstruojanti ir derinanti viską tarpusavyje autorė. Dera tarpusavyje ne tik mezginiai (fotografavom juos tiek atskirai, tiek įvairiai suderintus), bet ir visi aksesuarai, drabužiai šalia, net plaukų spalva!

Mezginys Nr.1 – ilgos plonyčio pereinamų spalvų siūlo rankovės. Schoppel-wolle Lace Ball 100 kamuoliukai daug kam atrodo tokio nesvietiško plonumo, kad būtinai turi būti su kuo sudėti, bet, pasirodo, visai nebūtinai ;). Anastasija paprastai mezga tampriai, bet šį kartą paėmė išskirtinai storą virbalą, kad medžiaga primintų lengvą spalvotą voratinklį, su kur ne kur pabarstytais nuleistų akių „kirminiukais” (gera žinia tiems, kas tokiame mezginyje netyčia paleis akis ar įvels klaidų – viską galėsite nurašyti dizainui 😉 ).

Spėju, daugeliui margieji Schoppel-wolle kamuoliukai yra puikiai pažįstami, todėl lengvai atpažinsite ne tik, iš kurio megztas šis dailus aksesuaras, bet ir atspėsite, kokia spalvinė dalis liko kito projekto laukti – turkio spalvos melsvas segmentas 😉 . Užtai panaudota rožinė ir geltona dalis su lengvu mėtiniu gabaliuku tinka prie visų sudedamųjų šiandieninės istorijos dalių 🙂 .

Tokios rankovės yra labai universalus aksesuaras – galima jas vilkėti su juostele per nugarą, su jungiamąja juostele priekyje , o galima apsisukti apie kaklą kaip plevenantį spalvingą šalikėlį. Anastasija jas mezgė pasinaudojusi E. Zimmermann megztinio nuo viršaus konstrukcija „shirt-yoke shoulder” iš knygos „Knitting without Tears”.

Mezginys (tiksliau, nėrinys) Nr. 2 – liemenė iš trijų spalvų tarpusavyje sujungto tinkliuko. Skiriasi ne tik spalvos – skiriasi ir siūlų struktūra bei storis. Viena iš sudedamųjų dalių jau pažįstama. Tai – žalsvai rausvai gelsvas plonojo pirmojo mezginio kamuoliuko fragmentas. Šalia tokių, amžinatilsį Jurgitos močiutės žodžiais tariant, „musės žarnų” visai sėkmingai pridera pakankamai storas Drops Lima siūlas (4 kartus storesnis, kam norėtųsi tikslumo), o per viduriuką – neoninis kojininis siūlas, atlikęs nuo komplektą papildančių kojinių.

Visi trys skirtingi siūlai originalaus rašto dėka susipina į vieningą ir labai originalią struktūrą, kuriai net kabantys nesukišti pabaigos siūlai – ne minusas, o papildoma detalė.

Nusinėrusi tokį neeilinį daiktą, Anastasija dar nebuvo apsisprendusi, myli jį ar nemėgsta, tai galvoju, fotosesija, o tiksliau ją lydintys susidomėję bei susižavėję žvilgniai (fotografavomės visus derinius klubo metu ir paprastai triukšmingas stalas darėsi vis tylesnis su kiekvienu nauju komplektėliu) turėjo stipriai pakreipti nuomonės svarstykles į palankią pusę 😉 .

Smagioji dalis – ne tik „varlės letenos” iš permatomų ilgų rankovių, bet mezginio Nr.1 derinukas su mezginiu Nr. 2 🙂 .

Mezginys Nr. 3 – liemenė šiltukas su gobtuvu. Turėtų būti tikra šilumos bomba – pagrindui suderinta bukliuota alpaka su šiltutėle neverpta islandiška vilna. Vien tik taip apsirengusi balandžio gale Anastasija atkeliavo ketvirtadienį į MZ (tuo metu aš lauke vilkėjau pūkinę striukytę su džinsiniu švarku ant vilnonio megztinio 😉 ).

Du vienos eilės neoniniai dryžiukai šiltuko apačioje virto užsegimo juostelėmis (kiekvienam šonui skirtingomis). Tos pačios spalvos akcentai pasikartojo ir dvigubame gobtuvo kraštelyje – žakardiniuose rombuose išorėje ir juostelėse viduje. Galima nešioti tiek vienu, tiek kitu raštu atlenkus.

Ir, aišku, gražiosios spalvotos rankovės ir prie šito mezginio – kaip jam megztos. Nes visi tie gražūs ir stilingi daiktai – vieno (ryškaus ir labai išskirtinio) lizdo paukščiai. Daiktai neeiliniai, pakankamai originalūs ir būtų ekstravagantiški, jei taip netiktų šeimininkei, kurios natūrali ir labai graži išraiška yra.

Anastasya Zaychenko megzti mezginiai. Rankovės megztos iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai), konstrukcija pritaikyta iš E. Zimmermann knygoje „Knitting without Tears” paskelbtos „shirt-yoke shoulder”. Liemenė nerta iš Drops Lima 8112, Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai) ir kojininio neoninio siūlo (lauktuvės iš Berlyno 🙂 ), modelis – „Wefan„. Juosvas šiltukas megztas iš Drops Alpaca Boucle 8903 kartu su Istex Plotulopi 0005, detalės megztos iš neoninių kojininio siūlo likučių.

Spalva šaukia

2023-01-09

Bijau sumeluoti, bet man rodos, šį megztuką Daiva numezgė per kelias dienas. Ir didžioji motyvacija – tikrai ne šaltis ar juo labiau megztinių trūkumas (visos mes neturime ką apsirengti, nieko čia naujo, atvirkščiai – labai išgyvenama kasdienybė 😉 ), o vienas galingiausių sirenų chorų pasaulyje – SPALVA. Mezgantys žmonės tokiose situacijose yra labai laimingi, nes nepriklauso nuo parduotuvių asortimento (nebent tik siūlų 😉 ) ir nuo gyvenimo spalvų aplinkui – pats pasirenki, ko akys ilgisi ir turi visada su savimi.

Daivos akims tuo metu taip reikėjo tos šiltos raudonos spalvos, kad ir modelis viens du buvo sugalvotas, prototipas atrastas ir paskaičiavimai padaryti, o jau rankos – nuolankios mūsų pagalbininkės – turėjo šitą poreikį kuo greičiau realizuoti.

Spalvai skleistis netrukdo jokios įmantrybės – pagrindinė dalis yra lygiom išvirkčiomis akimis megzta ir tik spinduliu sueinantys gerų akių brūkšniai pabrėžia konstrukciją. Tokie patys pasikartoja apdailos krašteliuose.

Kad spalva būtų turtingesnė prie ir taip neplokščios raudonos islandiškos vilnos spalvos Daiva dar pridėjo giminingų pereinamų spalvų plonytę giją, kuri – dėmesio! – visai kitaip atrodo solo vaidmenyje skarelėje apatinėse nuotraukose. Pereinamos spalvos (prie pagrindinio Šunvyšnės kamuoliuko prisigreitino ir lašas Arbatos ceremonijos) dryžuotos kartu su vienspalviu bordo siūlu, kuris dar labiau išryškina spalvotą kompanjoną ir jis jau traukia visai kitą dainą, nei tykiai užsiglaudęs už storesnės islandiškos Plotulopi vilnos megztuke, kuriame jo rolė – šalutinė.

Du skirtingi projektai, įtraukiantys tą patį siūlą, kuris kiekviename pasirodo skirtingame amplua. Per jį net abiejų nesusiesi. Sieja abu mezginius greičiau ne tas pats spalvos numeris – ta pati spalvų magija.

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Istex Plotulopi 1430 kartu su Schoppel-wolle Zauberball100 2479 (Šunvyšnė). Skarelę mezgė Regina M. iš Zauberball 100 2479 (Šunvyšnė), 2249 (Arbatos ceremonija) su kompanija, modelis – „Arabian Nights„.