istex plotulopi – mezgimo zona

Spalvoti šalikai

2024-02-27

Šiandieninio įrašo abu šalikai demonstruoja gana paplitusią tendenciją pradėti nuo vieno įrankio (vąšelio) ir visą laiką apčiuopiamo rezultato rankose prie mažiau nuspėjamo formos kūrimo būdo jau visais dviem (virbalai) su toli gražu ne viena akyte, o visu būriu, kurį turi vienu metu suvaldyti. Abu šie įrankiai turi savo stilių ir galimybes ir iš esmės visai nekonkuruoja vienas su kitu, bet Izabelės abu šalikai taip ir išsidėstę, kaip sukurti ir demonstruoja jos pastarojo meto pasukimą nuo vienos techniko prie kitos tyrinėjimo ir įvaldymo.

Margųjų langučių siūlų pasirinkimą pirmiausiai nulėmė spalviniai deriniai, todėl į vieną daiktą sėkmingai sugulė nebūtinai vienodo storio siūlai, svarbu, kad jie spalviškai kalbėjosi tarpusavyje. Ir sugulė labai sėkmingai! Kutai taip pat visai nebūtinai turėjo būti tvarkingai vienodi, jie gali būti ir skirtingų spalvų, ir skirtingo ilgio – lyg pats šalikas būtų išleidęs mažytes šakeles 🙂 .

Nežinau iki galo priežasčių, kodėl radikalus posūkis į virbalus nusinešė kartu su savimi šį spalvingą ir ryškų aksesuarą (šalikas jau išardytas 🙁 ), bet labai džiaugiuosi užfiksavusi jį nuotraukose, nes taip apsirengusi Izabelė man buvo vienas smagiausių ir gražiausių vaizdų mieste apniukusią ir pilką Vilniaus žiemą.

Bet kas turi auksines rankas, plikas tikrai nevaikšto. Ta-dam – naujas šalikas. Šis jau megztas ir ne iš pačios lengviausios medžiagos: suvaldyti neverptą Plotulopi vilną reikia geros rankos. Prie jos šilumai, storumui ir tvirtumui pridėta priderinta pūkuota alpaka su šilku. kuri ir taip netolygiai dažytą islandišką siūlą dar labiau praturtina ir pagilina spalvą – tamsesni dryžiai, atrodantys beveik vienspalviai, sudaryti iš bordinio ir plytinio siūlų. Šis šalikas nebe toks margas, bet toks pat ryškus, labai jaukiai ir šiltai didelis bei kutuotas 🙂 .

Izabelės Martikonytės nertas ir megztas šalikai. Pirmasis nertas iš Drops Nepal 2920, 612, 8906, 2923, 8915, 6314, 3608, 8912, Drops Karisma 39, 60. Antrasis megztas iš Istex Plotulopi 1427 ir 1425 kartu su Drops Brushed Alpaca Silk 24 ir 8.

Universali vilna

2024-01-242024-01-23

„Aš viską labai įdėmiai perskaičiau straipsnelyje apie šių metų virtuvei skirtus kalėdinius mainus, apie rekomenduojamas medžiagas taip pat”,- šelmiškai šypsosi Laima, rodydama man savo mezgamus rankšluostukus iš islandiškos vilnos.

Tiesa, jie tikrai neskirti kam pavalyti ar nusausinti, jų funkcija – keliauti į gamtą prasidėjus piknikų sezonui ir pridengti kokį greitai gamtoje šąlantį patiekalą (na, gal ir namie žiemą kokį šiltą dubenėlį apsaugos nuo visur nosį kaišiojančio šalčio), tikrai tiks ir ant kelių užsikloti suvėsus.

Bet turbūt pagrindinė jo funcija yra šildyti, dengti ir saugoti GRAŽIAI. Kažkada klausiausi amžinatilsį Antano Gudaičio anūkės interviu apie senelį (interviu buvo apie jos gyvenimą, bet prisiminimiau gabaliuką, kur ji pasakoja apie senelį ir jo namus) ir ji sako, kad tai nebuvo jokiu būdu lengvas, bet tai buvo gražus gyvenimas ir jo siekis. Tai va būtent tam gražiam gyvenimui ir skirti šitie tekstiliniai meno kūriniai, įkvėpti kito menininko – Marko Rothko – abstrakcijų. Aš bandžiau įsivaizduoti, ar įmanoma būtų išgauti tokius subtilius spalvinių lesiruočių efektus su medvilniniais siūlais ir… neįsivaizdavau ;( . Laimos dėka pirmą kartą gyvenime susimąsčiau apie siūlų ir dažų paraleles. Šitos asociacijos – mano galvos vaisius, žinoma, bet jei reikėtų kaip testuose sujungti kairiojo stulpelio, kur būtų surašytos dažų rūšys, ir dešinio su tekstiliniais pluoštais eilutes, medvilnė man būtų guašo atitikmuo, o su aliejine tapyba sudrauginčiau spalvinę gelmę turinčią vilną.

M. Rothko abstrakcijos, kaip matote, įkvėpė ne tik spalvinius sprendimus, kompozicinius taip pat – atidžiai pasižiūrėkite, kokius modulinius ir intarsinius spalvinių plėmų derinimo viražus atliko Laima tokiuose iš pirmo žvilgsnio kukliuose buičiai skirtuose mezginiuose ir dar iš nelabai ardomo Plotulopi siūlo!. Pasitaisau, gražiai buičiai.

Laimos P. megzti rankšluostukai ir paskutinė nuotrauka. Siūlai – Istex Plotulopi 1431, 2020, 1432, 2024, 2021, 1430.

Žiema su Plotulopi

2024-01-22

Naujienos keliauja nenutrūkstamu srautu, bet ratas karts nuo karto vis apsisuka – mes akylai sekame, kad nepritrūktume jokių neverptos islandiškos Plotulopi (100% islandiška vilna, 100 g ~ 300 m) spalvų.

Neutralių spalvų reikia nuolat ir jos be jokios konkurencijos nuolat pirmos keliauja į papildymo užsakymą ir šis papildymas yra iš tų retų, kai gavome visus tiek pilkus, tiek rusvus atspalvius.

Atkreipkite dėmesį, į tą paskutinį diską bendroje juodai-baltų atspalvių nuotrukoje – jis yra ne juodas, kaip atrodo iš toli, o žvaigždėtų kibirkščių pilno naktinio dangaus.

Toks pat visokių atspalvių pilnas ir rudas kamuoliukas, užbaigiantis (o kitoje nuotraukoje pradedantis) šiltų natūralių rusvų atspalvių seką.

Prie natūralių nedažytų vilnų šliejasi ir labai gamtiškų atspalvių žalia kolekcija:

Šilumos žiemą išsiilgusiems – saulės ir šiltos terakotos atspalviai:

Natūralių atspalvių kolekciją lydintis spalvotas papildymas beveik visas yra netolygių, turtingų atspalvių su lengvu tvidiniu efektu – šviesi violetinė, šilta raudona, šiaurinės jūros melsva ir gili baklažano violetinė. Išimtis niuansuotiems kolegoms – intensyvus ryškus mėlynas diskas, aktualios ir labai madingos spalvos!

Vasarinės pirštinės

2024-01-282023-08-30

Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!

Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!

„Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. „

Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.

„Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”

Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale „Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.

Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, „mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. „Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!

Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉

Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).

*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).

Ankstesni įrašai