Skarelė nuotraukose – šilta ir švelni, nors viskas šiame įraše yra apie ledą 🙂 .
“Ledinė “Jolantos skarelė”. Mūsuose žodis “ledinė” reiškia labai graži 🙂 . Ir siūlų spalva yra ledinė (ji taip ir vadinasi – Ice Blue 😉 ), o dabar dar ir šaltis ledinis…”
Ingos Kvedaravičienės megzta skarelė, nuotraukos ir tekstas.” “Viena foto daryta ant skulptūros “Nežiopsok”.” Siūlai – Drops Baby Merino 11, modelis – “Jolantos skarelė“.
Eglę šiais metais gyvenimas užnešė į gana toli nuo namų stovinčią galerą – Klaipėdos kraštą. Čia kalba ne apie šiaip apsilankymą, Eglė Klaipėdoje įsijungė į pusmetį trukusį projektą “Amatystė Mažojoje Lietuvoje”, kurio pirmas etapas buvo to regiono pirštinių, užfiksuotų išplaukusioje nuotraukoje rekonstrukcija. Klaipėdos etnokultūros centro vadovės, kolegių mezgėjų ir skaitmenizuotos schemos pagalba remdamasi Eglė ėmėsi kuo tiksliau atkartoti senąsias pirštinės iš muziejinės nuotraukos.
“Visą vasarą darbavausi, o rudenį mano pirštinės eksponavosi tarp kitų, atkurtų pirštinių parodoje Klaipėdos Etnokultūros centre “Adyvių dyvai“.
Pirmose gražiose nuotraukose matote jau baigtinį rezultatą, iki kurio vedė labai nelengvas kelias.
“Kutukai – anksčiau nebandyta technika.
Virvelės ir juostelė – pakartota.
Kutukai, virvelės ir juostelė – trys naujos technikos įveiktos. Galiu iškvėpti. Kas dar sulaikot kvėpavimą, kai mokotės naujų dalykų?
Mintyju apie Mažosios Lietuvos moterų norą puoštis ir meilę spalvoms!“
“Pradedu detektyvinti kas ten slepiasi toje blausioje muziejinėje nuotraukoje. Rekonstravau formą ir virbalų dydį. Dabar, prie kavos, tikiuosi nušvitimo. Kas ten po spalvotų kilpelių sluoksniu?
1- toks pats raštas, kaip ir visa pirštinė?
2 – lygus mezgimas, nes kam vargti, jei vis tiek nesimato?
3- palengvintas raštas, keisti spalvas kas akį?
4 – vyšninė spalva, tamsi prie riešo, kad nenusičiupinėtų?
5 – kuri nors kita spalva, kad būtų stilinga?
6 – dar koks nors mano neapgalvotas variantas?
Kol kas turiu tik mažą, susisukusį bandymų mazgelį, vakarykštės paskaitos rezultatą. Tikiu, kad sugebėsiu įj paversti į atkurtą, Mažosios Lietuvos pirštinių porą. Lengvi keliai ne mezgėjoms.“
“Antros pirštinės sindromas – 8691 punktas ligų kataloge. Žinau, kad dar yra antros kojinės ir antros rankovės sindromai! Kas patiria požymius?“
Rekonstruoti senieji mezginiai turėjo pratęsimą.
“Antroji “Adyvių dyvai “ projekto dalis buvo sukurti modernų mezginį, panaudojant motyvą, ar elementą iš senųjų rekonstruotų pirštinių. Kokias dvi savaites sukau ratus, tiek miške, tiek galvoje, svarstydamas KOKS tai būtų mezginys (laiko buvo likę ne milijonas, tai apsiribojau mažais mezginiais) ir KAS ant to mezginio galėtų persikelti iš pirštinių. Ir štai, atėjo nušvitimas! Tai bus pirštinių spalvos KEPURĖ, o ant jos tupės visų pirštinėse panaudotų spalvų BUMBULAS!“
Prie sudėtingų raštų ir įmantraus dekoro pirštinių Eglė kepurei pasirinko visai minimalistinį modelį, kurio pagrindinis akcentas tapo spalvotas bumbulas.
“Variacijos bumbulo tema!”
“Kutukus paverčiau šiuolaikiniu bumbulu! Taip bumbulus darydavo mano Močiutė.“
Apatinėse nuotraukose matote Eglės mezginius parodoje ir parodai skirtame straipsnyje. Man taip trūksta tame pačios Eglės fotografijų, bet… parodai greičiausiai reikalinga vieninga stilistika, užtai Eglės Ravelry puslapyje ir IG paskyroje galime pamatyti ir dar vieną, parodos dalyviams neatskleistą jos talento pusę – tokias gražias proceso nuotraukas, kad taip pateiktas joks kelias neatrodo sunkus, tik spalvingas, viliojantis ir užburiantis.
Eglės Lašinskienės megztos pirštinės, kepurė, nuotraukos bei pastabos. Pirštinės yra seno modelio rekonstrukcija, megztos iš Isager Highland (Navy, Moss, Hay, Paprica, Turquise, Wine). Kepurės modelis – “Vilniaus kepurė“, siūlai – Rosarios4 Terra 16.
Dar prieš trejus metus megzdama šį megztuką supratau, kad jis turės tęsinį, nes po jo liko visas maišas likučių – kiek gi tiems mažiems kvadratukams sunaudota buvo? 😉 Manęs tokios atsargos paprastai nevargina, aš kantriai jas saugau, karts nuo karto perkilnoju, pažiūriu, kaip jos laikosi, ir laukiu, kada pasitaikys joms tinkamas projektas. Šis Kambgarn krepšelis laukė “tik” trejus metus, kol man galvoje susibangavo šis modelis ir jau po jo paskelbimo pati išbandžiau dar vieną rūpėjusį variantą – kiekviena banga skirtingos spalvos.
Su spalvų derinimu antrą kartą galvos nesukau, ką suderinau megztukui, perkėliau į naują skarą. Šiltai, jaukiai ir spalvotai žiemai 🙂 .
Skara megzta iš Istex Kambgarn 1205, 1208, 9667, 9652, 0939, 0968, 1213, 1206, 1200, modelis – “Banguojanti“.
Joana primezgė visai gausiai šeimynai pėdučių iš šešiagijų kojininių siūlų, kad šilta ir vietoj šlepučių būtų, ir gavo nuo marčios, kilusios iš Šiaurės Lietuvos ačiū: “Kokios čia pėdutės, čybos!” Atnešė Joana naujieną į klubą, tai kam naujiena, o Rimutė (nuo tos pačios Lietuvos dalies) tik pečiais truktelėjo: “Tai aišku, kad čybos!”.
Tai su tokia gražia ir turtinga Joanos pėdučių (aka čybų) kolekcija bandom prisiminti, kad spalis yra kojinių mėnuo 😉 . Ne dėl to, kad kojinių nemylėtume, atvirkščiai, bet tiek gražių mezginių prašosi parodomi…
O kolekcija tai neabejotinai yra gerokai gausesnė, nei matote nuotraukose. Joana mezgė iš storesnių kojininių siūlų, kurių ir vienai kojinių porai per daug būna, ką jau kalbėti apie tokią sumažintą versiją. O ir šeimyna jos gausi, kuri ypač pagausėja giminaičiais, kai nusimato toks geras kojų apšiltinimas ;)).
Joana bazinį pėdučių modelį painterpretavo savaip – pridėjo per priekį dekoratyvių pynučių, skirtingų kiekvienai porai. Mėlyna pora turi ir išvirkščių akių juostelę per pado vidurį. Rinko kiekvienam mėgstamas ir tinkančias spalvas. Kad būtų šilta ne tik kojoms, širdžiai taip pat.
Joanos Bartkevičienės megztos pėdutės (čybos) ir nuotraukos. Siūlai – Grundl Hot Socks Malcesine (6 gijų) 01 ir 04, Opal Regenwald 20-year anniversary 6 gijų 2742, 9780. Modelis – “Šešiagijės pėdutės“.