Iš nuotraukų tą padaryti sunkiau nei realybėje, nes kas matant savomis akimis ir čiuopiant pirmiausia būtų pastebėta, tai skirtingas dviejų baktusiukų storis. Abu medvilniniai ir net spalvynai abiejų vadinasi taip pat – bet vienas yra DK, kitas – fingering storio. Vilnos elastingumą čia pilnai kompensuoja tekstūrinis bangelių raštas, o tas nedidelis storio (ir šilumos su juo) skirtumas leis harmoningai įsijungti į permainingų pavasario orų kadrilį. Net kitų rūbų keisti nereikės – tuo Jolanta pasirūpino pasirinkdama tas pačias spalvas 🙂 .
Jolantos Žilinskienės megztos skarelės ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2440 ir Zauberball Crazy Cotton 2440, modelis – „Wavy Baktus„.
Nauja „Šauniojo penketuko“ (keturios sesės ir palaikymo komanda Eglės sūnaus asmenyje) serija – šį kartą mergaitės gali pasigirti naujomis skarelėmis :).
Idėjos variklis Eglė, kuri ne tik palaiko mezgimo dvasią, bet ir nuostabiai rašo bei fotografuoja, todėl žodis jai:
„Kol žiema nesibaigė, skubam su skarelėm/šalikučiais.
Puikus projektas. Mergaitės išmoko tolygiai didinti ir mažinti akių skaičių, susigaudyti kurioje mezginio vietoje sustojo. O aštuonmetei šis projektas taip patiko, kad per tą patį laiką ji nusimezgė du baktusus. Pasidžiaugė, kad turės prie skirtingų drabužių derinių.
Su vienu baktusu patyrėm streso, nes siūlai, ėmė, ir baigėsi anksčiau nei mezginys. Teko pakratyti visus podėlius ir kūrybiškai prikomponuoti tą trūkstamą galelį.
Mergaičių mama nu(si)mezgė net penkis. Vieną sau, kitus Kalėdinėms dovanoms.
Mano indėlis – vienas numegztas baktusas – mažiausiai sesutei.
Nepagalvojau specialiai nufotografuoti, bet vienoje iš nuotraukų matosi nuostabus mezginių krepšelis (žalias su baltais žirniukais) ir tokių krepšelių yra keturi, kuriuos mergaitės gavo dovanų iš “Mezgimo zonos”. Sakom “ačiū”!
Paskutinioji nuotrauka – kai du nemezgantys pagaliau išzyzia, kad laikas pertraukai ir tada visa penkių vaikų kompanija lekia, griūna, slepiasi, šaudo, dėlioja, mėtosi ar kitais būdais išnaudoja pauzę.
P.S. Nuo 3-jų baktusų liko po kelis metrus siūlų ir tai inspiravo naujo projekto idėją. Kalėdų Senelis (Boba?) atnešė po matkelį vienspalvių siūlų ir pradėjome mokytis megzti pavasarines bepirštes pirštinaites, kurios turės po kelias eiles baktusų siūlų likučių spalvinių blyksnių.„
Tai laukiam tęsinio… 🙂
Nuotraukos ir pasakojimas – Eglės Lašinskienės, skarelių modelis – „Baktus“ (originali versija neprieinama, įdėjau nuorodą į kiauraraštinę variaciją), siūlai – Zauberball Crazy 2355 (Vakarėlis sode), 1564 (Tropinės žuvys), 2136 (Pavasaris jau čia!), 2404 (Gilūs vandenys).
Gražieji Zauberball (Crazy) kamuoliukai, vienas pilkas, kitas su prislopintu raudonu švytėjimu, patraukė Guntos akį ir sugulė į neįprasto formato, labai patogaus dydžio skarelę. Sau :). Savo mėgstamų spalvų derinių.
Tradicinis (ir patogiausias plonam siūlui bei dvipusiam nesiraitančiam daiktui) ripsas su laikančia ir tvarkingai aprėminančia I-cord juostele iš šonų puikia tiko pažaisti spalvotais dryžiukais – raudonos žvaigždės kamuoliuko platesniais, subtilaus pilkumo – tik vienos ripso juostelės pločio, vietomis ir visai išnykstančiomis. Abu spalvynai giminingi, tai jų ir derinukas toks šeimyniškai vientisas :).
Skarelė prasideda kaip tradicinis baktusas, o pasiekusi vidurį nesiaurėja iš karto, lygiai kaip šalikas kiek pamegzta nusprendžia paišdykauti ir siaurėti pradeda ne iki tol platėjęs, o kitas kraštas. Nešiosis taip pat patogiai, bet atrodo smagiai ir valiūkiškai.
Guntos Jarutės megzta skarelė-šalikėlis iš Zauberball 2402 (Aldebaranas) ir Zauberball Crazy 2428 (Purvo vonios).
Esu beveik tikra, kad ne aš viena vartau kulinarines knygas ne tikslių receptų, o įkvėpimo ieškodama. Ypač jei jos gražios ar istorijomis praturtintos. Kartais suveikia ir tiesiog receptų skaitymas, imi mintyse dėliotis savo skonius ir šaldytuvo bei spintelių turinį. Bet pagrindinę kibirkštį turbūt įžiebia net ne gražūs paveiksliukai ar smagūs pasakojimai, uždega tiesiog už viso to slypinti meilė maistui ir gaminimui.
Su mezgimo knygų modeliais turbūt dažnai nutinka taip, pavartai ir imi virbalus. Ir visai nebūtinai mezgi ką tiesiogiai iš matyto. Kažkokia paslėpta kūrybinė liepsnelė ima ir priartėjus persimeta tau ir jau nebeduoda ramybės…
Stephen West yra dizaineris – skaistus laužas. Ir čia kukliai išsireiškus ;). Gali nenorėti nei vieno jo modelio savo spintoje, gali daug kas atrodyti ekstravagantiškai ir labiau podiumui, ne gyvenimui skirta (taip tikrai nėra, jei ką 😉 ), bet sunku rasti žmogų, kuris tos ugnies nepaliestas išliktų.
Šitos skarelės, skirtos kalėdinėms dovanoms, yra taip netiesiogiai West’o įkvėptos. Ne jokio konkretaus modelio ar tikslaus nusižiūrėto rašto bei spalvų derinio, tiesiog jo fontanuojančio kūrybiškumo, spalvos jausmo, meilės mezgimui ir labai pozityvios energijos.
Ir pačios – tokios gražios, kad tik truputuką arčiau užsibūsit ir patys nepastebėsite, kaip galvoje ims rastis nauji modeliai, dėliotis spalvos ir stipriai stipriai niežtėti rankos, virbalų ar vąšelio beieškančios.
Laimos P. megztos skarelės. Pirmoji – prailgintas trikampis – megzta iš Zauberball 100 2249 (Arbatos ceremonija) kartu su XL Kleckse 2189(Mėtinis). Antroji skarelė megzta iš įspūdingojo XL Kleckse 2433 (Shin Kyo tiltas), modelis – „Arabian Nights„.
