Nepraradusiems vilties, kad vasara kada nors vis tiek ateis, jau pats laikas galvoti apie medvilnę, nors Sigitos dukra jai megztą megztuką iš Re-Use nešioja žiemą – vasarą per šiltas 😉 . Toks pats užsitęsęs vėsus pavasaris šiaurinėje Danijoje, kur neseniai lankiausi, laikomas normaliu gegužės mėnesio oru ir vietiniai juokauja, kad pas juos yra iš esmės du sezonai: šalta žiema ir… šilta žiema. Šių dienų šviesoje, storesnė medvilnė, sakyčiau, yra tobulas variantas pas mus užsitęsusiai žiemai, šiltajam jos variantui. Medvilnė yra vėsesnė už vilną, o smagūs jūreiviški dryžiukai – subtili užuomina į šiltąją pusę 😉 .
Sigita kuklinosi megztuką rodyti, sakydama, kad labai paprastas, bet kaip ne kartą kalbėjomės – paprastumas yra labai vertingas ir ne taip jau lengvai pasiekiamas dalykas.
Graffiti yra pailgos formos skarelė – alternatyva taip visų mylimam Baktusui, tik kiek didesnė ir platesnė, Pagrindinis jos skirtumas – kitaip dėliojasi spalviniai dryžiukai ir naujai atsiskleidžia tiek pamėgti pereinamų spalvų siūlai, tiek vienspalvių deriniai.
Skarelės mezgimą galima suskirtyti į tris dalis – pirmas šoninis trikampis, vidurinė dalis ir kito šono trikampis. Pirmame pavyzdyje šoniniai trikampiai mezgami paeiliui dryžuojant vienspalvį siūlą su margu, o vidurys mezgamas vien iš margo, kad išliktų pirminis spalvų perėjimas bei intensyvumas. Galite rinktis kokius norite siūlus (nebūtinai siūlomo fingeringvulgaris storio) ir savo nuožiūra modifikuoti dydį.
Reikės: ~ 150g kojininio storio (100g ~ 400m) siūlų. Savo pirmai skarelei ėmiau po 1 100g kamuoliukąCrazy Zauberball(pirmame pavyzdyje naudotas 2395 (Kamufliažas)) bei Alb Lino 9200. Virbalus rinkitės savo nuožiūra (2,25 – 2,75mm), kokiu dydžiu gaunate jums patinkančią medžiagą. Valą rekomenduočiau ne patį trumpiausią, bent 80 cm.
Sutrumpinimai: a – akis; g – geroji akis; 1→2 – iš vienos akies išmezgame dvi, pirmą akį mezgame siūlą kabindami už priekinės akies kojelės, antrą – už užpakalinės. p – pridėti akį, pakeliant persuktą siūlą tarp praeitos eilės akių ir išmezgant ją gerai; (…)* x – kartojame skliausteliuose nurodytą dalį x kartų; ž – žymeklis; n – nukelta akis jos nemezgant; šioje skarelėje aš pirmą akį nukelinėju siūlą laikydama už mezginio, kad gautųsi ne vertikali gerų akių juosta, o išvirkščių akių spurgeliai; 2kgk – 2 akys sumezgamos kartu gerai į kairę; 2kgd – 2 akys sumezgamos kartu gerai į dešinę.
I. PRADŽIOS TRIKAMPIS
Pilku siūlu uždėti 7 a ir išmegzti jas g. Prijungiam margą siūlą. Pakaitomis kas 2 eiles megsime tai vienspalviu, tai margu. Pirmas kiekvienos eilės akis galima išmegzti gerai arba nukelti, kaip jūs įpratę ir koks kraštas jums gražesnis. 1 eilė. 2g, ( 1→2 )*3, 2g (10a). 2 eilė. Visos akys išmezgamos gerai. 3 eilė. (2g, 1p)*4, 2g (14a). Per vidurį uždedame ž – jis rodys centrą. 4 eilė = 2 eilė. 5 eilė. 2g, 1p, g iki 1 a prieš ž, 1p, 2g, 1p, g iki 2 paskutinių a, 1p, 2 g.
Mezgam kartodami 4 ir 5 eiles pakaitomis abiem siūlais, kol sumezgam ~ 25g abiejų (aš turėjau tuo metu 218a, bet šis skaičius pas jus gali būti kitas, priklausomai nuo jūsų mezgimo tamprumo). Baigiam pradžios trikampį pilku siūlu. Po 5 eilės (atsiduriame pačiame būsimos skarelės pakraštyje) apsisukę nuimame pusę akių (iki ž), o likusią pusę išmezgame gerai. Pilką siūlą nutraukiame, toliau megsime tik margu.
II. CENTRINĖ DALIS.
Mezgame margu siūlu pirmyn-atgal geromis akimis, kas ketvirtą eilę po 2 pirmųjų akių pridėdami po 1 akį tol, kol sunaudojame ~ 50g (skaičiuojant nuo pradžios) margo siūlo (t.y., pusę). Tai yra skarelės vidurys. Aš šiame taške turėjau 122 a. Išmezgame lygiai 3 ripso juostas (6 eilės) ir pradedame proporcingai mažinti.
1 eilė. 1g ar n, 2kgk, g iki galo. 2-4 eilės. Visos akys išmezgamos gerai.
Kartojame 1-4 eiles, kol gauname tą patį akių ( +1), kokį turėjome pradėję centrinę dalį (mano atveju tai buvo 109a). Tuomet vėl prijungiame pilką siūlą ir išmezgame dar kartą 1 eilę, o pabaigę ne sukamės atgal, o uždedame ž ir pridedame tiek pat akių, kiek turime ant virbalų, tai yra, padvigubiname akių skaičių. Apsisukę išmezgame viską g.
III. PABAIGOS TRIKAMPIS. Jį vėl megsime 2 siūlais, keisdami juos kas 2 eilutes.
1 eilė. 1g ar n, 2kgk, g iki 3 a prieš ž, 2kgd, 2g, 2kgk, g iki 3 paskutinių a, 2kgd, 1g. 2 eilė. Visos akys išmezgamos gerai.
Kartojame 1-2 eiles, kol lieka 10a.
1 eilė. 1g, (2kgd)*4, 1g (6a); 2 eilė. Visos akys išmezgamos gerai. Pertraukiam siūlą per likusias 6 akis ir baigiam mezginį.
Antra skarelė megzta iš vienspalvių Drops Alpaca siūlų, keičiant juos kas 2 eilutes savo nuožiūra (arba siūlų nuožiūra, jei naudojate likučius ;)). Kaip supratote iš aprašymo aukščiau, visų trijų dalių dydžiai gali būti laisvai modifikuojami (tiksliau, dviejų, nes pradžios ir pabaigos trikampiai yra vienodi). Jei padarysite didesnes šonines dalis, turėsite platesnę skarelę, didesnis centras ją prailgins.
Pereinamų spalvų siūlai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys tokiu paprastu sprendimu – tik imk ir megzk, ir spalvomis džiaukis – kartais slepia savyje nemenkų iššūkių, kai paaiškėja, kad lygios spalvas keičiančios juostos ne visuomet duoda džiuginantį variantą…
Šiandien du megztukai – du labai vykę sprendimai ir, tiesą sakant, tokie išsaugotini receptai užtikrintai geram rezultatui.
Pirmajame Jolanta sudryžuoja pereinamų spalvų Noro siūlą vienspalviame fone. Ne visur, prie kaklo pasilikdama gryną Noro labiausiai prie veido tinkančių raudonų atspalvių. Pagal jų koncentraciją, turiu tokį įtarimą, kad gamintojo kortas permaišė ir visas reikiamas spalvas į vieną būrį sušaukė ir tai yra toks receptuose su pereinamais siūlais neminimas, bet dažnai praktikuojamas triukas – nebijokite traukioti siūlą ir persidėlioti spalvas pagal savo poreikius. Didžiąją dalį tokių siūlų (tiek šiame įraše naudojami Noro Flower Bed ar estiška vilna, taip pat visi stebuklingi Schoppel-wolle kamuoliukai ir daug kitų) jūs lengvai galite sujungti paveldami paplonintus galus be jokių mazgų, todėl procesas labiau panašus į savo spalvų kamuoliuko gaminimą, be jokio galiukų choro fone, kurį sulikviduoti kartais reikia ne mažiau laiko nei numegzti visą daiktą;).
Sukoncentravusi visus raudonus atspalvius arčiau veido, Jolanta maždaug nuo pažastų mezgė juosteles, skiesdama pagrindinį siūlą kas dvi eilutes pilkšvai melsvu vienspalviu, kuris labai gražiai apačioje pereina į pabaigos kraštelį, vykusiai sudėliodamas akcentus. Rankovės margos, bet dryžiukai įsimaišo ir jose šen bei ten, kad išsilaikytų spalvinę simetriją, o ties krašteliu, taip pat kaip ir pagrindinėje dalyje, prijungiamas vienspalvis, per kelis dryželius pasibaigiantis stulpeliu.
Beje, trečioje nuotraukoje dar vienas gražus būdas pereinamoms spalvoms – spurgeliai, neretai tekstūriškai, o kartais ir spalviškai suskaidantys pereinamų spalvų juosta. Jolantos išbrokuotas, deja…
Audronės mezginius ir pereinamų spalvų siūlų jūs jau matėte MZ dienoraštyje. Jos darbinis arkliukas ar greičiau firminis receptas margiems kamuoliukams – modulinis mezgimas, kai forma modeliuojama iš įvairaus dydžio atskirai mezgamų ir jungiamų procese kvadratų. Spalvos dėliojasi pagal mezgimo kryptį ir jau ne gamintojo numatytais dryžiais, o abstrakčiomis kompozicijomis, Į tą unikalią spalvinių plėmų dermę papildomo įdomumo įneša ir netolygūs ripsinių bei lygaus mezgimo juostų intarpai.
Tiksliai tokio pat daikto jūs nepagaminsite, o ir nereikia! Nuostabus pats principas, galintis tapti pagrindu unikaliems jūsų mezginiams.
Jolantos Kasteckienės megztas megztukas iš Noro Flower Bed 1299 ir Audronės Jarutytės megztinis iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos. Nuotraukos autorių.
