Originaliai išbandytas

Mes dažnai žiūrime į gamtą kaip sektiną ateities pajautimo pavyzdį (smilgos užauga virš būsimo sniego linijos, kad žvėrys nebadautų, paukščiai numato orus savo kelionėms ir t.t. ir t.t.), žmogų dažnai nurašydami kaip nebejautrų ir iš natūralių gamtos ritmų iškrentantį pavyzdį – gyvename mechaniškai sustyguotame pasaulyje, kur ritmą diktuoja darbai, mokslai ir kiti žmogaus sugalvoti dalykai, vietoj ateities spėjimo skaitome prognozes, bet MZ bendruomenė yra puikiausias įrodymas, kad viskas tikrai nėra taip dramatiška ;). Turiu galvoje vasarinius mezginius.

Nepaneigiamas faktas yra tai, kad aplinkui pastebi tą, kuo pats gyveni. Netikėtai pačiai sau jau nuo pavasario užsiėmiau vasaros mezginiais ir, aišku, akyliau stebiu aplinką, tai tam tikrą kiekį megztų vasarinių palaidinių MZ galėčiau nurašyti šitai taisyklei, bet tikrai ne visas. Dar nedidelį procentą priskiriu Daliai, kuri su savo meile vasariniams mezginiams ir į mano mezgimą prikapsėjo, bet vis tiek man patinka galvoti, kad didžioji dalis ryškios gausos tiek mano, tiek visos MZ bendruomenės vasariškų projektų yra mūsų giluminis pajautimas, kad šią vasarą jų reikės 😉 .

Nuo pavasario pastebimas ryškus poslinkis vasarinių projektų pusėn (su Jurgita juokėmės, kad su dukros suknele ji net vasarą pralenkė) dabar, rugpjūčiui įsivažiavus, tik patvirtina, kokie jautrūs yra mezgantys žmonės. Pavasaris buvo ilgas ir šaltas – gamta padovanojo gražaus laiko pasiruošimui vasarai, kuri, dabar jau matome, šiais metais apsiėjo be karščių, antra vasaros pusė nepagaili mums nuolatinio lietaus ir idealios temperatūros savo megztomis palaidinėmis džiaugtis. Ruduo taip pat žada būti ilgai šiltas… 😉

Todėl man dar labai smagu rodyti įkvepiančius vasariškus mezginius (kurie kūrybiškų žmonių spintose labai sėkmingai gali prireikus ir liemenės rolėje pabūti) net dabar, rugpjūtį. Kol nebuvau pagavusi tos vasarinės bangos, linines ir medvilnines palaidines trumpomis rankovėmis pradėdavau megzti paskutinį vasaros mėnesį, tiek man užtrukdavo įsijausti į naują sezoną. O ir nuo prakaitos limpantys pirštai kiek atvėsindavo mano meilę vilnai. Baigdavau, aišku, pačiu laiku naujam sezonui ir dažniausiai taip pat pralenkdavau vasarą. Kitų metų 😉 .

Tad šiuos vasariškus rugpjūčio įrašus skiriu ir sau iš praeities, ir vilnoniams mano sielos (ar mezgimo 😉 ) draugams, kurių mezgimo planus tik dabar vasara paveikė (ar priveikė 😉 ).

Atsiprašau už tokią ilgą įžangą naujam Daivos mezginiui, kurį nekantriausi tikrai jau apžiūrėjo pirmiau visų tekstų 😉 . Net neabejojau, kad naujas storesnis Trio 2 siūlas ją patrauks – o ir koks kūrybingas žmogus praeis pro šalį! Ir spalvos gražios, ir storis labai tinkamas, ir naujienos visiems rūpi, ir Isager stilius mums artimas kaip retas kuris.

Daiva kartais mezga pagal gatavus aprašymus, bet vis dažniau regiu modelius „iš galvos” ir baisiai man tie kūrybingų galvų lobiai patinka 🙂 .

Nauja vasarinė palaidinė – gili lengvos laivelio formos iškirptė, nuleistos rankovės, klubų link siaurėjantis ilgas siluetas, visai arti tunikos. Labai man patinka ši gilaus miško žalumo spalva, lengvai sudryžuota švelniai spalvotais dryžiukais. Pilko siūlo nespėjau išsiaiškinti, bet violetiškai rusvos juostelės – iš likusio Edition 6.0 kamuoliuko. Ir visai nesvarbu, kad spalvotas kamuoliukas vilnonis, jis tinka savo storiu ir spalva, o kūrybinis sumanymas yra daug svarbiau už stereotipinį medžiagos grynumą.

Dar kas man labai patinka, tai rašto parinkimas – paprasto 1*1 stulpelio. Siūlas dėl savo sudėties formos nelaiko ir stulpelis vietoj elastingo aptempimo šitai palaidinei suteikia gražaus tekstūrinio purumo. Kartu jautriai suskaido spalvotus dryžiukus, kurie švelniai suvirpa gerų ir išvirkščių akių derinyje.

O kaip rėmas pagrindiniam raštui – dailios detalės: plati išvirkščių akių juosta šonuose su gerų akių linija per viduriuką ir lygi plati apykaklės dalis su kitos spalvos stulpelių pabaiga, susišaukiančia su apačia. Smagi skarytė prie palaidinės – užuomina į kitą projektą 😉 .

Daivos Janavičienės megzta palaidinė iš Isager Trio 2 (Bottle Green) kartu su Schoppel-wolle Edition 6.0 2474 (Kaimynų sodas).

Češyro katino šypsena

Dovilė su Noro siūlais susikalbėjo vos tik jiems pasirodžius MZ (o tai yra, vos tik atsidarius MZ 😉 ) ir numezgė ne vieną iškirtinį mezginį iš jų, savaip tas neįprastas spalvas apžaisdama, kartais derindama su kitais siūlais. Ši tunika jau buvo rodyta MZ dienoraštyje prieš… 10 metų 🙂 . Įraše rasite ir daugiau pačių įvairiausių mezginių iš šito nuostabaus siūlo, kuris po truputį palieka MZ.

Žiūrėdama iš pakankamai ilgo jau megztam (dažnai ir permegztam) daiktui perspektyvos, galiu pasidžiaugti, kad Noro siūlai yra be galo ilgaamžiai (akivaizdu, geri japoniški genai 😉 ), tai jei ką dar turite spintoje, turite labai neblogas perspektyvas ateičiai – galėsite tiek nešioti, tiek permegzti, pakombinuoti su kitais siūlais naujoms idėjoms.

Kitas dalykas, liečiantis visus pereinamų spalvų siūlus, yra nuostabi idėja, kaip panaikinti tiesiai iš kamuoliuko mezgant atsirandančius dryžius. Tereikia vieną margą kamuoliuką sudryžuoti su kitu. Dovilės tunika akivaizdžiausiai šį triuką demonstruoja. Kaip sakė jau klasika tapusios roko operos autoriai: „Meistras pleištą tik pleištu išvaro”. Pasidėkite šitą idėją saugiai, bet pasiekiamai – tegu Noro išeina, bet pereinamų spalvų siūlų yra visokių ir ši taisyklė jiems galioja taip pat.

Labai ilga šio straipsnio įžanga, bet jis iš tikrųjų nėra apie tai, kaip Noro išeina. Atvirkščiai – kaip Noro lieka. Ant prieš dešimtmetį megztos Dovilės tunikos žydinčiomis rankovėmis staiga ėmė ir pakibo Češyro katino šypsena.

Net kai šie siūlai susidėvės fiziškai, jie kabės pusiau materialioje erdvėje efemeriška katiniška šypsena, kaip visi meno kūriniai, pakeitę mūsų pasaulį, nesvarbu, kokiu pavidalu jie yra išlikę (ar neišlikę) šiandieną. Nes rankraščiai nedega.

Dovilės Žydelienės prieš dešimtmetį megzta tunika iš Noro Silk Garden Sock S304 ir S252 su visai neseniai ant jos atsiradusia Češyro katino šypsena.

Tradicijos

Anastasija turi labai vertingą ir ne taip jau dažnai šiais vartojimo laikais pasitaikantį praktiškumo geną – mezga tai, kas nešiojama, kas tinka ir patinka, permezga (!), jei nebenešioja ir – svarbiausia – visiems siūlų galiukams ji randa patį gražiausią pritaikymą naujo mylimo rūbo, o ne švediško stalo kandims pavidalu.

Man taip gražu žiūrėti, kokia ji dėmesinga visoms turimoms atsargoms, nesvarbu, kiek ko belikę, prisiderina, ką reikia, ir ne šiaip sunaudoja, kad tik sunaudotų, o pagalvojus numezga naują gražų, reikalingą ir nešiojamą daiktą. Kai taip lengva dabartiniame pertekliuje gyvenant pamiršti viską pabaigus mezginį ir nesukti galvos dėl jokio siūlo kamuolėlio, juo labiau pusės ar dar mažiau, ji su didele pagarba visiems gamintojams (tik pagalvokite, kokį ilgą kelią nueina siūlų kamuoliukas nuo avies nuosavo kailiuko iki siūlų parduotuvių lentynų!) stengiasi rasti kiekvienam siūlui jo vertą projektą – tai yra tokį, kuris bus mylimas ir naudojamas.

Pamenate jos margą megztinį iš islandiškos Plotulopi vilnos megztinį, atpažįstate spalvas? Aišku, kad mezgant raštuotus megztinius, visada lieka daug likučių, ypač tokio skalsaus ir po >100 g supakuoto siūlo – kartais tik vos vos praimame kamuoliuką (ar diską Plotulopi atveju). Tai prašom – visos trys megztuke naudotos spalvos sugulė į labai smagią, jaukią, šiltą ir dailią liemenę 🙂 .

Anastasya Zaychenko megzta liemenė iš Istex Plotulopi 1030, 1032, 1424, modelis – „Kreuzberg„.

Abi pusės skirtingos ir kaitomos

Nuostabiai gražus ir universalus naujas Jolantos mezginys pradeda kalendorinio pavasario įrašus ir tinka tai progai idealiai. Pereinami sezonai todėl taip ir vadinami, kad orai primena amerikietiškus kalnelius ir niekas taip negelbsti kaip sluoksniavimas. Toks trumpomis rankovėmis daiktas iš plonos vilnelės gali būti nešiojamas pačiuose įvairiausiuose deriniuose.

Kaip matote iš nuotraukų, fotosesija vyko dar toli gražu ne pavasarį, tai naujas mezginys buvo liemenė. Su visais iš to išplaukiančiais privalumas – ką po ja pasivilksi, taip keisis visas ansamblis. Vėsią vasaros dieną galima nešioti jį kaip šiltesnę palaidinę trumpomis rankovėmis ir derinti švarkelį, jei yra reikalas.

Bet pati svarbiausia dalis yra gražumas! Originalas yra grafiškai juodai baltas, o Jolanta savo megztuką gerokai pakeitė jį paspalvindama. Labai santūriai – tiek šviesus rankomis dažytas kamuoliukas, tiek šokoladiniai atspalviai yra santūrus ir švelniai pereinantys, užtai nugaros viduriuke tą šviesų santūrų smėlinį staiga pakeičia ryškus Shin Kyo tiltas ir – ta-dam! – 180 laipsniu kampu keičiasi mezginio nuotaika ir charakteris.

Šis megztukas iš tiesų yra dar universalesnis daiktas nei tiesiog liemenė – priekis ir nugara yra skirtingi ir abu juos kaitalioti pagal nuotaiką ir priderintus rūbus (ir turėti dar daugiau derinių, savaime suprantama 🙂 ).

Originale priekis yra su augantį medį primenančiu trikampiu per viduriuką, o nugara lygiai dryžuota. Jolanta ne tik juos gali nešioti, kada panorėjusi, išryškinusi nugaros centrą ji turi ir du spalvinius variantus – santūrų rusvą su dominuojančia trikampio forma ir kitą pusę, su į tą santūrumą įsivežusiu spalviniu uraganu.

Ir vyšnaitė ant torto – pažiūrėkite, kaip dailiai I-cord juostele užbaigta apačia!

Jolantos Gulbinovič megzta liemenė iš Schoppel-wolle XL Kleckse 2190 (Dykuma), 2433 (Shin Kyo tiltas) ir Zauberball100 2165 (Šokolado puodelis); modelis – „Striped Wedge Pullover„.

Item added to cart.
0 items - 0,00