Dryžuotas tęsinys

Šios dvi smagios Eglės liemenės sesutėms yra šiltas ir dailus kito jos projekto tęsinys. Tiesa, megztinį iš skirtingų spalvų Snow kamuoliukų mezgė vyresnė šių dviejų besišypsančių gražuolių sesė, Eglė buvo “tik” jo kuratorė. Projektui pasibaigus, Rugilei pabaigus ir pristačius savo rimtą darbą, savaime aišku, liko nemažai likučių – jų paprastai lieka nuo bet kokio mezginio, bet nuo margo tai garantuotai 🙂 . Ir jie visi nukeliavo pas Eglę. Ji juos peržiūrėjo, prisidūrė, ko trūko, ir tie siūlai vėl grįžo atgal į tuos pačius namus – jau dviejų šiltų liemenių jaunesnėms sesėms pavidalu 🙂 .

Pernai turėjau džiaugsmo būti aštuntokės mezgimo projekto mentore. Projektas pavyko, megztukas buvo numegztas. Liko šiek bei tiek siūlų, kurie nejučia susimezgė į liemenę, kuri nukeliavo dovanų jauniausiai sesei. 
P. S. Siūlų liko dar pusei liemenės.

“Iš tų likučių, kurie liko nuo liemenės, o prieš tai liko nuo megztinio, nupirkus kelis papildomus matkelius, gavosi dar viena liemenė.”

Eglės Lašinskienės megztos liemenės ir nuotraukos. Siūlai – Drops Snow 54, 47, 91, 13, 89, 65, 23; modelis – “Holiday Slipover“.

Spalvoti dryžiukai

Šiandieninis Daivos megztukas iš dalies pratęsia kojininių siūlų temą dar keliomis kryptimis. Jau viena ta, kad matote ne kojines 😉 . Taip sutapo, kad vakar man teko matyti dar vieną megztuką vien tik iš kojininių siūlų (jį labai tikiuosi parodyti MZ, jis yra labai mylimas ir dabartiniu oru retai nusivelkamas 😉 . Tačiau Daiva ne tik panaudojo kojininius siūlus fantastinio gražumo rūbui, bet ir suderino juos su gryna merino vilna. Viename kamuoliuke, kaip ir priklauso kojininiam, greitai keitėsi spalvos, kitame – lėtai, vienas buvo tvarkingai suverptas, kitas – paveltas, bet kai turi viziją ir daug polėkio ją įgyvendinti, nebijai eksperimentuoti ir palieki kažkokias mitines taisykles, gali džiaugtis labai ryškiais savo kūrybos žiedais. Kamuoliukų buvo pora, bet Daiva juos taip sudryžavo, kad vos du spalvynai nė kiek nenusileidžia labai margam prototipui, nekalbant jau apie originalumą.

Jau iš Noro laikų MZ esu patyrusi, kad vienas iš efektyviausių būdų suskaidyti vertikalias pereinamų spalvų juostas yra jas… sudryžuoti. Taip, smulkūs dryžiukai yra dryžiukai, bet jau nieko bendro su tuo tvarkingu horizontaliu spalvų išsidėstymu. Daiva panaudojo tą patį derinimo principą, bet jos spalvinis matymas yra toks originalus ir kūrybinė laisvė tokia begalinė, kad… rezultatą matote 🙂 .

Simboliška, kad vienas iš spalvynų vadinasi Ankstyvas paukštelis – šis megztukas yra iš tiesų toks, nes siūlas yra šio sezono naujiena, tik atkeliavo ir dar labai nedaug mezginių iš jo pasirodė. O ir netikėtame derinyje abu siūlai atsiskleidė pačiomis gražiausiomis savo pusėmis.

Sekantys Daivos mezgimą, aišku, supranta, kad daug tame yra asmeninio žvilgsnio ir labai nemažai magijos, bet tokių pačių dalykų megzti ir nereikia – teįkvepia jie kūrybingą, lengvą ir žaismingą požiūrį į mezgimą kaip erdvę eksperimentuoti ir atrasti, stebinti ir reikštis. Kur vienintelė galiojanti taisyklė yra tavo idėja.

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2231 (Spalvotieji metalai) ir Schoppel-wolle Zauberball 100 2623 (Ankstyvas paukštelis); modelis – “Dathan Pullover“.

Šalikas – šventė

Šiandienis šalikas pratęsia ir vakarykštės pereinamos estiškos vilnos temą, ir rudens karalienių – kas drįstų užginčyti tokį titulą šios dienos herojei? Herojės, tiesa, yra dvi – dukra, pamačiusi mamos šaliką, neliko jam abejinga 😉 – “mezgiau sau, bet pamatė dukra ir “atėmė”. Tiek ir pasidžiaugiau, bet kartu labai smagu, kad jai patiko ir mielai nešioja.”

Estiškos vilnos gražių ir labai charakteringų perėjimų nenuneigsi, ir, aišku, galima megzti tiesiai ir lygiai ir tikrai bus gražu, bet… taip atpažįstama 😉 , o ir horizontalūs perėjimai ne visada ir visur yra pageidautini. Mezgėjos nuolat kelia sau įvairius iššūkius, kaip apžaisti tas gražias spalvas, kokį rasti originalų būdą joms atsiskleisti. Tai žakardai iš dviejų skirtingų spalvynų, tai mezgimas įvairiomis kryptimis.

Šis šalikas sukonstruotas pagal principą “meistras pleištą tik pleištu išvaro” – dryžių suskaidymui panaudoti kitų spalvų… dryžiukai 🙂 . Paprasta? Taip! Genialu? Neabejotinai! Ir super super efektinga. Jau truputį nustūmus estišką vilną į antrą planą (pirmame netelpa visi patinkantys ;)) ), žiūriu į šitą šaliką ir net seilė varva – tokios skanios, skambios spalvos.

 Šalikas “megztas iš estiškų siūlų (apie 230 gramų), prie jų tiko dar apie 50 g savo turėtų lietuviškų siūlų su spalvų perėjimais (kur žalia juosta), na, ir likučiai kitų dryžiukams. Dryžavau sąmoningai, kad suardyčiau tolygius spalvų perėjimus. Šaliko ilgis – apie 190 cm, plotis – 57. Apmečiau 110 akių (iš jų po 5 akis kraštams dvigubu mezgimu), mezgiau 4 numerio virbalais.

Apolonijos Kalniūtės megztas šalikas ir nuotraukos. Pagrindinis siūlas – estiška Aade Long 8/2 artistic vilna.

Prie kojinių

Improvizuotą kojinių savaitę šventine gaida užbaigia (savaitę, ne kojinių pasirodymą 😉 ) nuostabi Eglės pėdučių kolekcija – su burbuliukais 🙂 . Be didelio AČIŪ už jos palaikymą ir prasmingo grožio kūrimą nelabai ką ir bepridėsiu, nes ir jos nuotraukos, ir istorijos yra pačios labai iškalbingos. Norėjau pasidžiaugti kartu, kad daugiasluoksnių Eglės projektų gražumą įvertino ir pats siūlų gamintojas, prisijungęs prie ištikimų jos gerbėjų būrio. Ir priminti, kad be meninės pusės pėdutės yra puikus kojininių siūlų likučių sunaudojimo (arba pagaminimo ;)) būdas, greitai ir efektingai apšiltinantis kojas, kas darosi vis aktualiau 😉 .

“Tas neįtikėtinas modelio tobulumas neleidžia nurimti. Pernai numezgusi 26 poras pėdučių sustojau, galvodama, kad išmezgiau visus įmanomus variantus. Bet atėjo ta diena, kai supratau, kad noriu pabandyti į vieną vietą sudėti ir pereinamą siūlą, ir burbuliukus.

Pėdutės pabuvo “Angelų kalvoje”, kurioje radau skulptūrą su močiute. Kažkodėl ji man pasirodė tarsi būtų mezgėjų globėja. Įdedu nuotrauką, gal ir Jūs joje pamatysite savo Močiutę.”

Kai jau atrodė išbandžiau visus pėdučių spalvų, burbulų, smulkių ir stambių perėjimų variantus, kilo mintis padryžuoti. Imti vieną siūlą iš kamuoliuko pradžios, kitą iš pabaigos. Gavosi nuostabios pajūrio spalvų pėdutės.

Man Lietuvos pajūris yra Palanga, su Kriščiūno piešinių paroda “Kablyje”, stebuklingo grožio smėliu, aišku, Basanavičiaus pramogomis, (paauglių ir vaikų mamos supras) ir Tiškevičiaus parko suoliukais, knygai paskaityti ir pamegzti.

Šias pėdutes pradėjau megzti rudenį, bet kažkaip nesimezgė, nes turbūt negalėjau įgyvendinti kartu su mezgimu gyvuojančio pomėgio – nufotografuoti – nebebuvo atliepiančių spalvų. Atėjus mokinių atostogoms, smegenys suveikė teisingai, paskutinę sekundę pagriebiau šį projektą į lagaminą – ir štai rezultatas!

Mezgimo pagalbininkai: bugenvilijos, saulė, vandenynas ( ir sangrija).

Kojinytės, į kurias įmezgiau vasaros jausmą – šiek tiek rytinio rūko, bijūnų žiedlapių ir samanų kvapo.

Mano mielai mezgimo draugei Židronei.

Pirkau šiuos siūlus, kaip rožių siūlus, nes draugė turi smagią rožių alėją ir noriu ją nudžiuginti pritinkančiomis kojinytėmis.

Tikiuos, kad gal ir kokią nuotrauką su rožėm padarys.

Kadangi aš rožių neauginu, tai fotografavau pėdutes su lauko gėlėmis.

Numezgus ankstesnę rožių pėdučių porą supratau, kad man labiau patinka, kai abi kojinytės yra stipriau panašios. Pavyniojus siūlą, pasirodė, kad toliau dėliojasi pirmos poros pirmą pėdutę atitinkančios spalvos. Taip gimė ši pora, kuri sudaryta iš antros ir ketvirtos kojinytės, numegztų iš eilės iš to paties kamuoliuko.

Rožių kojinės pavirto į Draugystės kojines, nes antrąją porą gauna dovanų mano geros draugės gera draugė!

Eglės Lašinskienės megztos pėdutės, nuotraukos ir tekstai prie jų. Pirmoji ir antroji poros megztos iš Schoppel-wolle Zauberball 2360. Trečioji pora megzta iš Schachenmayr Regia Viva Color 4868. Bijūninė pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball 2364, o rožinės draugystės pėdutės megztos iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2170. Visų mezginių modelis – “Pėdutės“.

Item added to cart.
0 items - 0,00