istex einband

Pilni delnai snaigių

Savo gimtadienį MZ tradiciškai sutinka su nauju modeliu ir šiais metais dovanojam Jums pilnus delnus snaigių – pamenate, kaip vaikystėje jas gaudydavom ir gėrėdavomis nepasikartojančiomis formomis 🙂 ?

Šių bepirščių pirštinaičių idėja gimė vasarą latvių mezgėjų susitikime. Jo organizatorė Baiba Pilane pasiūlė visoms norinčioms dalyvėms bendrą mezginį – ripsu išilgai kaip riešinės megztas pirštinaites su trumpomis eilėmis suformuotu nykščiu. Ji parodė kelias dekoro idėjas, kiekviena galėjo rinktis, naudotis jomis ar kažką pridėti savo. Man ripsas iškart susijungė su garsiosiomis Orenburgo skaromis, kurių kiauraraščiai būtent išmegzti ripse. Tai yra kitoks principas nei tradiciniuose, mums labiau įprastuose kiauraraščiuose (nesvarbu, kiekvienoje eilėje mezgamas raštas ar kas antrą), kur labai svarbi suėmimų kryptis – jie formuoja dailų rašto piešinį. Ripse gi mezgamame kiauraraštyje svarbu yra tik skylutės (pirmose raštų schemose buvo žymimos tik jos), todėl nors ir paruoštose schemose patogumui aš nupaišiau suėmimus, jų kryptis nėra radikaliai svarbi, galite drąsiai keisti, jei kitaip yra patogu.

Dar vienas momentas megsiantiems – aš įsivaizdavau, kad skylutės geriau matysis su tamsiu siūlu, nes užsimovus ant rankos turėtų šviesti oda. Deja, po vasarinio bandymo supratau, kad ši technika gerokai raiškiau atrodys su šviesiais siūlais – raštas matosi ir užsimovus pirštinę, ir net be rankos. Todėl modeliui mano pasirinkimas buvo šviesus snieginis koloritas – baltas, šviesiai pilkas, melsvas, rausvas, gelsvas (pastarieji du dar laukia mezgimo krepšyje 😉 ).

Siūlo storis kaip ir nėra labai radikaliai svarbus tokiam modeliui, bet, tos pačios Baibos žodžiais tariant, fingering vulgaris (aka 100 g ~ 400 m) yra pats optimaliausias pasirinkimas – pakankamai komfortabilus tiek megzti, tiek nešioti, o ir nestorame siūle yra kur skleistis raštui.

Kalbant apie raštą, pagrindinė, puošnioji, dalis yra pirštinių išorinėje pusėje, aprašyme rasite du snaigių smulkaus sniego fone variantus, kurie skirsis 4 ripso juostelių pločiu. Tai gali būti pasirinkimas tiek didesnei, tiek mažesnei rankai, bet kartu ir daugiau erdvės bei pasirinkimo mūsų mezgimo tamprumui. Pamenate riešinių epochą – net su tais pačiais virbalais ir siūlais visos įsigudrindavome megzti skirtingą ripso juostelių skaičių (aš įsigudrinau su patirtimi ir įgudimu megzti tampriau tam pačiam riešui vis jį didinti 😉 ). todėl pagal save nuspręskite, ir kuri snaigė Jums gražesnė, ir kiek papildomo foninio sniego Jūsų rankai reikės. Tik skaičiuodami atkreipkite dėmesį, kad viršutinė dalis ir delninė skiriasi savo pločiu, delno dalis yra siauresnė, todėl jų sudūrimo vietoje išmegztas nykštys yra anatomiškai taisyklingoje vietoje – ne per šoną, o arčiau delno.

Lygiai taip pat lengvai koreguojamas ir pirštinaitės ilgis – galite savo nuožiūra nuimti ar pridėti akių, elastingas ripsas prisitaikys prie rankos formos.

Ripsinė dalis yra mezgama lygiai, bet – nupaišiau kelias mažų snaigučių schemas (tokių patys galite lengvai prisikurti visokiausių variantų 🙂 ), jei norėsis kelias pagauti ant delnų. Galite jas išmegti bet kuriose delno dalyse.

Kad kraštas būtų tvarkingesnis ir tampresnis, pirštų dalyje (tiek pagrindinėje, tiek nykščio) pirštinė baigiasi siaura 2 akių I-cord juostele. Riešo dalyje jos atsisakiau (ji pagal aprašymą yra 3 ripso juostelėm platesnė), kad ši, atvirkščiai, būtų elastingesnė, bet jei norėsis, galite ir ją dailiai apkraštuoti tokiu pačiu I-cord’u.

Tokio storio siūlų pasirinkimą turėjau didžiulį ir pirma mintis buvo keturgijai kojininiai siūlai. Nerealizuota kol kas, bet ir dabar manau, kad tai buvo gera mintis – siūlas ir šiltas, ir – svarbiausia – tvirtas, o pirštinės, jau spėjau patirti, kad ir ne taip, kaip kojinės, bet nuoširdžiai kasdieną nešiojamos yra linkusios susinešioti 😉 . Bet pirmam bandymui konkursą laimėjo baltas Istex Einband – jis ir šilumą garantuotai užtikrins, ir savo gražiu pūku bei tvirtu formos laikymu labiausiai man asocijavosi su sniego raštais. Švelnesnis rankai – šviesiai pilkas Drops Flora variantas. Ir mažesnis, nes alpakos vilna yra linkusi gražiai kristi. Abi poros buvo megztos ir tais pačiais virbalais, ir tiek pat eilių, o pilkosios tiko gerokai už mano mažesnei rankai.

Smalsu buvo išbandyti ir plonesnę vilną – Isager Spinni. Iš jos numegzta melsvoji pora platesne schema. Mezgimo krepšyje dar manęs laukia Drops Alpaca, Isager Merilin su Rosarios4 Jardim – nekantrauju pamatyti Jūsų variantus! Gal kas sugalvos prisirinkti snaigių ir už kaklo – į tradicinį baktusą? 😉

Balta pora megzta iš Istex Einband 0851, šviesiai pilka pora – iš Drops Flora 03, melsva – iš Isager Spinni 10. Karolio Eidikio nuotraukos, modelis – „Snaigės„.

Šilti sluosniai

Loreta labai smalsi visokių vilnų rūšių, mielai jas bando, o likučius kūrybiškai panaudoja. Gaudykit nuostabią idėją ateinantiems šalčiams:

„Aš ką tik numezgiau visą krūvą naudingų dalykų iš Einband (po du siūlus) ir iš Isager Spinni (irgi po du siūlus). Sugalvojau taip: kadangi žiemą dažnai pasičiumpu tik vienas pirštines ir paskui šalu rankas, tai tas bepirštes laikysiu kišenėj ir, jei bus šalta, mausiuosi ant pirštinių. Ir su anūke sutarėm, kad jinai irgi taip mausis. Todėl čia ne pabaiga, o tik pradžia, nes anūkai, kaip žinia, pirštines vis kur nors pasėja pakeliui iš mokyklos 🙂 .„

Loretos megztos riešinės ir nuotraukos. Siūlai – dvigubas Isager Spinni ir Istex Einband.

Raudonos vibracijos

Paprastai vieno įrašo herojumi tampa vienas mezginys, nes kiekvienas yra unikalus ir nusipelno atskiro dėmesio, bet praeitas ketvirtadienis klube buvo toks ypatingas raudonų premjerų, kad rankos pačios jas į vieną kompaniją sukėlė (juolab kad ta raudona trijulė ir prie stalo bendrai kartu kelias valandas leido 😉 ).

Jolanta savo megztukui rinkosi siūlus tokį tikslą ir turėdama: „Taip mane ant raudonos patraukė…” Nebūdama ryškių ir atvirų spalvų gerbėja, ji raudoną išsirinko super subtilią – rankomis dažytą XL Kleckse kamuoliuką. Tai yra, tris kamuoliukus, nes tiek tuo metu MZ tebuvo ir kad nepritrūktų, prisiderino dar porą giminingų atspalvių vienspalvių Regia Merino Yak kamuoliukų. Šie taip gerai prisiderino, kad net atvykus reikiamų „kleksų” papildymui (rinktis buvo iš ko – šios spalvos atkeliavo tiek rankinio dažymo merino vilnos, tiek kojininiai kamuoliukai), ji visai nebenorėjo keisti sugalvotos koncepcijos ir megztinio apačią pabaigė vienspalviais nevienodo pločio dryžiukais, kurie savo tvarkingumu, labai harmoningai papildė rankinio dažymo polėkį.

Spalva buvo pagrindinis sumanymas, todėl ir modelį Jolanta sugalvojo visai minimalistinį. Užtai su labai dailiu statytų rankovių modeliavimu iš viršaus, ripsine kaklo apdaila, kurios išvirkščių akių brūkšniukai super vykusiai išryškina tapybišką siūlo dažymą. Megztukas apytrumpis, su kukliu apačios stulpeliu ir ilgu rankovėse – viskas, kaip dabar madinga.

Spalva buvo ir kitos Jolantos megztuko išeities taškas, tik ne šiaip abstrakti, o šis labai konkretus intensyviai rožinis estiškos vilnos atspalvis. Apie savo megztuką Jolanta taip ir pasakė: „Spalva čia karalienė, visa kita sukasi apie ją”.

Tuo tarpu tas „visa kita” visai jau ne tokios mažos reikšmės reikalai 😉 . Kalbant apie siluetą, Jolanta pasirinko nuleistas gana plačias rankoves su tokiais pat plačiais ir ilgais rankogaliais – juos sėkmingai galima atsiraitoti. Tokiu pat stambiu stulpeliu numegzta ir šalinė apykaklė, o visa ta išraiškinga stambaus rašto koncepcija sukasi apie pagrindinį raštą, kurį Jolanta perdirbo labai stipriai jį išdidindama, kad tradicinis kiauraraštis virstų raiškiais dekoratyviais rombais. Megztinio ilgį taip pat galima koreguoti, stilingai jį užlankstant į vidų ir patrumpinant prie sijono ar plačių kelnių ar tvarkingai ištiesinus beveik uždengti klubus prie siauresnių.

Šalinė apykaklė yra ypač dėkinga iškirptė pademonstruoti ir naują šalikėlį iš raudonų atspalvių Edition 3.0 kamuoliuko – dar vienas raudonas žiedas į tos pačios spalvos ketvirtadieninių premjerų būrį. Tokį patį greitai užsiriš ir „viršutinė” Jolanta, nes kokį raudoną rūbą besirengsi, margame kamuoliuke atrasi giminingų atspalvių 🙂 .

Ir aišku, kad nepraėjo pro šalį nenusifotografavusios prie valentininės Drogo reklamos – kuo daugiau raudonos spalvos, tuo geriau 😉 .

Rūtos premjera krypsta į kitą rausvos spalvos pusę – šiltai lašišinės, kuri ypač gražiai atrodo labai vilnoniame Lettlopi siūle. Visų trijų megztukų skiriasi ne tik spalvos, labai skiriasi ir modeliai bei stiliai – visi jie yra pačių autorių kūrybos vaisiai, ir tokie mezginiai yra labiausiai individualūs ir unikalūs.

Rūtos pasirinkimas – šiltas ilgas megztinis, megztas nuo viršaus kiek nuleistais pečiais, praktišku paaukštintu kaklu ir didele kengūrine kišene priekyje, išryškintą didelių megztų spurgelių. Kad nebūtų ta vieta dvigubai stora, Rūta pritaikė šaltesnę rožinę iš ploniausios islandiškos vilnos Einband kolekcijos.

Nuotraukose pabandžiau pagauti detales, kad iš arti galėtumėte „apžiūrėti”, kaip Rūta žongliruoja įvairiais tekstūriniais raštais – spurgais, skirtingais atstumais išdėstytomis vertikaliomis nukeltų akių juostelėmis, kaip harmoningai ir gražiai vieni raštai keičia kitus ir mainosi kaip šokyje formos modeliavimo procese.

Megztinio modelį įvertino ir vyras – užsiprašė sau tokio pat, tai… laukiam pratęsimo 😉 .

Pirmas megztukas megztas Jolantos Žilinskienės iš XL Klecks 2430 (Zen Šventykla) ir Regia Premium Merino Yak 7517, 7507. Kitas megztukas megztas Jolantos Vainutienės iš estiškos Aade Long 8/2. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema), modelis – „Sophie Scarf„. Trečiasis megztinis megztas Rūtos Juzėnienės iš islandiškos Lettlopi vilnos ( 1408), vidinė kišenytė megzta iš Einband 1769.

Antra dalis – pirštuota

Su dideliu džiaugsmu metams baigiantis pristatau ambicingo savo metų projekto antrą dalį – visų pirštuotų pirštinių iš Isager „Handcraft” knygos numezgimą. Smagu buvo skaityti, kaip abi su G susiejom vakarykštį pirštuotų pirštinių modelį su šia knyga – aš taip pat mezgiau „Pitsilised Gloves„, gal ne tiek kartų, bet modeliu buvau taip pat sužavėta. O po to išbandžiau ir kitus 😉 . Laikyčiau tai greičiau ne išsigydymu, o akiračio praplėtimu ;)).

Kumštinė šios knygos dalis nusimezgė tarsi pati savaime – taip buvau įkvėpta realios šios knygos kolekcijos pristatymo Tversted. Antroji, pirštuota, užtruko kiek ilgiau – ir siūlai plonesni, ir virbalai mažesni, ir pirštų daugiau. Bet procesas, kad ir užtruko, suteikė nemažiau džiaugsmo, kaip ir rezultatas.

Savo vidutinio dydžio rankai ir vidutinio tamprumo mezgimui aš rinkausi S/M dydį – visos pirštinės guli kaip nulietos 🙂 .

Pirštuotoji dalis yra sudaryta tokiu pat principu, kaip ir kumštinė. Yra bazinis modelis, ant kurio kaip dėlionėje galima susikonstruoti pasiūlytus arba savo modelius. Yra visa eilė kraštelių su skirtingomis pradžiomis, du nykščio platinimo būdai ir pagrindinių raštų kolekcija. Aš jokiom interpretacijomis neužsiėmiau, turėjau tikslą išmegzti viską lygiai taip, kaip knygoje.

Pradėjau nuo savo favorito iš kumštinių pirštinių laikų – įstrižų kiauraraščių juostelių iš Isager Highland wool siūlo. Šis projektas man buvo ne tik naujų modelių išbandymas, bet ir kai kurių siūlų – ne visus iš Isager gaminamų buvau pati asmeniškai mezgusi. Tuo pačiu užtaisiau ir šias spragas 😉 . Ta intencija (ir kaip gryną geriausio siūlo pirštuotoms pirštinėms paieškų eksperimentą) stengiausi rinktis pačius įvairiausius tokio plonumo gamintojo siūlus. Dvi poras mezgiau tik iš Highland wool – neatsispyriau subtilioms spalvoms 😉 .

Žalioji pora su kiauraraštinėmis pynutėmis megzta iš Alpaca 2 – buvau labai laiminga radus šiai nuostabiai spalvai vietą savo mezginių tarpe, tegu ir nedidelės apimties 🙂 .

Dar viena pora megzta iš iki šiol MZ nesančio Tvinni siūlo. Tokia paprastai būna visų MZ lentynose esančių siūlų pradžia – ant mano ar kolegių virbalų. Kas žino, gal ir šis ras kelią? 😉

Smalsumo ir eksperimento vardan išbandžiau ir kitų gamintojų parduotuvėje esančius tinkamo storio siūlus – ryškiai mėlynoji pora su nukeltų akių juostelėmis numegzta iš kandaus, bet išskirtinai šilto Einband siūlo, islandiškų avyčių povilnės. Su tokiomis iš rudens gali neskausmingai pereiti ir į žiemos metą. Užskatyta 🙂 .

Rausvoji pora, kaip ir minėjau, megzta iš tos pačios melanžinės vilnelės – Highland wool. Tas plunksniškas raštas taip ir prašėsi šiltos rožinės… 😉 . Atkreipkite dėmesį į skirtingus nykščio platinimo būdus – rausva pora turi dailias skylutes, tinkančias prie pagrindinio kiauraraščio, mėlynoje poroje uždėjimai nematomi, persukta akimi.

Merilin aš turbūt iš visų Isager gerbėjų MZ išbandžiau paskutinė, bet buvau labai maloniai nustebinta, į kokį tvirtą, tankų, bet kartu švelnų mezginį šis siūlas sugulė. Ir raštas jame raiškus, nepaisant lino sukurto lengvo melanžo.

Dar pora nukrypimų į šalį. Kojininių siūlų net nebandžiau, kad tiks – aišku 110%. Bet kokie keturgijai bus ne tik graži, bet ir tvirta versija, už ką aš labai karštai myliu kojininius siūlus. Išbandžiau estišką vilną. Tiesa, ne pirmą kartą pirštuotoms pirštinėms, bet pirmą šios knygos modeliams. Ką čia bepasakysi – nuotraukos kalba 🙂 .

Nemezgiau tik spalvotų brūkšnelių poros, bet jos net dviem versijomis atsidžiaugiau kumštinėje dalyje, o Dovilės močiutės įkvėptas tamsiai žalias pirštines iš Isager tvido galima laikyti šios kolekcijos tęsiniu, nes megztos pagal bazinį modelį.

Smagu šiuo savo rimtu tašku pabaigti ir metų dienoraštį, linkiu mums visiems naujų iššūkių, įkvepiančių atradimų, didelio kūrybinio džiaugsmo ir iki ateinančių susitikimų! O kas pakartosit mano kelią, tegu ir ne visą, būtinai pasirodykit 🙂 .

Pirštuotos pirštinės megztos iš knygos „Handcraft„. Pirmoji pora (Diagonal gloves) megzta iš Isager Highland woll (Sky). Antroji pora megzta iš Isager Alpaca 2 56, modelis – „Eyelet cables„. Tamsiai žalios pirštinės megztos iš Isager Tvinni 4, modelis – „Leaf Vines„. ryškiai mėlyna pora megzta iš Istex Einband 9277, modelis – „Stitchings„. Rausvoji pora megzta iš Isager Highland wool (Rose), modelis – „Peacock Gloves„. Gelsvoji pora megzta iš Isager Merilin 59, modelis – „Heart Vines„. Paskutinė pora megzta iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos, modelis – „Broken Rib„.

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout