Trys vietoj vienos ;)

Vaizdelį pirmoje nuotraukoje turbūt esame matę ne kartą pačiose įvairiausiose vietose – vieniša pamesta pirštinaitė laukia sugrįžtančio šeimininko ant suoliuko, palangės, tvoros ar tiesiog šaligatvio krašto. Kur prašapo tos violetinės riešinės antra pusė, jau neaišku, bet faktas kaip blynas – žiemą šąlančioms rankoms skubiai reikia naujų pakeitimui!

Mezgantys žmonės paprastai padūsauja dėl prarasto rankdarbio ir… greitai imasi virbalų su siūlais. Kas nemezga, graudžiai praneša blogą žinią mezgančiam. Ir tubūt nėra tokio mezgėjo, kuris neužkibtų ant vaiko, žiemą pametusio šiltas riešines, kabliuko. Net jei tas vaikas jau persirito į trečią dešimtį 😉 .

Užkibo ir Ieva, tik būdama labai neeilinė mezgėja, ji iš vienos likusios riešinės padarė… trijų komplektą. Kaip ji pati sakė, „pagal nuotaiką ar jos nebuvimą”.

Nebepamenu su kuo kažkada MZ kalbėjomės apie riešines – kodėl jos turi būti abi vienodos, juk apyrankių niekas dviejų tokių pačių ant abiejų rankų net negalvoja nešioti?

Ieva numezgė vieną riešinę su skylute nykščiui iš labai gražaus Kaffe Fassett sukurto Regia siūlo (jis man pačiai buvo didelis siurprizas, nes šis dizaineris garsėja savo spalvomis, o čia tik skirtingo pločio juodos ir violetinės juostelės), tai ji kaip ir atliepia tą užduotą violetinę temą. O antra žalia – nes vaikas mėgsta žalią spalvą. Iš vienspalvės islandiškos vilnos, bet stulpeliu, sukuriančiu vertikalias tekstūrines juosteles.

Pamesta viena pirštinė paprastai panaikina visą porą – ką su viena darysi? Ievos gi koncepcija ir tą likusią pavertė naudinga trijulės dalimi – visas gali dėvėti, kaip tik norisi, ant kurios nori rankos, su kuo nori suporavęs. Visos trys tarpusavyje tinka, visos dera, visos šildo. Ir labai smagiai atrodo. Ir net dar vieną pametęs (tuk tuk tuk į artimiausią medį), nesvarbu kurią, neliksi – tikra ta žodžio prasme – ant ledo 😉 .

Ievos Abraitytės megztos riešinės iš Regia Design line Stripe Collection” by Kaffe Fassett 03867 ir Istex Einband 1763.

Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į „Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.

„Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!

Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Pilni delnai snaigių

Savo gimtadienį MZ tradiciškai sutinka su nauju modeliu ir šiais metais dovanojam Jums pilnus delnus snaigių – pamenate, kaip vaikystėje jas gaudydavom ir gėrėdavomis nepasikartojančiomis formomis 🙂 ?

Šių bepirščių pirštinaičių idėja gimė vasarą latvių mezgėjų susitikime. Jo organizatorė Baiba Pilane pasiūlė visoms norinčioms dalyvėms bendrą mezginį – ripsu išilgai kaip riešinės megztas pirštinaites su trumpomis eilėmis suformuotu nykščiu. Ji parodė kelias dekoro idėjas, kiekviena galėjo rinktis, naudotis jomis ar kažką pridėti savo. Man ripsas iškart susijungė su garsiosiomis Orenburgo skaromis, kurių kiauraraščiai būtent išmegzti ripse. Tai yra kitoks principas nei tradiciniuose, mums labiau įprastuose kiauraraščiuose (nesvarbu, kiekvienoje eilėje mezgamas raštas ar kas antrą), kur labai svarbi suėmimų kryptis – jie formuoja dailų rašto piešinį. Ripse gi mezgamame kiauraraštyje svarbu yra tik skylutės (pirmose raštų schemose buvo žymimos tik jos), todėl nors ir paruoštose schemose patogumui aš nupaišiau suėmimus, jų kryptis nėra radikaliai svarbi, galite drąsiai keisti, jei kitaip yra patogu.

Dar vienas momentas megsiantiems – aš įsivaizdavau, kad skylutės geriau matysis su tamsiu siūlu, nes užsimovus ant rankos turėtų šviesti oda. Deja, po vasarinio bandymo supratau, kad ši technika gerokai raiškiau atrodys su šviesiais siūlais – raštas matosi ir užsimovus pirštinę, ir net be rankos. Todėl modeliui mano pasirinkimas buvo šviesus snieginis koloritas – baltas, šviesiai pilkas, melsvas, rausvas, gelsvas (pastarieji du dar laukia mezgimo krepšyje 😉 ).

Siūlo storis kaip ir nėra labai radikaliai svarbus tokiam modeliui, bet, tos pačios Baibos žodžiais tariant, fingering vulgaris (aka 100 g ~ 400 m) yra pats optimaliausias pasirinkimas – pakankamai komfortabilus tiek megzti, tiek nešioti, o ir nestorame siūle yra kur skleistis raštui.

Kalbant apie raštą, pagrindinė, puošnioji, dalis yra pirštinių išorinėje pusėje, aprašyme rasite du snaigių smulkaus sniego fone variantus, kurie skirsis 4 ripso juostelių pločiu. Tai gali būti pasirinkimas tiek didesnei, tiek mažesnei rankai, bet kartu ir daugiau erdvės bei pasirinkimo mūsų mezgimo tamprumui. Pamenate riešinių epochą – net su tais pačiais virbalais ir siūlais visos įsigudrindavome megzti skirtingą ripso juostelių skaičių (aš įsigudrinau su patirtimi ir įgudimu megzti tampriau tam pačiam riešui vis jį didinti 😉 ). todėl pagal save nuspręskite, ir kuri snaigė Jums gražesnė, ir kiek papildomo foninio sniego Jūsų rankai reikės. Tik skaičiuodami atkreipkite dėmesį, kad viršutinė dalis ir delninė skiriasi savo pločiu, delno dalis yra siauresnė, todėl jų sudūrimo vietoje išmegztas nykštys yra anatomiškai taisyklingoje vietoje – ne per šoną, o arčiau delno.

Lygiai taip pat lengvai koreguojamas ir pirštinaitės ilgis – galite savo nuožiūra nuimti ar pridėti akių, elastingas ripsas prisitaikys prie rankos formos.

Ripsinė dalis yra mezgama lygiai, bet – nupaišiau kelias mažų snaigučių schemas (tokių patys galite lengvai prisikurti visokiausių variantų 🙂 ), jei norėsis kelias pagauti ant delnų. Galite jas išmegti bet kuriose delno dalyse.

Kad kraštas būtų tvarkingesnis ir tampresnis, pirštų dalyje (tiek pagrindinėje, tiek nykščio) pirštinė baigiasi siaura 2 akių I-cord juostele. Riešo dalyje jos atsisakiau (ji pagal aprašymą yra 3 ripso juostelėm platesnė), kad ši, atvirkščiai, būtų elastingesnė, bet jei norėsis, galite ir ją dailiai apkraštuoti tokiu pačiu I-cord’u.

Tokio storio siūlų pasirinkimą turėjau didžiulį ir pirma mintis buvo keturgijai kojininiai siūlai. Nerealizuota kol kas, bet ir dabar manau, kad tai buvo gera mintis – siūlas ir šiltas, ir – svarbiausia – tvirtas, o pirštinės, jau spėjau patirti, kad ir ne taip, kaip kojinės, bet nuoširdžiai kasdieną nešiojamos yra linkusios susinešioti 😉 . Bet pirmam bandymui konkursą laimėjo baltas Istex Einband – jis ir šilumą garantuotai užtikrins, ir savo gražiu pūku bei tvirtu formos laikymu labiausiai man asocijavosi su sniego raštais. Švelnesnis rankai – šviesiai pilkas Drops Flora variantas. Ir mažesnis, nes alpakos vilna yra linkusi gražiai kristi. Abi poros buvo megztos ir tais pačiais virbalais, ir tiek pat eilių, o pilkosios tiko gerokai už mano mažesnei rankai.

Smalsu buvo išbandyti ir plonesnę vilną – Isager Spinni. Iš jos numegzta melsvoji pora platesne schema. Mezgimo krepšyje dar manęs laukia Drops Alpaca, Isager Merilin su Rosarios4 Jardim – nekantrauju pamatyti Jūsų variantus! Gal kas sugalvos prisirinkti snaigių ir už kaklo – į tradicinį baktusą? 😉

Balta pora megzta iš Istex Einband 0851, šviesiai pilka pora – iš Drops Flora 03, melsva – iš Isager Spinni 10. Karolio Eidikio nuotraukos, modelis – „Snaigės„.

Šilti sluosniai

Loreta labai smalsi visokių vilnų rūšių, mielai jas bando, o likučius kūrybiškai panaudoja. Gaudykit nuostabią idėją ateinantiems šalčiams:

Aš ką tik numezgiau visą krūvą naudingų dalykų iš Einband (po du siūlus) ir iš Isager Spinni (irgi po du siūlus). Sugalvojau taip: kadangi žiemą dažnai pasičiumpu tik vienas pirštines ir paskui šalu rankas, tai tas bepirštes laikysiu kišenėj ir, jei bus šalta, mausiuosi ant pirštinių. Ir su anūke sutarėm, kad jinai irgi taip mausis. Todėl čia ne pabaiga, o tik pradžia, nes anūkai, kaip žinia, pirštines vis kur nors pasėja pakeliui iš mokyklos 🙂 .

Loretos megztos riešinės ir nuotraukos. Siūlai – dvigubas Isager Spinni ir Istex Einband.

Item added to cart.
0 items - 0,00