Bepirštės pirštinaitės

Kviečiam visus iš arčiau apžiūrėti, ką mes mezgėm šių metų kalėdiniams mainams ir kuo apdovanojom savo mezgimo drauges. Pradedam pasirodymą ta pačia tvarka, kokia pirštinaitės buvo dovanojamos. Nuotraukos autorių.

Rasa numezgė Vaidai baltas riešines be piršto, kaip ji ir pageidavo. Baltas siūlas iš jos podėlių (vilna su alpaka), o savaip patobulintą kraštelį ji nusižiūrėjo čia.

Vaidai “be galo pasisekė ištraukti mielą draugę Dovilę @dovile_jak ❤️. Jos pageidavimas buvo “kažkas šokoladinio” – o aš kaip tik turėjau tobulą siūlą iš naujosios Gintarės @gintareknits kolekcijos. Jis net vadinasi “Dark Chocolate Bar” (“Juodojo šokolado plytelė”).
Siuvinėjimui įkvėpimo sėmiausi iš nuostabios Judit Gummlich @ku.ni.ber.ta knygos “Embroidery on Knits”
“.

Vaida padovanojo pirštinaites Dovilei su šypsena: “Nufotografavau, bet žinau, kad tu padarysi gražiau”. Tai Dovilė padarė 🙂 :

Dovilė išsitraukė Virginiją ir numezgė jai iš švelnučio merino vilnos ir kašmyro siūlo dailias riešines, kurias išsiuvinėjo. Riešinių modelis (tik be piršto) – “Susie Rogers’ Reading Mitts“.

Nuotraukose matote ir Dovilės pagamintą šventinį bumbulą, iškeliavusį kartu su pirštinaitėmis į Virginijos namus:

Virginija išsitraukė Eglę ir numezgė jai dailias mėlynas šakeles su uogytėmis sniege. Ir dar nunėrė po snaigę ant kiekvieno delno 🙂 . Skmbiai mėlyni augaliukai megzti iš Schoppel-wolle Admiral 4401 – tokio mėlynumo neturi nė vienas gamintojas! Fonui parinktas taip pat kojininis tvidas.

Eglė išsitraukė Simoną ir turėjo pasukti galvą, bandydama atspėti, kas patiktų ir tiktų. Išrinko super delikatų plonytį pereinamų spalvų Schoppel-wolle Edition 6.0 2328 ir visai minimalistinį dizainą. Vis prisimenu mūsų diskusijas prieš mainus apie tai, kad norisi dovanai padaryti kažką labai ypatingo, o nešioti labiausiai traukia paprasti dalykai. Žiūriu į mūsų pirštinaites ir neatsižaviu, kaip mezgėjo išsprendė šią dilemą – tiesa, pasitaikė ir labai meistrystės pareikalavusių mezginių, bet jie visi visi yra ir madingi, ir labai nešiojami. Tas ypatingumo noras ryškiausiai pasimatė pagalvojime apie būsimą nešiotoją, pataikymą ir… mieluose prieduose.

Prie Eglės megztų riešinių Simonai nutūpė ir iš to paties siūlo numegztas laimės paukštelis 🙂 .

Simona numezgė Joanai pirštinaites iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy labai dailaus mano mylimo dizainerio Kieran Foley sukurto spalvyno (Vėlyvas ruduo), priderinusi prie jo kontrastingą santūrų pilką Drops Baby Merino 19 siūlą. Geriausio šnipo medalio verto mezginio modelis – “Montes“.

Joana numezgė Annai savo firminiu gyvačiukių raštu pirštinaites – jaučiu jam didelius sentimentus… Dar pačioje MZ pradžioje, kai Joana tik svajojo apie anūkus ir neturėjo tokio gausaus būrio ištikimų (ir nuolat augančių!) savo mezginių nešiotojų, ji pasisiūlė man numegzti parduotuvei pavyzdėlių. Tuo raštu megztos pirštinaitės iki šiol kaba prie kojininių siūlų. Annai ji numezgė tuo pačiu raštu iš šiltos ir pūkuotos Drops Alpaca 517.

Didžioji pėdų mėtytoja Anna numezgė man pirštinaites iš Isager Merilin 4S siūlo, modelis – “Cloudburst“. Ji ne tik įsigudrino apgauti mane atsiųsdama man jų nuotraukas dar prieš mainus, bet ir taip išsiklausti apie gražius siūlus, kad net neįtarčiau, kam ji čia ruošiasi megzti. Aš patvirtinau, kad pasirinkimas labai geras 😉 . Toks geras, kad dabar tinka man prie VISŲ mano drabužių 🙂 . Ačiū, Anna!

Aš Rasai pirštines mezgiau iš portugališkos vilnos Rosarios4 Romaria 5, natūralios pilkos estiška vilna iš Kihnu salos, dažyta indigo (man norėjosi šaltų pilkų atspalvių, tokių truputį iš dangaus ir rūko…), šviesiai pilko Isager Merilin 3S, ir po juostelę norvegiškos, prancūziškos ir vokiškos vilnos, kad tarptautinis siūlų sąskrydis pritrauktų Rasai smagių kelionių, o tankus raštas iš audimo raštų knygos saugotų ją nuo žvarbos ir negandų.

Nenaudojau jokio modelio, nes forma labai bazinė, tik nykščio įstatymas – ne tradicinis baltiškas, o kas eilę pridedant akis delninei daliai, kol pridedama tiek akių, kad galima nuimti tą skaičių nykščiui ir megzti toliau. Visaip šis nykščio įstatymo būdas yra vadinamas, radau net vištos kulšelės pavadinimą 😉 , jis puikiai tinka nelabai elastingoms ar storoms medžiagoms, nes neapspausdamas (=neplėšydamas pirštinės) suteikia laisvę nykščiui judėti.

Rasa man kitą dieną atsiuntė nuotrauką 🙂 :

Jolanta Jurgitai numezgė pirštinaites, jei gerai pamenu, ne iš pirmo karto. Buvo nusižiūrėjus raštą, tik reikėjo atitaikyti siūlą, kuriame jis efektingai suskambėtų. Parinko jau nebegaminamą, bet labai mezgėjų mylimą ir su liūdesiu atsisveikintą Bergere de France siūlą Lima (Gris perle).

Jurgita išrinko Jolantai švelnų ir subtilų, labai jolantišką, derinį – sudėjo du tos pačios kreminės spalvos (E6S) Isager Alpaca 1 ir Isager Alpaca 2 siūlus. Pirštinaitės gavosi šiltos, su puošniu pūkeliu, elegantiškos. Parinko gana minimalistinį, bet labai efektingą modelį – “Chantal Mittens“. Ir pasirūpino, kad atviri pirštai turėtų ką laikyti saldžiu šventiniu periodu 😉 .

Židronės mezginyje Andželai suderėjo ir lakoniškumas, ir sudėtingas linijų ir ritmų žaidimas, kuriam pabrėžti parinktas idealus siūlas – švelnus, apvalus ir elegantiško šviesiai pilko atspalvio Grundl Hot Socks Pearl 02. Jame persuktų akių juostelės švarios ir išraiškingos, o preciziškas Židronės atlikimas prideda dvi saujas karmos taškų. Labai geras pirštinaičių ilgis – gali atsilenkti atvartą ir beveik visi pirštai bus šiltai paslėpti ir tuo pačiu laisvi 🙂 . Modelis – “Anticline“.

Nuotraukose Andželos megztos pirštinaitės Ivetai atrodo blyškesnės, realybėje (ypač tokioje tamsioje ir pilkoje realybėje) jos šviečia kaip dvi pūkuotos saulutės 🙂 . Pagrindiniam mezginiui Andžela sudėjo Isager Tweed (Lemon) kartu su Rosarios4 Aurora 13, šiuos siūlus ji rinko ir pirko specialiai Ivetos pirštinaitėms, bet norėjo dar pridėti kažką nuo savęs – tai yra plonytis elektrinės spalvos kraštelis iš Isager Spinni 26 ir Drops Kid Silk 24, likęs nuo jos asmeninio projekto. Pirštinaičių modelis – modifikuotas “Nalu Mitts“, kurio vingiuojantis motyvas taip primena senuosius mūsų simbolius. Etno Design padėkliukas šalia jų liudija, kad abu yra vieno lizdo paukšteliai 😉 .

Ar atpažįstate modelį? Taip, tos pačios “Chantal Mittens“. Tai, kad jis pasikartojo tokiame nedideliame rate mezgėjų, yra labai rimtas jo gerumo rodiklis! Išrinkusi šį raštą kartu su siūlais (Isager Silk Mohair 22 ir Schoppel-wolle Edition 6.0 2297) Apolonijos pirštinaitėms, Iveta prasitarė, kad ir pati tokių norėtų ir aš manau, kad tai yra pats užtikrinčiausias būdas numegzti pačias gražiausias pirštines kitam žmogui – dovanoji kitam pačią tikriausią dalelę savęs.

Ar Apolonija tyčia taip taikė, ar netyčia supuolė, bet Gunta gavo pirštinaites iš latviškos vilnos – kaip linkėjimą iš gimtinės 🙂 . Labai vilnonis daiktas subtiliai puoštas žibančiais karoliukais, kad šventė visada būtų su tavimi 🙂 .

Išsitraukusi Vilmą Gunta gal ir svarstė ką namuose, bet parduotuvėje ji labai užtikrintai išsirinko šį ryškų Schopple-wolle Gradient kamuoliuką ir numezgė labai efektingai mezgimo draugei jos spalvų pirštines. Neplonas siūlas ir tekstūrinis raštas (plius ilgis) užtikrins, kad jos bus ne tik labai gražios, bet ir šiltos. Modelius – “Crème de Noyaux Mitts“.

Gunta iš anksto atsiuntė savo mezginio nuotraukas, bet neatsilaikiau pagundai įdėti ir dar vieną su Vilmos rankomis, kad pamatytumėte, kaip tinka. Ir tai buvo ne viskas!

“Kol laiminga maiviausi ir puikavausi naujomis riešinėmis, nesusiprotėjau pažiūrėti kas gi dar slepiasi dovanų maišelyje. Tik namo pargrįžus jame aptikau mažą paukštuką. Ne šiaip kokį, o šviečiantį!!! Tai dabar vaikštau po miestą ne tik pasidabinusi dailiomis riešinėmis, bet ir saugi 🙂 .Ir dar ne viskas. Paukštukas tupėjo ant dvigubo kyžiaus. Kas domėjosi, tas žino, koks tai stiprus ženklas. Ačiū, Gunta!”

Paskutinę porą, Vilmos megztą Židronei, pristatys pati autorė.

“Traukime sudalyvauti negalėjau, teko į MZ užsukti kitą dieną. Tik užmetus akį anketą, kojos linktelėjo per kelius – užfiksavau žodžius “tradicinės”, “riešinės”, “karoliukais”…  užsiėmimas, aišku smagus, bet tik tada kai kas nors tuos karoliukus ant siūlo suveria 🙂 .

 Aptarėme su Sonata Žydronės spalvas, panaršiau po krautuvę ir išėjau su Floros ir Wunderklecks kamuoliukais megzti riešinių. Kokių? Ir čia vėl bėdelė – kokių tik noriu. Anketoje specialių pageidavimų nebuvo. Namuose puoliau žiūrėti, kaip čia ir ką galima iš tų siūlų padaryti, kokie virbalai geriau, kaip raštuoti. Ar neraštuoti? Tarsi gerai, bet reikia kažkaip kitaip. Lyg kontrasto mažoka. Galiausiai buvo peržiūrėtos atsargos ir kažikaip, visai netikėtai, prie samaninės Floros (32) prilipo dėžėje užsilikusi Drops Alpaca (7323). Atnarą pradėjau latviškų pirštinių elementais, tuomet įsimaišė žvaigždutės, o vėliau delno viršus sugalvojo tapti kitokiu nei delno priekis – prisiminiau, kad prisižiūrėjusi Alice Starmour mezginių, vis ketinu išbandyti žakardą su perkeltomis akimis. Tai ir išbandžiau. Taip pat išbandžiau indišką nykštį. Patiko. Pabaigti ketinau, kaip ir pradėjau, latviška juostele, bet… kažko dar trūko. Pabaigiau spurgeliais.”

Kadangi nuo MZ eglutės iki šio įrašo praėjo jau pora savaičių, turėjau galimybę pamatyti mūsų žaidimo tęsinį (tikiuosi, matysiu dar daugiau serijų 😉 ). Pirštinaitės (daugelis) yra nuolat nešiojamos, jomis nuoširdžiai džiaugiamasi. Labai nemenka dalis mezgėjų įsijautė į temą (taip turbūt visada būna su tuo, į ką labai įsigilini) ir nesustoja – kas mezga sau, kas draugams ar šeimai dovanų. Man tai yra pats gražiausias eglutės poveikis – lyg užžiebta švieselė ji apšviečia gerokai didesnį plotą nei pati yra.

Šilto, širdingo ir tikro dovanojimo bei nešiojimo laiko!

Gausybė naujienų

Drops Flora (65% vilna, 35% alpaka, 50 g ~ 210 m) pratęsia gamintojo avių ir alpakų vilnų derinių kolekciją, kuri turi tą pačią sudėtį, tik skirtingus storius, ir šis siūlas yra pats ploniausias po Nepal ir Lima.

Jo plonumas leidžia žaisti spalvomis nebijant per daug išstorint mezginį, galima megzti spalvotais raštais, nukeltomis akimis ar kurti unikalius melanžus. Vienas puikiai tinka delikačioms pirštuotoms pirštinėms, plonoms kepurėms ar lengviems megztukams, puošnioms skaroms ar kultūringiems šalikėliams. Dėl gražaus kritimo idealus suknelėms ar sijonams. Draugauja tiek su virbalais, tiek su vąšeliu, yra švelnus, šiltas, turi subtilų pūkelį.

Didžiausias siurprizas turbūt šio siūlo spalvos – mes jų ir taip turėjome nemažai, bet tokio didelio papildymo neatkeliavo nė į vieną lentyną 😉 .

Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės Jurgelėnaitės iš Isager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos Martinavičiūtės iš Drops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – “Stockholm Hat“. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės iš Rosarios4 Terra 08, modelis – “Vilnius Hat“. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

“Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

“Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į “Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.“

“Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

“Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!“

“Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.
“

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €