Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės JurgelėnaitėsIsager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos MartinavičiūtėsDrops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Violetinės variacijos ir kiti bendri reikalai

Abu šiandieninius megztukus jungia tas pats violetinis moheris, abi mezgėjas – daug daugiau, bet apie viską iš eilės 🙂 .

Violetinį moherį prie plono Drops Alpaca silk siūlo Jurgita išsirinko pagal pačią artimiausią spalvą, bet kad megztukas įvyktų, neapsiėjo be gerų mezgimo dievų (ar deivių) įsikišimo, faktas kaip blynas. Nes kuo kitu paaiškinsite faktą, kad randi prisipirkti jau seniai nebegaminamo siūlo, kurį kažkada nusipirkai jau nebepameni kokiems tikslams, bet pagal kiekį tikrai ne megztiniui 😉 , papildomus kamuoliukus ne tik tos pačios spalvos, bet net ir tos pačios dažymo partijos. Ženklas iš dangaus, ne kitaip.

Vienas siūlas gana plonokas, o ir modelio aprašymas prašo derinti fingering vulgaris su moheriu, tai čia sunkumų Jurgitai nebuvo. Būdama labai jautri net menkiausiems vilnoniams dantims, Jurgita gali rinktis tik iš pačių švelniausių moherių, laimė, kad toje grupėje netrūksta nuostabių spalvų :).

Šios dizainerės modeliai – ne pirmasis Jurgitos pasirinkimas ir labai aiškus 😉 . Toks minimalizmas su gražia medžiaga, lakonišku siluetu ir nedidelėmis, bet iškalbingomis detalėmis nugaroje ir rankogaliuose persuktų akių stulpelių pavidalu ir menama siūle per nugaros vidurį.

O vat Daumantės megztinyje violetinis nebuvo toks jau tiesmukas pasirinkimas. Tiesą sakant, buvo jis labai nelengvas, nes pagrindinis siūlas – pilkas tvidas su spalvotais intarpėliais – buvo dėkingas patiems įvairiausiems deriniams: nuo klasikinio pilko priedo iki visų vaivorykštės spalvų margų konfeti (siūlo spalva, beje, taip ir vadinasi 😉 ). Violetinė spalva čia nebuvo vienintelis kandidatas, ji laimėjo konkursą. Ir tikrai pateisino pasirinkimą, apgaubusi spalvotais pabarstukais nusėtą pilką spalvą violetiniu rūkeliu ir sukurdama gilų, sudėtingą ir labai dailų atspalvį.

Pasiteisino ir pats derinys. Nors nesutapus skaičiams su originalo modeliu (jis plonesnis) teko pavargti persiskaičiuojant, rezultatas tikrai buvo to vertas – šiltas, storas, švelnus, lengvas ir labai gražus susagstomas megztinis. Pakankamai rimtas, kad kartais gali pavaduoti išorinį drabužį, o apatinis sluoksnis po juo gali būti vasariškai lengvas, neprapulsit 😉 .

O kad šias dvi mezgėjas jungia toli gražu ne tik violetinis moheris, jų Instagram sekėjai žino jau senokai, stebėdami karts nuo karto smagias susitikimų kavinukėse nuotraukas. Ir visi – net nevartojantys instagram ar kitų socialinių tinklų 😉 – žino, kad iš bendraminčių susitikimų gimsta nuostabūs dalykai, nes geros tų pačių interesų vedamos galvos kartu yra galingas idėjų šaltinis. Ne tik abstrakčių idėjų, kurios ne kaži kuo nuo vienišių svajų skiriasi, kartu svajojant idėjos įgauna kūną ir pavidalą. Tai Jurgita su Daumante ir pasiryžo, jausdamos pačios, kokie smagūs yra tie artimų sielų susitikimai, suorganizuoti renginį visiems mezgantiems ir svajojantiems pabūti savų kompanijoje. Lapkričio 26 dieną, sekmadienį, 11- 14 val. jos kviečia visus norinčius su virbalais ar vąšeliais į Sapiegparkyje esančią Miesto laboratoriją vėlyvų pusryčių. Jei jaučiatės kaip ateivis savo draugų rate ir neturite su kuo aptarti fantastinio naujo modelio ar ką tik atrasto nuostabaus grožio siūlo, pasidalinti nauja technika, nepraleiskite tokios progos. Mitą, kad nauji artimi draugai surandami tik mokyklose, na, vėliausiai universitetuose, jums paneigs bet kuri mūsų ketvirtadieninio mezgimo klubo dalyvė. O geras draugas, su kuriuo jus sieja dar ir bendras hobi, yra neįkainojama vertybė. Iki pasimatymo 🙂 .

Pirmas megztukas megztas ir fotografuotas Jurgitos Mieželytės. Siūlai – Drops Baby Alpaca Silk 4314 kartu Isager Silk Mohair 12, modelis – „Uhuru Sweater”. Antras – Daumantės Strelčiūnienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Aran Tweed (Confetti) kartu su Isager Silk Mohair 12, sagos – Union Knopf, modelis – „Champagne Cardigan„.

Žaliai pilkas

Dažnai stebiu prie kasos su siūlais einančius pirkėjus ir dažniausiai tai, kas yra jų rankose, tobulai dera prie jų išvaizdos ir aprangos, nesvarbu, renkasi jie siūlus sau, ar kitam žmogui (net pagal jo pageidavimus) :), tikrai sąmoningai nederindami būsimo mezginio prie savo pirkimo dienos drabužių. Atsitiktinumas?

Tas pats dėsnis galioja ir atkeliaujančioms siuntoms – siūlai užsakinėjami pagal skyles lentynose, o ateina idealiai prisitaikę prie to laiko gamtos 😉 . Šiandien dar viena graži neišimtis – Isager Aran Tweed (100 % vilna, suverpta Airijoje, 100 g ~ 160 m). Storas šiltas tvidas jau pats iš savęs kvepia rudeniu su savo vilnos jaukumu ir krintančius lapus primenančiais spalvotas pabarstukais, bet atvykusios spalvos nedviprasmiškai primena vaizdą už lango – tamsėjančią žalumą ir pilkėjančius debesis danguje. Rimtiems mezginiams.

Populiariausia spalva

Aišku, pilka, būtent jos pritrūkome Isager Aran Tweed (100% vilna, 100 g ~ 160 m) lentynose ;). Bet vasarinė pilka – ne paprasta, o pilna įvairiaspalvių pabarstukų, spindinčių kasdienybės akimirkų. Atvykęs spalvynas taip ir vadinasi – Confetti. Siūlas storas ir šiltas, bet mielas ir lengvas – užskaitom ir vasarą 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00