tekstūriniai raštai – mezgimo zona

Mažiems berniukams (ir ne tik)

2026-05-04

Vaidos vaikiški mezginiai man visada yra atradimas. Aš jau seniai pamiršau, kaip atrodo mažyliai ir kaip jie rengiami, todėl atsiradus kokiam naujam žmogui mano virbalų akiratyje, pasimetu. Kokį dydį, modelį rinktis, kas bus patogu, kas dabar nešiojama? Tada žvalgausi į daugiau patirties turinčias mezgėjas.

Tarp Vaidos projektų karts nuo karto pasitaiko mezginių kūdikiams, draugai ir artimieji nuolat parūpina gyvų modelių naujiems miniatiūriniams mezginiams, ir žiūrėdama jos pasirinkimus, jaučiuosi kaip kelionėje su patyrusiu vadovu, kuris jau padarė didelį namų darbą ir galiu drąsiai sekti iš paskos – bus ir gražu, ir praktiška.

Naujas jos megztukas skirtas draugų mažyliui, kuriam Vaida pasirinko subtiliai į cirko temą (Arlekino rombai) apeliuojantį modelį, tinkantį abiems lytims, bet ypač aktualų berniukams, kurių modelių pasirinkimas (ne tik vaikų!) yra gerokai siauresnis nei skirtų moteriškos lyties atstovėms.

Pradėtas kelionėje, kas nebuvo geriausias pasirinkimas, nes tamsi spalva ir tekstūriniai raštai reikalauja ir atidos, ir – svarbiausia! – gero apšvietimo, bet… rezultatas labai dailus ir labai klasikinis. Toks iš mados neišeis ir gerai prižiūrėtas labai sėkmingai gali tarnauti ne vienai kartai.

Vaidos B. M. megztas megztukas iš Drops Baby Merino 13 ir nuotraukos. Modelis – “Lille Crispin“, sagos – Union Knopf.

Megztas kosmosas

2026-04-28

Mezgimas yra labai įvairi veikla – gali būti monotoniškai meditatyvus, mezgimui prie filmo, knygos ar kompanijoje, o gali būti toookio sudėtingumo, kad pareikalaus pilnos koncentracijos, viso dėmesio ir jokių pašalinių trukdžių. Į tokį neri stačia galva ir kapanojiesi viską pamiršęs, sekdamas vingriausius raštų pasikeitimus kartu su formos modeliavimu. Tokie mezgimo kosmosai dažnai būna spalvoti (su daaaug spalvų, aišku), bet šiandien matote puikų vienspalvį pavyzdį, kuriuo užsiėmus puikiai išsivalysite galvą – niekam kitam ten vietos tuo metu tiesiog nebus 😉 .

Daiva taip ir pakomentavo savo pasirinkimą: “Užsimaniau pasikrapštyti”. Nora Gaughan yra ta dizainerė, kurios modeliai kaip retas kas atitinka tokius norus. Dabar galime džiaugsmingai pasveikinti ją sugrįžus į Žemę su nauju megztuku, kur sudėtingos besikeičiančios pynės draugauja su skirtingais tekstūriniais raštais ir iš jų kuriamais ornamentais – net krūtinės įsiuvai nepamiršti! O kad visai tai atrodytų dar sudėtingiau, Daiva pasirinko netolygiai verptą tvidinį siūlą. Tiesa, baltą, kuris pačiu raiškiausiu būdu išeksponuoja visus “pasikrapštymus” 🙂 .

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Isager Tweed (White), modelis – “Geiger“.

Kalėdinis megztinis

2026-03-172026-03-17

Specialų megztinį žiemos šventėms svajojau nusimegzti jau keletą metų, bet kažkaip lakdavau tos kalėdinės žiemos nuotaikos, o su ja kasmet ateidavo ir stipriai išaugęs darbo kiekis, tik spėk suktis – su bet kokiu megztiniu 🙂 . Praeitų metų rudenį jau buvau apsisprendusi ir dėl modelio, ir net siūlus atsidėjusi, bet kelininkų istorijos – koks siurprizas! – pasikartojo ir aš tuo metu ne tik prie šventinio megztinio, išvis prie mezgimo, net neprieidavau.

O po Naujųjų atsitiko savaitinės atostogos ir aš realizavau tai, apie ką tiek laiko svajojau ir planavau. Ne laiku? Kaip čia pasakius… Po Naujųjų, nepaisant gausaus sniego ir jau pamiršto šalčio, kažkur giliai širdyje jau ateina pavasaris ir man nesinori net jokių žieminių dekoracijų namie, bet megztinį dar smagiai porą mėnesių nešiojau. Buvau sugalvojus jį prie languoto vilnonio sijono, bet šaltis sutrukdė šią idėją realizuoti darbe, o nuotraukoms radom laiko tik kelionėje, prie patogių kelnių, bet riebi raudona varnelė uždėta turbūt kokia dešimtmečiui į priekį 😉 .

Kai aš galvojau apie kalėdinį megztinį, neturėjau mintyse nieko su konkrečia šventine simbolika, ką apsirengtum trumpam laikui tarp Kalėdų ir Trijų Karalių. Norėjau universalaus rūbo, kurį galėčiau rengtis bet kuriuo metų laiku, o žodį “kalėdinis” man čia realizavo raudona spalva – pagrindinė žiemos švenčių paletėje.

Modelį pasirinkau jau kartą megztą, labai norėjosi tokio tradicinio, jaukaus, gal truputį senovinio (prie vilnonio languoto sijono!), nes šitos šventės man yra apie tradicijas ir pastovumą, o ne eksperimentus. Susegamo (parinkau net tokias truputį juokingas medines sagutes su pušies šakele ir kankorėžiu), lyg kokio močiutės megztinio.

Siūlus pasirinkau ne rekomenduotą dizainerės vilną su moheriu, nes norėjau vilnos be moherio, seniai rūpėjo rimčiau išbandyti portugališką Amalia vilną, o ir jos lentynoje radau pačią gražiausią raudoną spalvą.

Retas procesas suteikė man tiek malonumo, kiek šio megztuko atsiradimas. Aš turėjau laiko, niekur neskubėjau, o ir siūlas buvo reto gerumo – pakankamai storas, elastingas, gražiai atskleidė tekstūrinius raštus ir buvo vienas džiaugsmas rankoms. Nusimezgė greitai, net pati nepastebėjau. Labai džiaugiuosi, kad neatidėjau šito reikalo kitoms Kalėdoms – per tą užimtą metą jau turėsiu kuo tinkamai apsirengti 🙂 .

O apatinės nuotraukos – linksmai fotosesijai prisiminti, kaip mane, bijančią aukščio, Kristina mokino užsimerkus atsišlieti į laukan pasvirusį langą.

Megztinis megztas iš Rosarios4 Amalia 37, modelis – “Esther Jacket“.

Atrastas derinys

2026-03-16

Anna mezga neįprastai tampriai, todėl siūlų parinkimas jai yra visai apie ką pagalvoti, nes net gamintojo pasiūlyta virbalų ir siūlų kombinacija nebūtinai jos rankose duos nurodytą tamprumą, jau nekalbant apie pakaitalo paieškas. Be pavyzdukų mezgimo niekaip.

Nusižiūrėtam megztukui Anna rinkosi ne gamintojo nurodytą siūlą, o kas jai patinka ir atitiktų reikalaujamą tamprumą. Kokį duos du kartu sudėti siūlai, niekam nebus aišku iš pažiūrėjimo, todėl apžiūrėjusi lentynas ji nusprendė pabandyti sugalvotą kombinaciją, juolab kad namie turėjo abiejų siūlų likučių. Spalva nebuvo svarbu, pradžioje reikėjo išsiaiškinti ar ta kombinacija tiks pagal tankumą. Išbandė – tiko. Su netikėtai geru šalutiniu efektu – namie turėti likučiai sulipo į nepaprastai gražų šaltą žalią atspalvį, kokį taip sąmoningai iš lentynos siūlus imdama vargu ar būtų pasirinkusi.

Ta proga prisiminiau mezgimo ikonos E. Zimmermann istoriją, kaip ji kartais tvarkydavosi su likučiais. Megzdavo dryžuotus mezginius keisdama siūlus kas porą eilučių. Į vieną krepšį sudėdavo tamsius kamuoliukus, į kitą – šviesius. Ir imdavo paeiliui tai iš vieno krepšio, tai iš kito nežiūrėdama. Kiek netikėtų derinių jos buvo atrasta! Specialiai rinkdama ir derindama ji niekada nebūtų tokių sudėjusi, o vat netikėtai sukritę nustebino ir pradžiugino.

Annos megztukas, kaip ir visi jos mezginiai, idealus visame kame nuo modelio ir siūlo su sagomis parinkimo iki preciziško išpildymo – nuotraukos atspindi tą pačią gražiausią haut couture mezginių pusę, todėl tokiu gražiu rezultatu pasiremdama labai norėčiau visus paskatinti eksperimentuoti ir atrasti.

Annos Dambrauskienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Romaria 11 kartu su Isager Silk Mohair 16, modelis- “Siri Cardigan“, sagos – Union Knopf.

Ankstesni įrašai