Tuščios vietos nebūna

Visus turbūt liūdina pamėgtų siūlų gamybos nutraukimas. Tu išbandai, patikrini, pripranti ir – liūdniausia! – pamilsti, o siūlas jau moja atsisveikindamas gamintojams siūlant dar nematytas naujoves. Rowan fine tweed (visų meiliai vadinamas rovaniuku, nes buvo susuktas į mažus 25 g kamuoliukus, juo MZ mes laikėme adventinio Lego kalendoriaus formoje) buvo tas siūlas, kurio išėjimą visos mezgėjos išgyveno dramatiškiausiai – spėjo jis tvirtai įsitaisyti mūsų širdyse ir mezgimo krepšiuose 🙂 . Tą pasikeitimo akimirką atrodo, kad išnyksta kažkas labai brangaus ir – svarbiausia! – nepakeičiamo. Kas gyvenimo dėsnius jautriau seka, tam jie greitai į ausį pašnibžda primindami, visiems kitiems laikas tą patvirtina, kad nepakeičiamų dalykų nėra (nekalbu apie anekdotinius mokesčius ir mirtį ar biblinę meilę), juolab siūlų ir ypač šiais gausos laikais.

Ir šiandieninis įrašas – tokios ilgos įžangos iliustracija.

Du puikūs – patogūs, dailūs ir meistriškai atlikti – megztukai numegzti ta tvarka, kaip matote nuotraukose. Rožinis saldaininis – taip, iš mažųjų rowan’iukų. Dvigubu ripsu, kurio tekstūra labai gražiai atskleidžia siūlą ir suteikia megztukui formą bei papildomos apimties.

Jiems pasibaigus, į MZ atkeliavo Isager siūlai ir Dalia naujam megztukui sudėjo plonąjį Spinni su moheriu (vienam mano mylimiausių derinių pastaruoju metu). Tie patys nuleisti pečiai, taip pat tinkantis, taip pat dailiai atliktas, tik kitu raštu (pynė per rankovę) puoštas. Ir abu mamos susiūti 🙂 , toks tarp šeimos moterų darbų pasidalinimas.

Abu sėkmingai gali keisti vienas kitą, abu taip pat tinka, taip pat gerai nešiosis, taip pat šildys ir taip pat puoš. Moralas? Svarbiausia yra kūrybinis polėkis, noras megzti, medžiagos jausmas ir meistriškumas – o mes su siūlų gamintojais pasirūpinsime visomis atsirandančiomis tuščiomis vietomis 😉 .

Dalios Bučytės megzti megztukai. Pirmasis megztas iš Rowan fine Tweed 387, antrasis – iš Isager Spinni 55 kartu su Rowan 641.

Žali norai

Šiandienio įrašo herojai – du megztiniai. Skirtingų mezgėjų, skirtingo stiliaus, vienija juos du dalykai: abu megzti studentams vaikams (sūnui ir dukrai) pagal jų norus ir pageidavimus ir abu megzti iš to paties siūlo. Ne tik kojininio Opal, tai dar nebūtų taip rimta ;), abiems pasirinkta lygiai ta pati žalia spalva. Aš nusprendžiau, kad tai yra ženklas. Net kai ir G patikslino, kad megztukas ne sūnui, o jo draugei – jei dvi mergaitės skirtinguose pasaulio kampeliuose užsisako tos pačios spalvos ir siūlų megztinius, tai neabejotinai yra ženklas 😉 .

Pirmasis – G megztukas sūnui (atnaujina – sūnaus draugei 🙂 )

Labai smagiai perskaičiau MZ įrašus Studentiškas projektas, Meidės darbai. Antrinu, kad pati irgi pastebiu jaunimo susidomėjimą mezgimu, nėrimu. Neabejotinai prie to prisideda ir gerų bei gražių siūlų įvairovė, kadangi galima numegzti ir nunerti įvairiausius pageidavimus.

Nemažai pastarųjų metų mezginių nugulė ne į mano (ar mamos) spintą, o jaunimo 😉. Šis megztinis irgi ne išimtis. Vaikų draugai taip pat nori turėti kažką megzto ir gimė jis po klausimo su atsiųstu modeliu: „O toks pavyktų?..“ Pavyko. Aš mielai dovanoju savo laiką, jei mano pomėgis gali kažką nudžiuginti. Laikausi duotų išmatavimų ir pageidavimų, pakeitimai dažnai yra būtini, bet minimalūs ir mažai pastebimi. Siūlus visada stengiuosi rekomenduoti, o spalva, žinoma, asmeniškas reikalas.

Originalus modelis yra megztas iš storesnių, o šis turėjo būti plonas, tinkamas ten, kur amžina vasara, o biblioteka ir kitos gerai kondicionuojamos vietos prašosi lengvo megztuko. Tiko, patiko ir jau kitam pasaulio krašte – vietoje manęs keliauti pradėjo mezginiai, tikiuosi, laikinai.“

Jei G megztukas (bent jau toks jausmas iš laiško) ėjosi su vėjeliu, tai Vaidos avytės žalioje pievoje atnešė visos bandos rūpesčius. Žalia – lemtinga! – spalva pakeitė princesės Dianos originalaus megztuko raudoną, čia ne bėda. Įvairovės įnešė modelio aprašymas – 1984 metų McCall žurnalo, nesunku įtarti, stilius truputį skiriasi nuo šių laikų PDF’ų 😉 . Ištisiniai žakardo su dideliais vienos spalvos plotais – užsiėmimas ne iš lengvųjų – kaip tikrą avių bandą ganyti. Tarp jų lygus vienspalvis mezgimas jau kitu tankumu mezgasi.

Suplanuotas gimtadieniui megztinis kiek užtruko, bet matant rezultatą, tai nebeturi jokios reikšmės.

Kai jau megztinis iškeliavo pas Karoliną į Londoną, prasidėjo antroji laukimo dalis. Šį kartą laukiau aš – nuotraukų :)) . Ir tokių stilingų mielai laukčiau dar tiek pat laiko 😉 .

Vyriškas megztukas ir tekstas su nuotraukomis – G. Siūlai – Opal Uni 1990, modelis – „Timeless Textures“. Antras – „Vaidos B.M. megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Modelis – „Princess Diana Black Sheep Sweater„, siūlai – Opal 1990, 3081.

Barocco II

Jei naujasis Vaidos mezginys pasirodys kažkur matytas, tai greičiausiai čia – pirmąją šio modelio versiją Vaida numezgė dukrai. Iš to paties siūlo pakartojo ir sau – tik vietoj tamsiai žalios pasirinko rafinuotą nugos atspalvį. Ir nors Emilija taip pat pozuoja su maikute po apačia, tik šias nuotraukas pamačiusi, supratau (o gal ruduo pirštu pabaksnojo?), kokią genialią idėją Vaida atrado. Tai, kas vasarą buvo buvo berankove palaidine, visai neturi eiti žiemos miego orams vėstant – ant marškinėlių ar golfo toks tipiškai vasarinis drabužis bus puiki taip dabar madinga liemenė!

Antrą kartą iš naujo stebiuosi, kaip raiškiai atrodo du kartu sudėti ploni siūliukai. Tai, kad siūlas vasarinis ir bepūkis, tik prideda raštams tekstūros ir ryškumo. Ir dar labiau nudžiugino žinia, kad „siūlas nuostabus, Emilijos liemenė iš tokio pat jau kelis kartus skalbta – be problemų atlaikė makalavimąsi skalbimo mašinoje“.

Vaidos B. M. megzta palaidinė-liemenė iš Isager Trio (Nougat) ir nuotraukos. Modelis – „Berocco top„.

Rūtos kompanija

Rūta nusiteikusi rimtai – sukurta ne šiaip kokia aksesuarų, rimtų megztinių kolekcija visoms šeimos moterims.

Pirma bandomoji kregždė sau, tai marčios jau galėjo rinktis spalvas ir modelį ant savęs prisimatuoti :).

Abu megztiniai megzti iš vidutinio storio labai lygios ir gražios prancūziškos vilnos – toks apvalus neplonas siūlas yra pati vaisingiausia dirva tekstūriniams raštams skleistis.

Tas raiškus langelių raštas vienija visus tris megztinius, kaip ir siluetas, kurį labai sėkmingai galima platinti, siaurinti, ilginti ar kitaip keisti pagal būsimos nešiotojos norus.

Skiriasi kaklai ir rankogaliai – savo geltoname megztuke Rūta juos darė iš tų pačių langelių, o marčioms pritaikė kito mezginio atradimus – vertikalias nukeltų akių juosteles tarp horizontalių tesktūrinių dryželių. Įsijungė ir spalva, kurios horizontalūs intarpai pasislepia po išvirkščių akių rumbeliais, šviečia tik nukeltų akių vertikalės. Subtiliai ir neperkrautai – margasis Noro siūlas čia veikia kaip tinkami prieskoniai, ne pagrindinis patiekalas. Megztiniai kaip ir vienspalviai, tik su mažais akcentėliais – kaip papuošalais :).

Akcentėliai tie niekaip nesuardo bendro vieningo trijų megztinių vaizdo: akivaizdu, kad mes visos – viena komanda!

Rūtos Juzėnienės megzti megztukai marčioms ir nuotraukos kartu su sūnumi Luku. Abu megzti iš Bergere de France Berlaine, skiriasi tik spalvos: pirmojo – Anemone, antrojo – Lilac. Spalvoti akcentai – Noro Flower Bed.

Item added to cart.
0 items - 0,00