Ilga suknelės mezgimo istorija

Pamenate beveik lygiai prieš metus MZ dienoraštyje publikuotą straipsnelį apie nuostabią G kelionę su pačia gražiausia vasariška suknute? Praėjo metai ir naujieji atnešė naujus įspūdžius, naujas vietas ir… naują suknelę ;)) .

Kada gimė mintis atostogauti Dovilyje (Deauville) Normandijoje nepasakysiu. Planavau prieš ketverius metus, bet dėl didelio kelionių skaičiaus tą vasarą nusprendžiau atidėti metams. Doviliui reikia vasaros, nes oras prie Atlanto ir Lamanšo permainingas ir nuvykus iš lietaus Lietuvoje vaikščioti su skėčiu nebūtų laimės. Žinoma, vykti ko gero labiausiai įkvėpė filmas „Vyras ir moteris” (1966 m.) – dviem „Oskarais“ ir Kanų “Auksine palmės šakele” apdovanotas vienas garsiausių kino istorijoje meilės filmų. Toookio gerumo man jis. Tačiau įvyko Covid ir Dovilio atostogas teko atidėti dar kartą. Filmas turi du tęsinius su tais pačiais aktoriais – Anouk Aimee ir Jean-Louis Trintignant : „Vyras ir moteris: po dvidešimt metų“ (1986 m.), o štai naujausioje dramoje „Gražiausi gyvenimo metai“ veikėjai susitinka po 50-mečio ir dar kartą atsigręžiama į  Žano Luji ir Anos meilės istoriją  – juos garsieji prancūzų aktoriai suvaidino sulaukę beveik 90 metų amžiaus. Trečiajame filme vietomis viskas panyra į prisiminimų rūką, iškyla jų pirmojo filmo jaunystė, paplūdimys prie jūros ir viešbutis, kuriame prasidėjo romanas – Le Normandie, Deauville.

Labai graži filmo scena, kai Žano Luji mintys skrieja Paryžiaus, Dovilio gatvėmis su didžiule nostalgija ir abejone, ar jis, buvęs lenktynininkas,  ten kada dar pralėks… 2020 m. covid pavasarį žiūrint šias filmo scenas mano mintys lėkė kartu – ar sugrįšiu į Paryžių, išvysiu Dovilį…

Ta proga pagalvojau, kad artėja Dovilis ir dar kelios kelionės, būtų neblogai nauja Schoppell-wolle suknelė: 3 kamuoliukai Schoppell-wolle Zauberball Cotton „Darbininkų klasė” ir 1 Isager Trio2 dėl kitoniškumo.

Norėjosi tamsesnių Schoppell-wolle spalvų ir kaip apsidžiaugiau gavusi „Mezgimo zonos” siuntą, nes Dalia turbūt „perskaitė“ mintis. Paprastai toks mano mezginys įvyksta per 7 – 10 dienų. Atsipūtusi numezgiau du gabalus, o trečiasis kamuoliukas turėjo sujungti suknelės viršų. Tada ir pamačiau, kad nieko gero nebus, mano gabalai nedera ir reikia pradėti iš naujo.

Iki Dovilio turėjau spėti, bet… nutiko daug neplanuotų darbų ir reikalų. Permezgiau tik tuos du kamuoliukus, siūlai ir spalvos nugulė į savo vietas, tad parskridusi ramiausiai ketinau per porą trejetą dienų pabaigti ir su ja išvykti atostogų į Italijos Rivjerą – Portofino bei Cinque Terre. Ir atsakyti sau klausimą, kas gražiau  – Portofino ir Cinque Terre ar Amalfi ir Kapri 😉 .

O į Paryžių ir Dovilį šalia kitų prigriebiau ir savo pernykštę Schoppell-wolle suknelę, kuria džiaugiausi Amalfyje. Nesistengiu perteikti abiejų kelionių miestų grožio, tik keletas foto ir tos, kur pateko mezginys. Dovilis – tai prabangos, prancūziško skonio ir rafinuotumo pavyzdys, nuostabaus grožio kurortas, kaip ir kiti pakrantės miestai. Nenusakomo dydžio pliažas (net ir įpratusią prie milžiniškų Italijos paplūdimių, mane jis stebino),  Les Planches promenada. Oras buvo kaip užsakytas (+23/+28 oC ) – tokio ten reta.

1913 m. Coco Chanel šalia garsiojo viešbučio „Le Normandy” ir Deauville Casino atidarė savo pirmąją parduotuvę. Pro ją praeidavau kasdien – šiandien miniatiūrinės patalpos stovi tuščios.

Nespėjau suknelės pabaigti ir iki sekančio skrydžio. Buvo pačiai netikėta, bet nepikta – apsirengti aš turių ką, o mezgimas – tai maloni veikla, ne suknelių fabrikėlis… Taigi pernykštė, patogi karštam orui, nesiglamžanti ir spalvinga kaip Cinque Terre miesteliai, nugulė lagamine į Portofino (https://www.youtube.com/watch?v=W2lJwkMgeRg):

Grįžus mėgavausi namais, maloniu bendravimu ir mezgimu. Tada viskas ir pavyko, pernykštė turi rimtą konkurentę:

G megzta suknelė (abi 🙂 ), istorija ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2343 (Darbininkų klasė) ir Isager Trio 2 (Navy).

Joninių žolynai

Ne veltui Dalia taip savo suknelę pavadino – per Jonines mūsų pievos pilnos pačių gražiausių augalų, kurie gamtoje tuoj vys, o Dalios suknelės apačioje įsitaisę išliks gražūs ir pilni vidurvasario burtų.

Dalia labai norėjo, kad nuotraukose atsispindėtų ta nepaprastai graži ir subtiliai marga medžiaga, kurią sudarė skirtingų žalsvų atspalvių Bomulin ir plonas blizgus Trio1 siūlas – aš labai stengiausi, bet čia jau fotoaparatui skirta užduotis 😉 . Ką nuo savęs galiu pridurti, kad viskas ne tik fantastiškai gražiai atrodo, bet ir puikiai nešiojasi (po vakaro sėdėjimo suknelė atrodė kaip tik išskalbta ir išblokuota!) ir visi augalėliai gyvi ir ryškūs.

Suknelėje suderinti du modeliai – viršutinė (palaidinės dalis) megzta pagal vieną modelį, apačia megzta kita kryptimi – iš apačios – panaudojant šalio pievos piešinį. Pastarasis, aišku, įsitaisė išvirkščių akių fone, kad ryškiai geros akys išsiskirtų, viršus gi buvo mezgamas gerosiomis akimis ir Dalia suko galvą, kaip sujungti abi dalis – tiesiai nukirsti nesinorėjo, zigzaginis perėjimas iš išvirkščių akių sijoninės dalies į viršų gali konkuruoti su pagrindiniu akcentu apačioje. Po pasvarstymų surado tobuliausią sprendimą – išvertė viršutinę dalį į blogą pusę ir nematomai sujungė atviras akis.

Švarus ir minimalistinis siluetas su išskirtinai dailia apačia, nuo kurios niekas neatitraukia dėmesio, tik nebent pati nešiotoja. Nes toks ryškus rūbas – labai ryškiam žmogui ❤.

Dalios Liepuonienės megzta suknelė iš Isager Bomulin 43 kartu su Isager Trio 1 (Green Tea). Pečių konstrukcija iš modelio „Summer„, suknelės apačia – iš šalio „Wild Flowers„.

Vasaros dovana

Vasaros galo šiluma – speciali dovana tiems, kas neignoravo „trumpo” šilto sezono ir jam skirtų drabužių 🙂 . Karščiai turėtų prasitęsti vien dėl super efektingos Jolitos suknelės, kurią jį šią vasarą mezgė, kad kuo ilgiau ji galėtų ir pati pasidžiaugti, ir kitus savo ryškiu rūbu nustebinti!

Dailus įvairiausių raštelių kokteilis puikiai atsiskleidžia pasirinktoje spalvoje, gražiai prasišviesdamas pro kūną ir apatinį sluoksnį. Išeities taškas – senų metų „Verenos” žurnalas – dar kartą įrodo, kad geri dalykai nepavaldūs laikui

Lino ir medvilnės derinys turbūt vienas malonesnių kūnui karštą dieną, tai, galvoju, vasara dar galėtų pasistengti ir suteikti Jolitai dar šiais metais galimybę padėvėti naują suknutę paplūdimyje tiesiai ant maudymosi kostiumėlio, nes toks gražus rezultatas nusipelno efektingo anturažo!

Jolitos Riliškienės megzta suknelė iš Isager Bomulin 47.

Vasara vejasi

Paprastai daugelio mūsų vasariniai mezginiai vejasi vasarą, bet šį kartą vasarai teko vytis Jurgitą :).

Balandį per savo laisvą dieną gavau tokią nuotrauką – prisirinkta visa krūva Kaffe Fasset įkvėptų lino spalvų, kurių Dalia atvyniojo po lašelį būsimai Medos suknelei.

Gegužį viename klubo susitikime užfiksavau Jurgitą jau beveik finišuojančią.

Birželį teko laukti pirmų tikrai šiltų ir vasariškų dienų naujos suknutės fotosesijai 🙂 .

Visiems turbūt buvo sunku to gražaus rezultato baigiamųjų akordų sulaukti, bet Medai sunkiausia, kai taip norisi ja nauja pasipuošti, kalendorius tam irgi pritaria, o orai visai laike pasimetę… 😉 . Ir pagaliau!

Suknutė smagi, vėsi ir labai linksmai dryžuota – Jurgita savo nuožiūra su spalvomis taip sėkmingai pažaidė. Petnešėlėms – pats geriausia I-cord juostelė, galui – nesiraitantis ripsas. „Prašyčiau atkreipti dėmesį, kad suknelės viršutinė dalis skiriasi spalvomis, tad galima pasikeisti pagal nuotaiką 🙂 „. Atkreipėme! Taip pat ir į tai, kad klevo nosis mažajai sesutei labai tinka, bet dar labiau tiktų ir priderinta suknutė 😉 . Be jokių kalbų apie paveldėjimą.

Jurgitos Mieželytės megzta suknutė dukrai iš 4 gijų lietuviško lino ir nuotraukos.

Item added to cart.
0 items - 0,00