Labiausiai lauktas mezginys

Su naujomis mamos megztomis suknelėmis Palangoje švytruoja jau abi sesės :). Mažoji Nora melsva kaip žibuoklė, o vyresnioji Meda pasipuošė visomis vasaros spalvomis. Suknutėje suderinti keli atspalviai – taip meistriškai, kad nepažiūrėję gale kodų pabandykite atspėti, kokie ir – svarbiausia! – kur.

Abiejų sesių suknučių tas pats modelis, bet skirtingos spalvos suvaidina lemiamą vaidmenį kiekvienos individualybei. Atidžiai parinktos sagutės taip pat labai svarbios – prie ryškiaspalvės Medos suknelės priderintas tokių pačių spalvų robotukas:).

Tai šitai suknelei Jurgita pasiliko nedidelius kamuoliukus ilgoms rankovėms primegzti rudeniui atėjus ir visai gali būti, kad tai įvyks ne tik dėl praktiško mamos požiūrio, o ir dėl spaudimo iš šalies ;). Meda naują rūbą sugebėjo apsivilkti dar neskalbtą ir neblokuotą – tokia laukiama ši suknelė buvo :).

Jurgitos Mieželytės megzta suknutė dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Cotton 2338 (Teigiami pokyčiai) kartu 2339 (Senoji Roma), modelis – “Little Erantis Dress“.

Damučių vasara

Nesileiskite suklaidinami švelnaus Noros amžiaus – ši mažoji damutė turi aiškią nuomonę, apie tai, kas jai gražu, ir moka tą išreikšti. Šiuo metu tai yra melsva su gėlytėmis. Istorija apie nenusirengiamą šiltą striukę (taip, mėlyną su gėlytėmis) labai šiltu metu liks šeimos archyvuose, o štai mamos megzta melsva suknytė yra pats tas rūbas populiariausiame Lietuvos kurorte – apsmukusius trikotažinius šortus ir patogias nutampytas maikes renkitės patys!

Kas pasigedo bendrame paveiksle gėlių dedamosios, tai įsižiūrėję atidžiau pamatysite baltą perlamutrinę gėlytės formos sagutę nugaroje ir visą vainiką suknelės apačios kiauraraštyje.

Jurgitos mergaitės gimė princesėmis, todėl ir antroji suknutė – vyresnei sesei – jau pakeliui (į MZ dienoraštį ;)). Jurgita turi visokių planų paversti ją rudeniui atėjus žiemine (“ką aš čia dviems mėnesiams mezgiau???”), aka primegzti ilgas rankoves, ir net aš negaliu pabumbėti dėl tokio praktiškumo, kai siūlas toks plonas ir toks gražus! O bet tačiau, net jei ir jos ilgalaikiams planams Medos spintai nebus lemta išsipildyti, ir be jų naujoji suknelė jau turi užimtą ir labai gražiai besišypsančią pirmąją vietą paveldėjimo eilėje ;).

Jurgitos Mieželytės megzta suknutė dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Cotton Ball 2275, sagutė – Union Knopf, modelis – “Little Erantis Dress“.

Žalia arbata

Taip smagu, kad ryškusis Shinkyo tiltas neužgožė kitų Japonijos įkvėptų gražiųjų rankomis dažytų Schoppel-wolle kamuoliukų – subtili ir švelniai pavasariška Žalioji arbata virto į įspūdingą suknelę, kurioje klasikinis siluetas kartu su neįprastomis, akį traukiančiomis spalvomis žada labai nešiojamą derinį.

Šneku ne iš lubų, suknelė ir yra labai mielai nešiojama šiuo metu, o visos sudedamosios dalys (trumpos rankovės, švelni merino vilna, atviras kaklas ir elegantiškas ilgis) stipriai praplečia vieno sezono ribas. Gal nesinorės tik per vasaros karščius, bet per juos galvoji, ne ką apsirengti, o ką nusirengti, tai jie kaip ir mezginių juoda skylė, gerai, kad nedidelė ;). Visais kitais atvejais, manipuliuojant papildomais aksesuarais, rūbas išties visiems sezonams ir visoms progoms.

Vilnoniai drabužiai trumpomis rankovėmis (neretai su priderintu megztuku antram sluoksniui) buvo labai madingi pokario Anglijoje. Madą tą (kaip ir daugelį kitų ;)) nulėmė ekonomika ir nors dabar turim visai atvirkštinę situaciją, kai kenčiam greičiau nuo pertekliaus nei nuo daiktų trūkumo, pamažu apsukam ratą ir grįžtam prie to paties iš kitos pusės. Rankomis sukurti daiktai negali pasimesti gausioje drabužinėje, jie turi būti nuolat nešiojami, mylimi ir vertinami. Ypač tokie unikalūs.

Neretai žmogus, sakydamas apie rankomis megztą daiktą “kaip iš parduotuvės”, nuoširdžiai laiko tai komplimentu, reiškiančiu, kad daiktas neturi to namudinio kvapo, būdingo nemažai daliai rūbų iš laikotarpio, kai mezgė visi ir ne iš didelio noro, o tiesiog iš reikalo apsirengti. Ir čia viskas aukštyn kojomis apvirto – kai mezgam iš kūrybinio džiaugsmo ir domimės amato niuansais, galime apsirengti tuo, ko nerasime jokioje parduotuvėje – turiu galvoje idealią apdailą (mašina gali veikti tik savo apribotų techninių galimybių ribose, kaip svetima kalba kalbantis žmogus, kuris sako, ne tą, ką nori, o tą, ką moka) ir visiškai savo skoniui ir figūrai pritaikytą rūbą. Nes mes turime vienintelį standartą – save, ir didžiulę prabangą – visą savo laiką – meistrystės viršūnėms įveikti :).

Nukrypau truputį į lankas, bet ryškūs ir individualūs mezginiai dažnai mane ten užneša…

Apyrankė prie suknelės – lyg jai specialiai sukurta – liudija, kad drabužis nešiotojos garderobe jau yra savo namuose 🙂

Laimos megzta suknelė iš XL Kleckse 2432 (Žalia arbata).

Saulėta suknelė

Dalia su savo nauja suknele atrodo taip pat džiuginančiai kaip pagaliau išlindusi vasarinė(!!!) saulė. Išsirinko iš dviejų geltonų Alb lino spalvų labiau prislopintą, bet ir toji prasimuša pro pilką pagrindą kaip saulė pro debesis – nuotraukose sunkiai pagaunamas subtilus jos švytėjimas…

Pirmą kartą apie naują mezginį sužinojau pasirodžiusi su nauja liemene – Dalia juokėsi, kad mezga tokiu pat rombų raštu ir dabar įrodyk, kad ji pirma pradėjo ir kad mes nesusitarusios, negaminam sinchroniškai sau uniformų. Mane labai tas pralinksmino – aš tiek metų nešiojau “Editos suknelę” ir šiaip vilkausi visų mezgimo tendencijų uodegoje, kad toks netikėtas vienos bangos su šitos srities pionieriais pagavimas stipriai kilstelėjo mane savo pačios akyse ;). Net jei niekas iš tikrųjų šito sutapimo ir nepastebės.

Sutapimas ir tai, kad abiejų mūsų mezginių išeities taškai – megztiniai, tik aš, linkusi į smulkmenas, iš jo padariau liemenę (ir toli gražu nelaikau jos smulkmena;)), o Dalia, atvirkščiai, prailgino originalų modelį iki suknelės. Sprendimas reikalaujantis nemenkai darbo (nes visas sijonas megztas ištisinėmis pynėmis), bet taip pat ir labai efektingas, nes pynės sutvirtina medžiagą ten, kur labiausiai reikalingas formos laikymas ir gražus kritimas.

Šiame projekte Dalia turėjo progos išbandyti ir tai, ką nuolat siūlo mezgėjams, susidūriantiems su skirtingomis dažymo partijomis – padryžuoti abi kas eilutę. Atsidėtos vienos porcijos suknelei neužteko, o naujoji buvo ryškiai geltonesnė. Dalia pabandė paieškoti senos likučių, nesėkmingai, tada labai sėkmingai padryžavo. Skundėsi, kad matosi, bet aš pamačiau tik pirštu parodžius ir tas lengvas netolygumas mano akyse tik pagražino reikalą – juk saulės danguje niekas tolygiai vienodomis partijomis neišskirsto!

Privalomas momentas – Kristinos sagelė. Dalia truputį jaudinosi, ar ras idealiai tinkamą ir šį kartą, visai bergždžiai, nes į Kristinos informacinį lauką visi mūsų mezginiai patenka dar iki jų numezgimo…

Ir neprivaloma detalė, bet labai maloni – prisiderinęs šiltas mezgtukas. Dalia suknelę panešiojo turbūt dieną kitą ir greičiausiai tuoj mes, nes per šilta, tai visa laimė, kad vėsūs senamiesčio mūrai, kuriuose įsikūrusi MZ, dar ilgai palaiko tą mezgimui draugišką vėsią aplinką. Kitaip per vasarą ir mezgimą, ir visus megztukus gali pamiršti!

Dalios Liepuonienės megzta suknelė iš Alb Lino 0581M, modelis – modifikuotas “Olive Leaf Pullover“. Sagelė – Kristinos Bajorienės.

Item added to cart.
0 items - 0,00