Visos gyvenimo spalvos

Dalia visiems savo vaikams įtaisė po pledą – kam megztą, kam nertą, kiekvienam pagal jį apgalvotą, čia jie visi: Urtės, Jono ir Vlado. Todėl truputį nustebau, kai ji parodė dar vieną neriamą pledą Urtei. ? Pledas nėra toks daiktas, kurį galėtum išaugti ar pamesti ir jau tikrai, S. Kinsella patvirtins, beveik nėra šansų, kad jis galėtų būti pavogtas 😉 .

Viskas yra daug paprasčiau – ir daug smagiau 🙂 . Dalios megztas pledas Urtės namuose yra toks populiarus ir jo pirmiausia sieka bet kuris jos namų svetys, nesvarbu, kad yra iš ko rinktis. Todėl jau netrukus jos namuose apsigyvens antras – šis skirtas sofutei balkone 🙂 .

Tradiciniais močiutės kvadratėliais nertas iš kojininių siūlų (kaip ir visi kiti pledai, beje), jis turi savo unikalų charakterį. Spalvų, kaip matysite iš sąrašo gale, Dalia naudojo pakankamai daug, bet matyt melanžinė Crazy Zauberball prigimtis lėmė, kad bendras koloritas pakankamai vieningas ir prislopintas. O gal ir visus kvadratėlius sujungiantis pilkas siūlas. Man šis pledas primena dienoraštį, kasdienių nutikimų, pajautimų ir įvykių vėrinį, kuriame rasi visokiausių derinių ir atspalvių. Ir sujungiantis pilkas siūlas gali būti pilkos kasdienybės minutės, o gali – idealus pabrėžiantis fonas visoms spalvoms žydėti ir skleistis, kokią istoriją kiekvienas rinksis išgyventi ir pasakoti…

Pledas įspūdingo dydžio ir nufotografuoti visą su detalėmis nebuvo labai lengva, todėl atskirai – detalės 🙂 :

Naujas pledas – mamos šilumos dalis – paruošta keliauti į naujus namus,

o smalsuoliams (visi rankdarbistai tokie!) – vaizdai iš virtuvės:

Dalios Liepuonienės nertas pledas, siūlai – Zauberball Crazy 1537 (Rudens saulė), 2136 (Pavasaris jau čia!), 2266 (Kelrodis), 2133 (Tavo mėlynos akys), 1507 (Rudens vėjas), 2170 (Vasaros švytėjimas), 1511 (Povandeninis laivas), 2337 (Marso eksperimentas), 2428 (Purvo vonios), 2311 (Kelias 66), 2429 (Scenovaizdžio kaita), 1699 (Alyvų kvapas), 2204 (Žalia savaitė), 2514 (Foninis triukšmas).

Močiutės trikampis

Plonytė lace kategorijos vilna tinka nėrimui kaip nei vienas kuris kitas siūlas – daiktas gaunasi šiltas, lengvas ir minkštas. Jei naudosite spalvotus Schoppel-wolle kamuoliukus – ir labai gražus 🙂 .

Nuotraukose – Kristinos skara, įspūdingo dydžio (135 cm ilgis, 280 cm plotis, 7 kamuoliukai) ir įspūdingo vaizdo. Nerti 1,5 mm vąšeliu buvo ką, bet kai toks gražus siūlas… ;), turėjo džiuginti ir pats procesas, kaip ir rezultatas („tokios ir norėjau, didelės, šiltos, nesunkios”).

Močiutės kvadratėlių raštas suteikė puikų skylučių ir purios tekstūros balansą, o ir savo paprastumu nekonkuravo su akį džiuginančiais spalviniais perėjimais. Šis raštas yra super dėkingas geometrinėms konstrukcijoms, tai trikampį iš kvadratėlio padaryti turėjo būti juokas :).

Skara pabaigta žemų stulpelių juostomis su vėžio žingsneliu, suteikiančiu gražų, tvirtą ir solidų „rėmelį” melsvai žalsvam paveikslui.

Kristinos Alešiūnaitės nerta skara ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 2360.

Močiutės geometrija

Šiandieninė kolekcija savo įspūdingumu būtų pati pirmiausia kandidatė į bežodį penktadienį, bet mačiusi, kaip ji po truputį gimsta, keičiasi ir pildosi, labai noriu smulkiau apie tai papasakoti 🙂 .

Prasidėjo viskas nuo tradicinio močiutės kvadratėlio liemenės, kuri vėliau pavirto nertiniu) viduryje. Netradicinis buvo tik pereinamų spalvų kamuoliuko pasirinkimas, kuris ir padiktavo visą tolimesnio komplekto paletę. Tam pačiam pereinamų spalvų kamuoliukui ačiū ir už skirtingas (bet to paties lizdo 😉 ) priekio bei nugaros spalvas. Centrinių kvadratų spalvos dar labiau atsiskleidė aprėminus jį tamsiai mėlynu vienspalviu siūlu ir jau čia teko nukrypti nuo išeities formos – kvadrato, modeliuojant megztinio (pirmose nuotraukose dar liemenės) formą. Viktorija konstravo formą empyriniu būdu – panerdavo pasvarsčius ir matuodavosi, vertindama, kaip tinka.

Ilgais skeltukais liemenė tokia pabuvo neilgai, nes pagal planą jai jau buvo numatytos rankovės – nusifotografavom su pirminiu etapu pademonstruoti, kad galima sustoti ir čia 🙂 .

Rankovės taip pat įsitaisė po centrinį spalvotą kvadratą per visą plotį ir tamsiai mėlynas rankovės fonas jau buvo konstruojamas apie juos. Kitokiu priderintu raštu – jis geriau matosi detalių nuotraukose. Ir tuo kitokiu modeliuojant formą 🙂 .

O toliau megztukas pasirodė besąs labai vaisingas augalėlis – tiek idėjų jis prigeneravo ir tiek detalių į komplektą jam nunerta, kad visa kolekcija išėjo!

Pabandžiau iš arti pafotografuoti riešines – ant šviesios geriau matosi, kaip išmaniai ji sukonstruota rankos formai! Solistai čia taip pat – močiutės kvadratėliai. Jie mažesni ir ne tokie margi, nes užkabina tik nedidelę pereinamo kamuoliuko spalvinę seką. Užtai kaip gražiai apžaisti skirtingais priderintais fonais!

Dar į tą patį komplektą buvo nunerta kepurė – tas pats močiutės kvadratėlis, aprėmintas kitu raštu, modeliuojančiu formą. IR! Maži kvadratėliai pasirodė tokie gražūs, kad specialiai jiems buvo sugalvotas ir dar vienas daiktas – taip madingas šiltukas, surišamas po pažastimis.

Demonstruojam visą pilną „svogūno” komplektaciją – visi daiktai gali būti dėvimi vienu kartu 🙂 . O gali būti įvairiai varijuojami ir kuriami vis nauji ir kitokie komplektai. Faktas vienas – Viktorijos žiema bus šilta ir tikrai labai įspūdingai spalvinga!

Viktorijos Žilinskaitės nertas komplektas – kolekcija. Siūlai – Opal uni 5187, 5190, WYS Signature 4-ply 360, 365; Schoppel-wolle Zauberball 1564 (Tropinės žuvis).

Močiutės kvadratėliai

Močiutės kvadratėliai – vienas tų mados atraminių stulpų, kurie pastebimi kartais dažniau ir ryškiau, kartais pasitraukia į šešėlį, bet niekada neprapuls, nes šiame rašte (ir jo interpretacijose) slypi milžiniškas potencialas. Aiškiai matomas rankų darbo pėdsakas jungiasi su paprasto ornamento ekspresija ir labai ryškiais spalviniais žaidimais. Ta stilinga rankdarbio ir meno sąjunga garantuoja močiutės kvadratėliams milžinišką gerbėjų auditoriją – tiek nėrėjų ir mezgėjų, tiek mados dizainerių, tiek jautriai mados vėjus jaučiančių stileivų.

Tą kūrybinę ugnį karts nuo karto pakursto žymūs dizaineriai ir nuo jų neatsiliekanti armija nėrėjų (didelis šio rašto gerumas yra jo prieinamumas patiems pradedantiesiems, nes paprasčiau sunkiai rasite 😉 ). Manęs niekada nereikėjo traukti į šią stovyklą, visada joje buvau. Bet kaip ir savu miestu ar namais – būdamas imi tiesiog nebepastebėti gerumo, kuris tave supa nuolat, reikia, kad kas pavestų į šoną ir pabaksnotų pirštu. Aš laiminga, nes MZ tokių progų vis karts nuo karto pasitaiko ir aš pradedu eilinį močiutės kvadratėlių projektą. Rudenį ne viena mezgėja rinkosi siūlus (beje, tuos pačius, kaip ir šiandieninis nėrinys 🙂 ) nertiems Miu Miu šalikėliams ir aš jau buvau beveik beužkimbanti ant kabliuko, bet kažkas nukreipė mano dėmesį kitų projektų link.

Šį kartą tokiu žmogum man tapo Jolanta ir pamačiusi jos nėrinius (ir dar gavus nuorodą į šias tos pačios dizainerės liemenes) nebeatlaikiau. Kadangi ruošiausi kelionei, tai pradėjau vienspalvę skarą, tokiu būdu kaip ir prisimindama rudeninius šalikėlius, bet tikrai ja neapsiribosiu (artimiausiuose planuose (po pledo) – švarkelis-paltukas).

Jolanta dabar su įkvėpimu įgriuvusi į nertų močiutės kvadratėlių pasaulį, o vandenys platūs, nes nešiotojų yra dosnus būrys 😉 , gal išnėrusi pasirodys su naujais kūriniais, bet įtariu, ir ši vienintelė nuotrauka su nauju anūkėlės sarafaniuku (antrai jau toks pats tuo metu buvo baigiamas) turės sprogstamos bombos efektą ne viename projektų krepšyje ir planuose 😉 .

Jolantos Pupkės nerta suknytė anūkei ir nuotrauka, pagrindinis siūlas – WYS Bluefaced Leicester 315.

Item added to cart.
0 items - 0,00