Vąšelinis virusas

Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu „susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.

Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą „Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!

Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.

Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).

Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.

Nertinio įkvėpimo šaltinis – „Alpine Sweater„, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.

Šiltai vąšeliu

Vąšelis mūsuose retokas paukštis, todėl ypač smagu matyti tokius šiltus ir su didele šiluma nertus komplektus. Pirštinės ir juosta ant galvos yra savi, o kiti trys komplektai – dviems mergaitėms ir berniukui, broliui su sesėmis. Berniuko komplektas ryškesnių spalvų ir drąsių grafiškų raštų. Mergaičių komplektuose kepurę pakeičia moteriškos galvos juostos, spalvos švelnesnės, abiejų ir panašios, ir kiek skiriasi :).

Mane nupirko tie kutai – kažkada buvę beveik privaloma šaliko dalimi, dabar retai sutinkami ir ypatingai žavūs savo lengva vintažine aura. Tiek prie kepurės, tiek prie juostų tinka fantastiškai. Atkreipkite dėmesį, kaip tobulai kiekvienam vaikiškam komplektui pritaikytos sagutės!

Anos Volungevičienės nerti komplektai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 1, 3 7 ir 9 bei Drops Baby merino 27, 39, 40, 44; sagos – Union Knopf .

Tuniso vąšeliai

Dar vienas dalykas, kurio ilgai buvo pasigendama MZ – tai KnitPro Symfonie tuniso vąšeliai su prisukamais valais. Pastaruosius galima rinktis pagal nėrinio ilgį ir tai tikrai yra daug patogiau už ilgą metalinį fiksuoto ilgio vąšelį. Medį yra malonu laikyti rankose, vąšelių galai patogiai ir lengvai bendradarbiauja su nėriniu ir neriančiu žmogumi – visi, kam ši technika yra dar neįvaldyta, bet įtraukta į svajonių sąrašus, atkreipkite į atvykėlius dėmesį :).

Prisukami vąšeliai (kaip ir to paties gamintojo virbalai) yra nuo 3 mm dydžio ir storėja pagal poreikį ;).

Raudona staltiesė

Labai smagu užbaigti darbo savaitę (ne mezgimo, savaime suprantama ;)) ypatingu įrašu – senokai MZ dienoraštyje matytos išskirtinės mezgėjos (naujame nėrėjos amplua) ne tik nauju darbu, bet ir smagia jį lydinčia istorija apie gyvenimo gražumą, atidumą detalėms ir kiekvienos gyvenimo „smulkmenos” svarbą bendrai visumos harmonijai.

Karantino įkarštyje užsisakiau stalą. Kol jo laukiau, o laukiau ilgai, nusprendžiau jį pasitikti su dovanomis. Pirmiausia nunėriau mažą servetėlę – stalas neatvyko, tada pasisiuvau aksominę staltiesę, ant kurios tiko ta servetėlė, bet stalo kaip nebuvo, taip nebuvo. Teko megzti dar vieną staltiesėlę, tik jau didesnę. Ir ką gi – stalas atvažiavo. Viskas įvyksta laiku, jeigu tinkamai pasiruoši ir labai lauki. O mezginiai visada padeda – ir laukti lengviau, ir dovaną turi.”

Aldonos Puteikienės nertos staltiesė su staltiesėle, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Rosarios4 Crochet 12 32 ir 125.

Item added to cart.
0 items - 0,00