Senovinės istorijos

„Senovinės istorijos” yra šio nerto kilimėlio modelio pavadinimas, bet man jis pasirodė simboliškas ir kita prasme. Daug, kažkada populiarių ir madingų rankdarbių būdų, dabar atgimsta nauja jėga, nauju stiliumi, šiuolaikiniu dizainu ir aktualiais modeliais. Tik prisiminkime, kokie gausūs seniau buvo nertų rankdarbių namams arsenalai (kas neprisimena dėl amžiaus, pasiprašykite į ekskursiją po močiutės spintas 😉 ) – pagalvėlės, takeliai, staltiesės, puodkelės, lovatiesės, kultinės servetėlės. Visa tai kuriam laikui buvo nustumta į šoną kaip neaktualu ir nemadinga, dabar jau keliama į dienos šviesą, super stilingai pritaikoma šiuolaikiniams interjerams, o jauni žmonės vėl iš naujo mokosi primirštų technikų savo idėjoms išreikšti.

Ir nesvarbu, ar imamės jau kadais naudotos technikos, ar tomis pačiomis priemonėmis kuriame naujus būdus, mes gaiviname tą ilgaamžę tekstilės kūrybos tradiciją – šios dienos žodžiais pasakojame senovines istorijas…

Šią vasarą išbandžiau mozaikinį nėrimą (nežinau, ar toks lietuviškas atitikmuo). Labai pagavus užsiėmimas – meditatyvus ir ritmiškas. Rezultatas – kilimėlis į vonią (~85cmx130cm dydžio).”

Nesu tikra, ar mozaikinis nėrimas toks jau senas dalykas (tokio tipo mezgimas tai tikrai ne), bet naudojami raštai primena simbolių turtingą tradicinių kilimų ornamentiką, kuri, nors dizainerės pirminiame užmanyme pritaikyta antklodei, Rasos panaudota kilimėliui, tinka idealiai. Linas, medvilnė ir viskozės siūlas ypač draugiškas tiek prisilietimui basomis kojomis, tiek skalbimui – vonios kambario daiktui aktualu tiek viena, tiek kita 🙂 .

Naujos technikos ir įdomūs projektai – džiaugsmas kuriančioms rankoms, o tokie šilti rankų darbo akcentai interjere yra tai, kas namus daro NAMAIS.

Rasos Balčiūnaitės nertas kilimėlis ir nuotraukos. Siūlai – Drops Belle 10, 11, 13, 22; modelis – „Ancient Stories„.

Spalvinga kolekcija

Jei kalbėtume tik apie mezginius, tai šios dienos herojai – trys, bet iš esmės jie turbūt yra tik trys (idealiai derinami tarpusavyje) galingo kūrybinio medžio, vardu Anastasija, žiedeliai, pagrindinė veikėja yra išskirtinai mąstanti, konstruojanti ir derinanti viską tarpusavyje autorė. Dera tarpusavyje ne tik mezginiai (fotografavom juos tiek atskirai, tiek įvairiai suderintus), bet ir visi aksesuarai, drabužiai šalia, net plaukų spalva!

Mezginys Nr.1 – ilgos plonyčio pereinamų spalvų siūlo rankovės. Schoppel-wolle Lace Ball 100 kamuoliukai daug kam atrodo tokio nesvietiško plonumo, kad būtinai turi būti su kuo sudėti, bet, pasirodo, visai nebūtinai ;). Anastasija paprastai mezga tampriai, bet šį kartą paėmė išskirtinai storą virbalą, kad medžiaga primintų lengvą spalvotą voratinklį, su kur ne kur pabarstytais nuleistų akių „kirminiukais” (gera žinia tiems, kas tokiame mezginyje netyčia paleis akis ar įvels klaidų – viską galėsite nurašyti dizainui 😉 ).

Spėju, daugeliui margieji Schoppel-wolle kamuoliukai yra puikiai pažįstami, todėl lengvai atpažinsite ne tik, iš kurio megztas šis dailus aksesuaras, bet ir atspėsite, kokia spalvinė dalis liko kito projekto laukti – turkio spalvos melsvas segmentas 😉 . Užtai panaudota rožinė ir geltona dalis su lengvu mėtiniu gabaliuku tinka prie visų sudedamųjų šiandieninės istorijos dalių 🙂 .

Tokios rankovės yra labai universalus aksesuaras – galima jas vilkėti su juostele per nugarą, su jungiamąja juostele priekyje , o galima apsisukti apie kaklą kaip plevenantį spalvingą šalikėlį. Anastasija jas mezgė pasinaudojusi E. Zimmermann megztinio nuo viršaus konstrukcija „shirt-yoke shoulder” iš knygos „Knitting without Tears”.

Mezginys (tiksliau, nėrinys) Nr. 2 – liemenė iš trijų spalvų tarpusavyje sujungto tinkliuko. Skiriasi ne tik spalvos – skiriasi ir siūlų struktūra bei storis. Viena iš sudedamųjų dalių jau pažįstama. Tai – žalsvai rausvai gelsvas plonojo pirmojo mezginio kamuoliuko fragmentas. Šalia tokių, amžinatilsį Jurgitos močiutės žodžiais tariant, „musės žarnų” visai sėkmingai pridera pakankamai storas Drops Lima siūlas (4 kartus storesnis, kam norėtųsi tikslumo), o per viduriuką – neoninis kojininis siūlas, atlikęs nuo komplektą papildančių kojinių.

Visi trys skirtingi siūlai originalaus rašto dėka susipina į vieningą ir labai originalią struktūrą, kuriai net kabantys nesukišti pabaigos siūlai – ne minusas, o papildoma detalė.

Nusinėrusi tokį neeilinį daiktą, Anastasija dar nebuvo apsisprendusi, myli jį ar nemėgsta, tai galvoju, fotosesija, o tiksliau ją lydintys susidomėję bei susižavėję žvilgniai (fotografavomės visus derinius klubo metu ir paprastai triukšmingas stalas darėsi vis tylesnis su kiekvienu nauju komplektėliu) turėjo stipriai pakreipti nuomonės svarstykles į palankią pusę 😉 .

Smagioji dalis – ne tik „varlės letenos” iš permatomų ilgų rankovių, bet mezginio Nr.1 derinukas su mezginiu Nr. 2 🙂 .

Mezginys Nr. 3 – liemenė šiltukas su gobtuvu. Turėtų būti tikra šilumos bomba – pagrindui suderinta bukliuota alpaka su šiltutėle neverpta islandiška vilna. Vien tik taip apsirengusi balandžio gale Anastasija atkeliavo ketvirtadienį į MZ (tuo metu aš lauke vilkėjau pūkinę striukytę su džinsiniu švarku ant vilnonio megztinio 😉 ).

Du vienos eilės neoniniai dryžiukai šiltuko apačioje virto užsegimo juostelėmis (kiekvienam šonui skirtingomis). Tos pačios spalvos akcentai pasikartojo ir dvigubame gobtuvo kraštelyje – žakardiniuose rombuose išorėje ir juostelėse viduje. Galima nešioti tiek vienu, tiek kitu raštu atlenkus.

Ir, aišku, gražiosios spalvotos rankovės ir prie šito mezginio – kaip jam megztos. Nes visi tie gražūs ir stilingi daiktai – vieno (ryškaus ir labai išskirtinio) lizdo paukščiai. Daiktai neeiliniai, pakankamai originalūs ir būtų ekstravagantiški, jei taip netiktų šeimininkei, kurios natūrali ir labai graži išraiška yra.

Anastasya Zaychenko megzti mezginiai. Rankovės megztos iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai), konstrukcija pritaikyta iš E. Zimmermann knygoje „Knitting without Tears” paskelbtos  „shirt-yoke shoulder”. Liemenė nerta iš Drops Lima 8112, Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai) ir kojininio neoninio siūlo (lauktuvės iš Berlyno 🙂 ), modelis – „Wefan„. Juosvas šiltukas megztas iš Drops Alpaca Boucle 8903 kartu su Istex Plotulopi 0005, detalės megztos iš neoninių kojininio siūlo likučių.

Vąšelinis virusas

Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu „susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.

Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą „Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!

Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.

Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).

Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.

Nertinio įkvėpimo šaltinis – „Alpine Sweater„, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.

Šiltai vąšeliu

Vąšelis mūsuose retokas paukštis, todėl ypač smagu matyti tokius šiltus ir su didele šiluma nertus komplektus. Pirštinės ir juosta ant galvos yra savi, o kiti trys komplektai – dviems mergaitėms ir berniukui, broliui su sesėmis. Berniuko komplektas ryškesnių spalvų ir drąsių grafiškų raštų. Mergaičių komplektuose kepurę pakeičia moteriškos galvos juostos, spalvos švelnesnės, abiejų ir panašios, ir kiek skiriasi :).

Mane nupirko tie kutai – kažkada buvę beveik privaloma šaliko dalimi, dabar retai sutinkami ir ypatingai žavūs savo lengva vintažine aura. Tiek prie kepurės, tiek prie juostų tinka fantastiškai. Atkreipkite dėmesį, kaip tobulai kiekvienam vaikiškam komplektui pritaikytos sagutės!

Anos Volungevičienės nerti komplektai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 1, 3 7 ir 9 bei Drops Baby merino 27, 39, 40, 44; sagos – Union Knopf .

Item added to cart.
0 items - 0,00