Vaidos raudonas

Penktadienio proga tokia šventiškai atrodanti Vaida pratęsia nėrimo vąšeliu tema dar vienu specifiniu kampu, kai nėrimas taip meistriškai imituoja mezgimo virbalais raštus, kad čia net netiktų rubrika „Rask 10 skirtumų” – raskite nors kelis! (Sufleris tyliai – gal lengviau bus iš nugaros 😉 ).

Visas šitas įmantrus grožis reikalavo didelės atidos, net tokiai patyrusiai rankdarbistei, kaip Vaida, teko ne kartą ardyti, kad raštai idealiai sutaptų. Ji pasirinko ne tik labai efektingą spalvą savo naujai liemenei, bet ir labai gerą siūlą (merino vilna su šilku), kuris grėstų tįsti laisvai jį mezgant virbalais, bet nėrinyje jis yra ir suvaldytas, ir kartu duoda švelnią bei minkštą medžiagą (vąšelis šituo kampu yra priekabi priemonė).

Išsamus aprašymas leidžia pasirinkti norimą dydį ir ilgį. Turint galvoje, kad neriama vertikaliai ir daug ką reikia numatyti iš anksto, Vaidos akis – patyrusio meistro.

Vaidos B. M. nerta liemenė iš Rosarios4 Balada 31, modelis čia.

Universalus sluoksnis

Pusiau šiltukai – pusiau liemenės yra labai geras pastaraisiais metais išpopuliarėjęs drabužis. Ir stilingas, ir be galo praktiškas visą ilgą, nepastovų, dažnai žvarbų ir drėgną šaltąjį sezoną.

Gali būti mezgamas iš pačių įvairiausių siūlų, Daiva rodo savo naują puikią versiją iš bukliuotos alpakos. Šis kailiuką primenantis siūlas yra ir pakankamai storas, ir švelnus, ir šiltas, ir – svarbiausia! – labai dailiai krenta, kas garantuoja, kad šis universalus šiltasis sluoksnis visada gražiai gulės ant kūno.

Dažname tokiame daikte priekis yra trumpesnis už nugarą, o abiejų dalių sujungimai pasirenkami įvairiausi: ir su sagomis, ir užrišami, ir užsegami, ir tiesiog sujungiami juostelėmis. Pastarasis varintas ir buvo pirminis Daivos sumanymas, tik juostelės gavosi per ilgos ir teko jas surišti į mazgiuką taip atrandant dar vieną originalų sujungimo būdą – megztais bumbuliukais 🙂 .

Daivos Janavičienės megztas šiltukas-liemenė iš Drops Alpaca Boucle 8903.

Universalas

Persikrausčiusi į naujus namus, Rūta tuo pačiu nauju žvilgsniu ėmėsi tvarkyti ir savo siūlų kolekciją ir dabar bando sumezgti anksčiau prisipirktas atsargas. Šio siūlo – merino vilnos su šilku – MZ nėra jau kadų kadais, tai kopijos kaip ir nenusimegsite, juolab kad ir modelius Rūta mezga iš savo galvos, bet svarbiausia yra idėja.

Jei pagalvojote apie idėją megzti iš likučių ir taip juos sunaikinti, tai patikėkite mano ilgamete patirtimi siūlų parduotuvėje – šitas fokusas Rūtai pavyksta tik dėl to (gal ir ne išnaudoti visus, bet neprisipirkinėti), kad susižavėjusi siūlu, jo sudėtimi ar spalva, neturėdama jokios išankstinės idėjos ji perka tokius kiekius, kad jų garantuotai užtektų bet kokiam ateityje kilsiančiam sumanymui. Visus gi naivuolius, kurie sumano ekonomiškai sunaudoti įvairaus kiekio, sudėties ir spalvų siūlus (turiu galvoje ne bile ką megzti, o siekiant realaus gražaus daikto) sveikinu atvykusius į likučių auginimo klubą. Pradedi megzti, pamatai, kad trūksta, važiuoji prisipirkti, tas tinka, tas netinka, o kartais ir tas pradinis turėtas siūlas nebetinka… summa summarum reikalas baigiasi nauju mezginiu (čia tai lauktas ir numatomas dalykas) ir… dažniausiai dar didesniu likusių siūlų kiekiu, nei buvo pradžioje 😉 . Pasitaiko išimčių, faktas, bet bendra tendencija yra tokia ir jei neatsidūrėte panašioje situacijoje, greičiausiai esate vienas iš milijono laimingasis, gimęs su marškinėliais.

Kalbėdama apie sektiną idėją, turėjau galvoje labai universalų rūbą, kuris vasarą gali būti šilta palaidine trumpom rankovėm, o orams atvėsus puikiausiai tarnaus toliau kaip liemenė. Dėkingas vilnos ir šilko derinys prisideda prie drabužio universalumo – jis šildys tiek, kad gerai jaustumeisi, o ir vasarą su tokiu neperkaisi.

Rūta jau kelintą megztinį mezga su labai pasiteisinusia šaline apykakle, o šiame modelyje ji patį kaklo iškirpimą ji suformavo taip, kad šonai susieitų per vidurį ir persikloję susimegztų ir tuo pačiu raštu pereitų į apačią. Tekstūrinis raštas suteikia gan nestoram ir krintančiam siūlui reikalingą purumą, o skylutės – prideda spalvinio turtingumo, kai į žaidimą įsijungia apatinis sluoksnis. Lengvai nukritę pečiai formuoja elegantišką siluetą.

Rūtos Juzėnienės megzta liemenė-palaidinė iš BC Garn Silk Bloom 04.

Krikšto anūkas

Mano jauniausio vaiko krikšto tėvai turi ne vieną krikštytą vaiką, tai Karolis su Sofija save vadindavo krikšto broliu ir sese. Ta pačia logika remdamasi aš nusprendžiau, kad jei mano krikšto sūnus susilaukė sūnelio, anūku jo vadinti niekaip negaliu, bet krikšto anūku – kodėl ne?

Lingvistinius žaidimus palikus šone, esu be galo laiminga užderėjusiais naujais kūdikėliais pašonėje (šis, tiesa, ne tokioje artimoje pašonėje, bet mezgimui tai netrukdo 😉 ). Mažas kraitelis nereikalauja nei daug laiko, nei daug siūlų, o džiaugsmo tie smulkūs daikčiukai suteikia begalinį. Tik patirtis mano kūdikių mezginiuose yra tokia menka, kad aš dar kol kas su kiekvienu nauju tą pačią dainą, nusižiūrėtą nuo labiau patyrusių šioje srityje mezgėjų, dainuoju – tas pats kepurytės modelis (keiti akių skaičių ir keičiasi dydis 😉 ), tas pats liemenės (ypač, kai vienam nešiotojui ji labai tiko 🙂 ), ir būtinai Kristinos sagutės – tam pačiam gražumui 🙂 .

Su kojinytėmis patyrusi ne vieną fiasko (kas žino, kokio dydžio tos kūdikių kojos???) aš šį kartą nusprendžiau numegzti dvi poras – vieną didesnę, kitą mažesnė, gal kuri nors tiks? Atkeliavusioje nuotraukoje mažasis Jokūbėlis buvo apautas mažesnėmis kojinytėmis, tai yra šansų (ar vilčių? 😉 ), kad abi poros bus panaudotos 🙂 .

Kepurytė megzta iš Regia Premium Cashmere 00052, raištukai – iš Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), modelis – „Norwegian Sweet Baby Cap„. Liemenė megzta iš Schoppel-wolle Life Style 9250M, sagutės – „Smagu visiems„, modelis – „Sigge„. Kojinytėms panaudotas lašiukas Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), o kita dalis – viešnia iš ateities, todėl kurį laiką tebūna paslaptis 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00