Kompanija yra jėga

Mano vaikas pradėjo mokintis megzti kartu su savo drauge ir nors mes vis pakalbėdavome apie tai, kad gal būtų visai nieko išmokti, bet… išmoksti tik mokydamasis, ne kalbėdamas 😉 . Draugė turbūt norėjo labiau, nes ėmė ir pradėjo mokytis, mano Kristė kartu 🙂 . Ir tas kartu turbūt buvo vienas geriausių sprendimų palaikyti motyvaciją – vienam pabodus ar pavargus viską mesti yra daug paprasčiau, o kompanija ir įpareigoja, ir paskatina 🙂 .

Jei Margot nesiginčydama buvo pasiruošusi megzti ilgą juostą pavyzdėlio, bandydama skirtingus siūlus ir raštus, tai Kristei toks “beprasmiško darbo būrelis” greitai nusibodo – jei jau mezgi, kad ir mokiniesi, tegu tas darbas turi kokią nors paskirtį. Galbūt reikėjo pradėti nuo kokio šalikiuko, bet mano aplinkoje šalikėliais aprūpinti beveik visi ir gana plačiu spinduliu, todėl pagalvojau, kad didesnė motyvacija būtų megzti tai, ką norėtum turėti ir nešioti. Liemenės pastaruoju metu tapo super madingos, tai aš abiems mergaitėms pasiūliau megzti variantą, kurio aprašymas bus garantuotai paprastas ir lengvas, o siūlas storas (9 mm virbalai 😉 ), kas suteiks daugiau šansų neįstrigti pusiaukelėje. Taip viena kitą motyvuodamos (linksma konkurencija, kuri bus pirmesnė, taip pat pakurstė ugnį), pamokindamos ir pasitardamos, abi pirmą mezgimo iššūkį baigė labai sėkmingai – dvi naujos liemenės papildė du garderobus, o mezgimo pasaulis praturtėjo dviem naujom mezgėjom. Pirma sėkmė yra rimtas meduolis, todėl ant abiejų virbalų jau nauji projektai 😉 .

Margot Amadeï megzta liemenė iš  Drops Snow 91, modelis – “Holiday Slipover“.

Plona ir šilta

Istex Einband yra plonytė islandiška povilnė, siūlas labai šiltas, pūkuotas, lengvas ir su charakteriu. Negaliu paneigti, kad jis nėra artimas švelnučio kašmyro giminaitis, bet yra jame kažkas labai tikro ir nuostabaus. Nuostabiausia yra ir tai, kad būdamas pakankamai kandus (ypač pačiupinėjus neskalbtą), jis kažkaip sugeba apžavėti daugelį mezgėjų, kad jie ne tik su džiaugsmu jį mezga, bet su ne mažesniu džiaugsmu nešioja. Ir tikrai ne kentėdami 🙂 .

Pakliuvo į jo spąstus ir Rūta 🙂 . Ši nauja liemenė tikrai nėra jos pirmoji pažintis su plonytėmis islandiškos vilnos gijomis, bet turbūt pirmas toks darbas iš vieno siūlo. Jį galima megzti visaip, siūlas puikiai laiko formą ir neišplera bei nenutįsta, bet Rūta jį sumezgė pakankamai tankiai, o pasirinktas ripsas suteikė papildomos apimties. Nešioja ir atsidžiaugti negali, kad toks sąlyginai plonas daiktas, po visur ir ant visko telpantis, yra toks jaukiai šiltas.

Ripsas dominuoja, o papildomos detalės pridėtos labai lakoniškai ir organiškai įjungtos į bendrą medžiagą – I-cord juostelė apykaklėje ir pažastų apvaduose, dekoratyvūs stulpeliai šonuose, kurie susikryžiavę pynute apačioje išsiskiria į funkcionalius skeltukus ir susišaukia su taip pat vienas ant kito užeinančiomis trikampio kaklo puselėmis.

Lakoniškai atrodantis siluetas yra išformuotas pagal figūrą, prie to prisideda ir skeltukai, ir trumpos eilės pečių juostoje, užtikrinančios idealų nuleidimą.

Labai graži ir gili raudona spalva Rūtos yra mėgiama visą laiką, todėl ir seniau megztos riešinės prie liemenės atrodo kaip komplektas 🙂 .

O kai kas labai patinka, tai ko neįsitaisius dar – kitos spalvos 😉 . Laukiam mėlyno tęsinio!

Aa, ir dar atkreipkite dėmesį, kaip originaliai Rūta susirišusi savo Sophie Scarf iš gausaus savo Edition 3.0 skarelių aruodo 🙂 .

Rūtos Juzėnienės megzta liemenė iš Istex Einband 9009.

Kultūringa ir prie visko

Tokios liemenės Jolanta ir pageidavo, atėjusi rinktis siūlų – kultūringos ir kad prie visko tiktų.

Tokiais atvejais pats geriausias atsakymas yra laikui nepavaldi klasika – trikampis kaklas, neutrali spalva, pynės. Skamba paprastai ir aiškiai, bet už tų paprastų žodžių slypi labai daug niuansų – atspalvis, apdaila, krašteliai, drabužio proporcijos , jau nekalbant apie pynes, kurių variacijoms skaičiaus nėra. Ir reikia labai daug skonio, pajautimo ir patyrimo, kad visus tuos taškus suvestum į vieną garsiai nešaukiantį, bet labai apgalvotai padarytą individualaus stiliaus daiktą.

Tokia liemenė, pakoregavus proporcijas, labai sėkmingai galėjo būti rasta ir močiutės spintoje (aišku, ne ratu megzta), bet šių dienų ženklai yra pasirinkti siūlai, ypač plonos vilnos derinys su minkštučiu moheriu. Tokia liemenė ir daili, ir prašmatni, ir lengva, ir šilta.

Klasikinė neutrali spalva taip pat nėra toks jau paprastas dalykas, o Jolanta jį pavertė dar įdomesniu, sudėjusi kartu skirtingų atspalvių siūlus. Moherio dėka derinukas virto ne paprastu melanžu, o subtilia ir gilia spalva.

Gražus sprendimas ir palikti pynes tik priekyje. Tokias dailias pynes!

Jolantos Žilinskienės megzta liemenė iš Isager Spinni 2s kartu su Isager Silk Mohair 7S.

Netikėčiausias mezginys

Aš nemokinau specialiai savo vaikų megzti, tik jei prašė patys, ir berniukai vaikystėje buvo tie, kas norėjo pabandyti, ne dukra. Su jau suaugusia pasikalbėdavom, kad mezgimas, ar greičiau nėrimas, būtų visai nebloga alternatyva kokiai kitai, ne tokiai naudingai veiklai neramiais periodais, bet viskas kalbomis ir likdavo. Bet kai Kristinos draugė paprašė manęs išmokyti ją megzti, mano vaikas prisijungė akimirksniu! Ir taip sėkmingai pradėjo, kad negalėjau patikėti, kad tai jos pirmas kartas. Tiesą sakant, nelabai tikiu iki šiol, bet į praeitį nepažvelgsi, o ir prasmė kokia?

Kaip ten bebūtų, megzti pavyzdėlio gabalą Kristinai labai greitai nusibodo, jei norėjosi, kad jos darbas turėtų kokią logišką (=nešiojamą) pabaigą. Svarstėm variantus tarp storos liemenės pagal paprastą aprašymą ir žymiosios skarelės. Aš pasiūliau šį modelį iš storulės vilnos, kurią gali megzti 9 mm virbalais (kaip beveik visos naujokės, abi pradėjo megzti labai tampriai), mergaitės išsirinko spalvas ir mes pradėjom. Kad abi, niekada nieko nemezgusios, pradės ir pabaigs pilnai nešiojamą rūbą, man yra iki šiol kažkoks stebuklas

Planavom grupinę nuotrauką :), bet abi dirba skirtingais grafikais ir turi daug visokios veiklos, o mezgimas – ne sportas, tai grupinė nuotrauka dar bus, kol kas tik viena Kristina, turėjusi išvykti dirbti į užsienį ir tai buvo rimta paskata, nes mamos, kurios visada gali paklausti, ką ir kaip daryti, ar paprašyti ištaisyti klaidas, su lagaminu į naują vietą nenusiveši. O naują projektą – taip, kurį taip pat reikėjo pradėti namie, todėl motyvacijos greitai judėti netrūko.

AŠ mezgamą liemenę mačiau tik, kai reikėjo padėti, pati Kristė džiaugsmingai fiksavo procesą – namie prie stalo (pakeltas kompiuteris, įtariu, su susitikimu ar pamoka 😉 ), kelionėse, svečiuose ir lėktuve, lovoje prieš miegą. Finaliniai akordai – išskalbta liemenė džiūna ant šiltų grindų ir pagaliau – ta-dam! – pirmas išėjimas su nauju rūbu ir išdidus selfis pertraukos metu 🙂 .

Kristinos Eidikytės megzta liemenė ir proceso nuotraukos. Siūlai – Drops Snow 46, modelis – “Holiday Slipover“.

Item added to cart.
0 items - 0,00