Pereinamų spalvų siūlai

Pereinamų spalvų siūlai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys tokiu paprastu sprendimu – tik imk ir megzk, ir spalvomis džiaukis – kartais slepia savyje nemenkų iššūkių, kai paaiškėja, kad lygios spalvas keičiančios juostos ne visuomet duoda džiuginantį variantą…

Šiandien du megztukai – du labai vykę sprendimai ir, tiesą sakant, tokie išsaugotini receptai užtikrintai geram rezultatui.

Pirmajame Jolanta sudryžuoja pereinamų spalvų Noro siūlą vienspalviame fone. Ne visur, prie kaklo pasilikdama gryną Noro labiausiai prie veido tinkančių raudonų atspalvių. Pagal jų koncentraciją, turiu tokį įtarimą, kad gamintojo kortas permaišė ir visas reikiamas spalvas į vieną būrį sušaukė ir tai yra toks receptuose su pereinamais siūlais neminimas, bet dažnai praktikuojamas triukas – nebijokite traukioti siūlą ir persidėlioti spalvas pagal savo poreikius. Didžiąją dalį tokių siūlų (tiek šiame įraše naudojami Noro Flower Bed ar estiška vilna, taip pat visi stebuklingi Schoppel-wolle kamuoliukai ir daug kitų) jūs lengvai galite sujungti paveldami paplonintus galus be jokių mazgų, todėl procesas labiau panašus į savo spalvų kamuoliuko gaminimą, be jokio galiukų choro fone, kurį sulikviduoti kartais reikia ne mažiau laiko nei numegzti visą daiktą;).

Sukoncentravusi visus raudonus atspalvius arčiau veido, Jolanta maždaug nuo pažastų mezgė juosteles, skiesdama pagrindinį siūlą kas dvi eilutes pilkšvai melsvu vienspalviu, kuris labai gražiai apačioje pereina į pabaigos kraštelį, vykusiai sudėliodamas akcentus. Rankovės margos, bet dryžiukai įsimaišo ir jose šen bei ten, kad išsilaikytų spalvinę simetriją, o ties krašteliu, taip pat kaip ir pagrindinėje dalyje, prijungiamas vienspalvis, per kelis dryželius pasibaigiantis stulpeliu.

Beje, trečioje nuotraukoje dar vienas gražus būdas pereinamoms spalvoms – spurgeliai, neretai tekstūriškai, o kartais ir spalviškai suskaidantys pereinamų spalvų juosta. Jolantos išbrokuotas, deja…

Audronės mezginius ir pereinamų spalvų siūlų jūs jau matėte MZ dienoraštyje. Jos darbinis arkliukas ar greičiau firminis receptas margiems kamuoliukams – modulinis mezgimas, kai forma modeliuojama iš įvairaus dydžio atskirai mezgamų ir jungiamų procese kvadratų. Spalvos dėliojasi pagal mezgimo kryptį ir jau ne gamintojo numatytais dryžiais, o abstrakčiomis kompozicijomis, Į tą unikalią spalvinių plėmų dermę papildomo įdomumo įneša ir netolygūs ripsinių bei lygaus mezgimo juostų intarpai.

Tiksliai tokio pat daikto jūs nepagaminsite, o ir nereikia! Nuostabus pats principas, galintis tapti pagrindu unikaliems jūsų mezginiams.

Jolantos Kasteckienės megztas megztukas iš Noro Flower Bed 1299 ir Audronės Jarutytės megztinis iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos. Nuotraukos autorių.

Jungiamoji medžiaga

Kai turite po sruogą labai gražių, prašmatnių, rankomis dažytų siūlų ir jie kategoriškai atsisako virsti gražiu, šiltu ir mielu mezginiu, ką daryti? Spalvos – tik viena reikalo pusė, yra dar sudėtis, kuri paprastai prašmatniuose siūluose tokia ir būna – prašmatni, tai yra, merino vilna ir šilkas yra populiariausi ingredientai. Be galo malonūs prie kūno, jie linkę tįsti, nėra labai šilti ir prastai laiko formą.

Sujunkite juos su estiška vilna, kuri nėra tokia švelnutė, kaip puošnūs būsimos sąjungos nariai, bet ant savo svarstyklių pusės išdidžiai deda šilumą, lengvumą ir puikų formos laikymą. Vienspalvė pasiūlys dar papildomą bonusą – ji suriš visas margas spalvas į vieningą visumą ir kaip geras rėmas išryškins pačias gražiausias rankinio dažymo puses.

Lygiomis dalimis pridėjus vienspalvę vilną (ji dryžuojasi kas ripsinę juostą), jūs visą grožį tikra žodžio prasme padvigubinsite ir tada jau labai drąsiai galite rinktis didžiausią bet kurios Stephen West skaros dydį, kurių ir mažos versijos yra, hm, labai nemažos ;).

Rezultatą matote – labai graži, labai vieninga, labai nemaža, puikiai krintanti, šilta ir jauki skara įsisupti, tokia, kokias Živilė ir mėgsta :). O ką nekaip nuteikia žieminė nuotrauka, pagalvokite, kaip smagu į tokią įsisupti naktinėjant vasarą…

Živilės Mažeikienės megzta skara ir nuotraukos. Modelis – “Quake Scarf & Shawl“. Siūlai – rankomis dažyta merino vilna kartu su estiška Aade Long 8/2 vilna (tamsiai mėlyna).

Gražiausi nemigos žiedai

Galiu ir prikurti, bet man atrodo, kad Živilė tikrai pasakojo, kaip negalėjo ramiai naktį miegoti , išvydusi šį Virginijos megztuką. Ne ji viena, pirštais nerodysim ;). Taip mane savo entiuziazmu užkrėtė, kad laukiau naujo megztinio ne mažiau nei jo šeimininkė.

Palaukti teko, nes Živilė pažiūrėjo į šį reikalą labai rimtai – net užsisakė popierinį Making žurnalo variantą (elektroninė versija neegzistuoja), kantriai jo laukė ir reikia pasakyti, tikrai ne veltui, nes jei aš dizainerės schemą painterpretavau pagal savo laisvą mezgimą (pagrindinė žolių juosta pas mane atsiduria po pažastimis), tai tampriam Živilės stiliui originalas tiko daug geriau. Ir jį teko dar sau pasikoreguoti, permegzti dalį kitą, nuo savęs Živilė pridėjo pailgintą nugarą, kad viskas gultų taip, kaip turi, tinka ir norisi, o kas susidūrę su japonų dizainerių kūriniais (ypač vieno dydžio), supras, kokia tai ne pati lengviausia užduotis ;).

Bet visa ta virtuvė jau lieka istorijoje, kaip ir nemigo naktys, kurioms susiorganizuoti namie Živilė turi padėjėją ir kurių užteko, kaip matote, ne tik svajoms, bet ir labai konkrečiam ir labai gražiam jų įgyvendinimui.

Grožis yra matančiojo akyse (internetas skelbia, kad tai graikų patarlė, nesu tikra, bet esmė pati mintis), šiuo atveju matančiojo akyse yra sezonas. Savąjį megztuką aš mezgiau žiemos pradžiai, Virginijos Gruodžio uogos laukia žieminių paukščių, o labai panašaus kolorito, bet išvystas pavasarį, Živilės megztinis man yra visiškas pavasario pradžios paveikslas. Su atskrendančiais paukščiais, melsvėjančiu dangumi, sniego kruopomis ir senų žolių gražumu šalia besiskleidžiančios pirmos augmenijos.

Živilės Mažeikienės megztas megztinis iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos, modelis – “Michel

Ninilchik

Vaida įsispraudė su šiuo gražiu megztuku-skraiste į striukę, bet prisipažino, kad labai patogu gal ir nebuvo. Užtai triskart valio pavasariui, laikui, kai galėsime tokius modelius (šmaikščiai angliškai vadinamus Swoncho (Sweater+Poncho)) nešioti be jokių išorinių (ar greičiau viršutinių) trikdžių kaip vienintelius šiltus drabužius ant plono apatinio sluoksnio.

Šis megztinio ir pončo hibridas akivaizdžiai gimęs karaliauti ir dominuoti, niekur po apačia lįsti jis nenori, o pats būdamas viršuje, užtikrins jums maksimalų komfortą ir gražų siluetą.

Sukurtas tradicinių islandiškų megztinių lopapeysa stiliumi, bet su šių dienų mados posūkiais, modelis turi dominuojančią raštuotą koketę, bet ši nusileidusi gerokai žemiau pažastų (kaip ir pačios rankovės), o ir patys raštai – ryškūs ir gaiviai moderniai apžaisti. Vaidos spalvų pasirinkimas pabrėžia visas gražiausias ir charakteringiausias modelio puses, o man dar ir labai smalsu buvo pamatyti, kaip puikiai viename daikte sugyvena Drops Alpaca, dvigijė estiška vilna ir dvigubas Spinni siūlas.

Vaidos B. megztas megztukas-skraistė iš Aade Long 8/2 (balta), Drops Alpaca 2923, 8105, Isager Spinni 100, 101. Modelis – “Ninilchik“.

Item added to cart.
0 items - 0,00