Lengvas šiltumas pavasariui

Mes čia per tas kelias dienas truputį įsijautėme į vietoj pavasario pasirodžiusią vasarą, kas savaime nėra taip blogai, ypač turint galvoje, kad dabar pradėję megzti vasarines palaidines, tikrai vasarai atėjus, būsime pasirengę ir pasipuošę, bet iš tiesų tai porai dienų pamiršti megztukai tik juokiasi, žinodami, kad jų žvaigždės valanda toli gražu nepraėjo. Jų gali prireikti ir vasarą, o jau pavasarį tai tikrai yra rūbas numeris vienas 😉 . Ypač tokie lengvi ir šilti, kaip šio įrašo herojus 🙂 .

„Dalinuosi neseniai užbaigtu mezginiu ir džiaugiuosi, kad pataikiau pačiu laiku – orai mainosi, tad dar tenka jį nemažai panešioti. Plonas, lengvas ir šiltas.”

Rasa pasirinko dailų modelį su rašuota apvalia kokete, idealiu visais gyvenimo atvejais tiek stiliumi, tiek besvore (beveik 😉 ) šiluma. Nuo originalaus modelio „nukrypau tik tiek, kad apykaklės dvigubos nedariau, o palikau atsilenkimui į vieną ar kitą pusę ir vietoj dviejų moherio siūlų dėjau moherį su alpaca, kas labai pasiteisino dėl nepermatomumo :)”.

Iš šito derinio pati mezgus galiu patvirtinti jo gerumą (ir nepermatomumą taip pat :)), o puikų modelį dedu (spėju, ne aš viena 😉 ) į gerų įdėjų skrynelę 🙂 – šilto pavasario visiems!

Rasos Balčiūnaitės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Silk Mohair 65, 2S, 100 kartu su Isager Alpaca 1 100, E3S, 21; modelis – „Nord Sweater„.

Demisezoninis

Pirmiausiai noriu nuraminti visus, kad neišvariau tokiame šaltyje Dalios pusnuogės į lauką fotografuotis, nuotraukos dar iš rudens, tik naujasis megztukas laukė tinkamo laiko pasirodyti, nes ir modelis vasarinis (bent jau originalas), ir siūlas toks lyg ne rimtiems šalčiams – plona vilnelė ir dar su linu, bet apie viską iš eilės.

Siūlą Dalia pasirinko plonesnį, nei nurodyta aprašyme, todėl teko pačiai persiskaičiuoti. Tai ji taip iš širdies visko pridėjo, kad rankovės iš planuotų trijų ketvirčių pavirto ilgomis ir taip nejučia iš vasarinės palaidinės virto plonu, vidutinio šiltumo megztuku kaip tik ateinančiam pavasariui. Ir dar su madingomis plačiomis rankovėmis.

Labai minimalistiniame dizaine pagrindinė rolė tenka siluetui ir apdailai. Pastaroji Dalios neįtikino ir ji pritaikė savą būdą viską dailiai užbaigti, nes patirtis ir leidžia, ir įpareigoja 🙂 .

Dailus priderintas pakabukas, kaip dauguma jos papuošalų, yra Kristinos, o jei fotografuotumėmės dabar, prie šito gražaus ir subtilaus mėlynumo pridėčiau dar puokštelę žibučių 🙂 .

Dalios Liepuonienės megztas megztukas iš Isager Merilin 10S, modelis – „Tee No. 1„.

Moheris vaikams

Kažkada man labai patikdavo gimtadieniui nusimegzti naują megztinį, bet gimtadieniams (ir megztiniams) kaupiantis, suprantau, kad daiktų norisi vis mažiau, o kokybiški mezginiai tarnauja amžius, todėl aš jau senokai nebeužsiimu reguliariu garderobo atnaujinimu. Ką ten aš – mano jaunutė dukra, paklausta, ar norėtų kokio naujo mezginio, tik nusišypso: „Gal ir norėčiau, bet aš tiek turiu, laiko visus panešioti neužtenka”.

Turi ji iš tiesų įspūdingą megztinių kolekciją, nes pagal nerašytą taisyklę „Jei neturi kokio daikto, o jį turi mama, tai tu jį kaip ir taip pat turi 😉 ” ji juos susirenka ir iš savo, ir iš mano spintos. Medžiagų pluoštuose ir sudėtyse mano vaikai jaučiasi taip pat pakankamai gerai orientuoti ir šilto megztinio iš akrilo jie tikrai nesirinks. Bet kartą užėjus kalbai apie moherį, Kristina susidomėjo, kas tai yra, tai yra, klausimas skambėjo taip: „Kuris iš mano megztinių yra moherinis?”. Paaiškėjo, kad tokio tarp jos megztinių nėra, nes aš visą laiką buvau (o ir esu) įsitikinusi, kad moheris yra nevaikiškas pluoštas – dėl savo pūkelio ir dėl rūpestingumo reikalaujančios priežiūros. Mano VAIKO pasipiktinimui nebuvo ribų! Ką reiškia „nevaikiškas pluoštas” ir kur aš čia matau vaikus???

Teko man tuos vaikus tada paskaičiuoti, ir paskaičiavus pripažinau, kad dvidešimt penkeri metai yra tikrai pakankamas amžius įsitaisyti pirmą „suaugusišką” moherinį megztinį ;). Taip netyčia Kristė pratęsė mano apleistą tradiciją ir savo gimtadieniui gavo naują megztinį iš tikrai suaugusiškos medžiagos 🙂 .

Gryno debesėlio megzti nenorėjau, nes tuomet turi labai apgalvoti apatinį sluoksnį, tai tankesniam ir storesniam pluoštui prie moherio pridėjau plonytį lace kategorijos alpakos siūlelį. Megztukas gavosi lengvas, plonas, bet pakankamai tankus vieną nešioti. Kadangi jis buvo mezgamas jau kryptingai tam suaugusiam vaikui, parinkau jos mėgstamą švelniai rausvą spalvą, prie pilkšvai rausvos alpakos pridėjusi kreminį moherį. Modelis – Amerikos neatradinėjau – bazinis reglanas apvaliu kaklu. Populiariausios dizainerės Petiteknit – užtikrintam tikimui ir stilingam nešiojimui. Originale siūlomas yra dvigubas moheris, mano derinys gavosi plonesnis, tai pasirinkau L dydį gerokai mažesniam „vaikui” 🙂 .

Megztukas megztas iš Isager Silk Mohair 62 kartu Isager Alpaca 1 61, modelis – „Cumulus Blouse O-neck„.

Amalia kerai

Aš labai myliu portuglišką Amalia vilną ir visi supras, koks džiaugsmas yra sutikti giminingą sielą 🙂 .

Istorija, pasibaigusi štai tokiu dailiu ir stilingu megztuku, prasidėjo nuo šaliko prie jau turimų odinių pirštinių. Reikėjo priderinti atspalvį ir ta karamelinė rusva Amalia tiko labiausiai. Ne tik tiko, bet taip patiko, kad iš šito siūlo norėjosi ko nors rimtesnio už aksesuarą – megztinio!

Šalikas taip ir liko idėjiniame lygmenyje, o prisiderinus dar dvi spalvas prie pirminės rusvos, gimė štai toks rimtas daiktas.

Populiarus dalijimas spalviniais blokais čia išspręstas su lengvais nevienodo pločio juostelių perėjimais. Ir labai subtiliai tos spalvotos juostelės susišaukia su tekstūrinėmis, kurios išeina iš kaklo stulpelio, po prailgintos reglano linijos susitinka menamos šoninės siūlės vietoje ir taip pat organiškai pereina į apačios stulpelį. Šis, beje, nesutraukiantis ir suteikia gražų krentantį siluetą. Kaip ir gana plačių rankovių apačia. 2*2 stulpelio raštas yra greičiau kaip neleidžiantis kraštui riestis dizaino elementas – labai svarbu buvo išlaikyti platų siluetą iki pat pabaigos.

Raštas pasirinktas lygus, pagrindinis vaidmuo tenka spalvoms ir siluetui – toks pasirinkimas dažnai išduoda labai gražiai mezgantį žmogų, nes lygiame rašte matosi menkiausi nelygumai. Ir net jei vidinis perfekcionistas liepia išardyti gabalą megztinio dėl vienos nepatikusios per vėlai pastebėtos negražios akies, tokios detalės lieka istorijoje (jei pasiseka, gal ir pasimiršta 😉 ). Mezgėją džiugina pačios darbas, o visi aplinkui pastebi puikų rezultatą.

Beje, aksesuaras iš šitų siūlų taip yra, labai jo laukiu. Gerokai didesnis ir spalvingesnis nei pradžioje sumanytas šalikas 😉 .

Magdos Grigonienės megztas megztukas iš Rosarios4 Amalia 27, 15, 17.

Item added to cart.
0 items - 0,00