Islandija su Ukraina

Taip, kai kalbėjomės apie „ukrainietiškus“ projektus ir radom tokius beveik ant kiekvienų virbalų, būtent Jolanta ir pastebėjo, kad šitos spalvos yra labai mūsų, tai nieko nuostabaus, kad ir spintoje tas pats. Ji pati ant savo virbalų tada turėjo kaip tik šį megztuką 😉 .Ir pradžia jo – tikrai ne šių dienų aktualijos.

Tai visai nereiškia, kad Jolantai nerūpi karas ar mūsų kaimynų likimas, net ir mezgimo pasaulyje (o jis – mūsų gyvenimo dalis) vienas megztinis tik jam skirtas. Bet tame mezgimo pasaulyje Jolanta turi ir lokalių problemų. Lokalių žiūrint plačiai į visas gyvenimo sritis, bet mezgimo pasaulio mastu ta problema yra globali ir vadinasi „likučiai“. Tai Jolanta jau kelintu megztuku bando šią problemą spręsti ir sumažinti turimų atsargų kiekį.

Likučiai likučiams nelygūs, turim podėliukuose tai, iš ko paprastai mezgam – Jolantos atveju pasitaikė įvairių spalvų moheris ir jos mėgstama labai plonytė vilna. Nesunku nuspėti, kad tokios atsargos taip ir prašosi suporuojamos, o kur prasideda melanžai, eksperimentai ir bandymai, iš ten tiesus kelias į gilius kūrybinius vandenis ir nuostabius atradimus.

Žaidimams su spalvomis Jolanta pasiėmė pačią paprasčiausią formą (reglaną) ir visai lygų kojininį raštą su pabrėžtomis keliom ripso akytėmis modeliavimo linijomis, pereinančioms į menamą siūlę.

Visi, bandę praktiškai sunaudoti likučius, žino, kuo tai paprastai baigiasi – ko nors pritrūksti, eini prisipirkti ir… pasaka be galo. Todėl kas megztinius skirsto pagal spalvas ar stilių, o Jolanta turi savo klasifikaciją“: megztinis-mama, megztinis-vaikutis, megztinis-anūkas… Iš mamos likučių gimsta megztinis-vaikas, iš šio truputį pasipildžius – nauja karta. Šis megztukas dar tik vaikas, tai po kiek laiko laukiam tęsinio 😉 .

Jolantos Vainutienės megztas megztukas, siūlai – Lace Ball 100 2309, Rowan Fine Lace 933, Isager Silk Mohair 44, truputukas Aade Long 8/1, Isager Alpaca 1 100, Isager Alpaca 2 E3S ir kt.

Labai jūrinis

Nepraradusiems vilties, kad vasara kada nors vis tiek ateis, jau pats laikas galvoti apie medvilnę, nors Sigitos dukra jai megztą megztuką iš Re-Use nešioja žiemą – vasarą per šiltas 😉 . Toks pats užsitęsęs vėsus pavasaris šiaurinėje Danijoje, kur neseniai lankiausi, laikomas normaliu gegužės mėnesio oru ir vietiniai juokauja, kad pas juos yra iš esmės du sezonai: šalta žiema ir… šilta žiema. Šių dienų šviesoje, storesnė medvilnė, sakyčiau, yra tobulas variantas pas mus užsitęsusiai žiemai, šiltajam jos variantui. Medvilnė yra vėsesnė už vilną, o smagūs jūreiviški dryžiukai – subtili užuomina į šiltąją pusę 😉 .

Sigita kuklinosi megztuką rodyti, sakydama, kad labai paprastas, bet kaip ne kartą kalbėjomės – paprastumas yra labai vertingas ir ne taip jau lengvai pasiekiamas dalykas.

Sigitos Janušonienės megztas megztukas dukrai ir nuotraukos, siūlai – Re-Use 01, 11, 13.

Pavasario žalia

Židronė savo naujuoju megztuku pagavo tą gaivų pirmos pavasario žalumos atspalvį, trapų ir trumpalaikį, ypač šiais tokio vėlyvo, per dieną kitą į vasarą pereinančio pavasario metais. Lapeliai jau įgavo sodriai žalią spalvą, o tas žavingas gamtos atbudimo pradžios akimirksnis jaukiai įsitaisė Židronės spintoje.

Jautriai niuansuotas (už tai atsakingas pereinamų spalvų merino vilnos kamuoliukas), debesėliais ir ryškesniu geltoniu pabanguodamas – dailus perpetės ir rankogalių kiauraraštis dar labiau sustiprina tą gamtos ritmų pojūtį. Švelniai žalsvas pridėtas moheris lyg filtras sulipdo visas spalvas į harmoningą visumą ir švelniu pūkeliu dar kartą pasakoja istoriją apie tą trumpą stebuklingą akimirką, kai apie medžius pasirodo vos pastebima pirmų pumpurų migla.

Apie derinį (plona merino vilna+moheris) nepasakosiu – reikalas tikrai vertas pačiam pajusti 😉 .

Židronės Stankevičienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 100 2436 (Kvapnusis lipikas) kartu su Isager Silk Mohair 57; modelis – „169-18 Dune„.

Item added to cart.
0 items - 0,00